Paskirtos 2012 metų Nobelio premijos

Pirmoje spalio pusėje Nobelio komitetas paskelbė premijas. Nobelio taikos premija, kuri sulaukia didžiausio dėmesio, buvo paskirta Europos Sąjungai (ES) už daugiau kaip pusę amžiaus trunkančią taiką žemyne, kurį draskė du pasauliniai karai. Toks pasirinkimas sulaukė ir pagyrų, ir pajuokos. Nobelio komiteto pareiškime rašoma, kad ES ir jos pirmtakai jau šešis dešimtmečius prisideda prie taikos ir susitaikymo procesų bei demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo. Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas pripažino šiuo metu ES slegiančias finansines problemas ir socialinių neramumų faktą, tačiau sakė, jog komitetas norėjęs susikoncentruoti ties jau daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojančios organizacijos darbu „siekiant taikos ir susitaikymo, ugdant demokratiją ir saugant žmogaus teises“. Komiteto pirmininkas taip pat paminėjo ES svarbą užtikrinant Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymą po Antrojo pasaulinio karo. T. Jaglandas minėjo ir ES svarbą inkorporuojant į sąjungą Ispaniją, Portugaliją ir Graikiją po autoritarinio režimo žlugimo šiose šalyse XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį. Nobelio komiteto pirmininkas sakė, jog ES gebėjimas siekti taikos ir susitaikymo sėkmingai pasiekė ir Balkanų šalis bei atkreipė dėmesį į faktą, jog Kroatija praktiškai jau stovi prie sąjungos slenksčio. Europos Sąjunga, kurią įkūrė šešios šalys (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai), turėjo 15 narių 2004 metais, kai ji pirmąkart priėmė buvusias komunistines šalis, ilgiau nei pusę šimtmečio gyvenusias anapus Geležinės uždangos. Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje pasienio patikros postai tapo istorija, kai Šengeno sutartis užtikrino laisvą žmonių ir prekių judėjimą Bendrijos viduje. Tuo pat metu buvo įsteigta ir ES valiuta – euras. Tačiau nuo tų laikų Europos svajonę aptemdė taupymo programos, priimtos siekiant įveikti euro zonos skolų krizę. Šios problemos tapo skaudžiu smūgiu labiau centralizuotos Europos supervalstybės su būstine Briuselyje vizijai. Nors 500 mln. Bendrijos gyventojų toliau gali mėgautis klestėjimu, kylančių milžinių, tokių kaip Kinija, Indija ir Brazilija, galia didina nuogąstavimus dėl galimo nuosmukio Senajame žemyne, žengiančiame į recesiją ir krečiamame didelio nedarbo, ypač tarp jaunimo. Šiemetė taikos premija ES tampa akibrokštu Norvegijai, kuri dukart (1972 ir 1994 metais) atsisakė stoti į ES ir kurioje trys ketvirtadaliai gyventojų nusistatę prieš narystę Bendrijoje.

Didžiosios Britanijos laikraščiai po sprendimo suteikti Taikos premiją ES liejo įtūžį. „Nobelio taikos prizas už idiotiškumą“, – rašė dešiniosios pakraipos „The Daily Mail“, kuris straipsnį iliustruoja nuotrauka su protestuotojais Atėnuose, kurie persirengę nacistais pasitiko prieš dvi savaites šalyje viešėjusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Laikraščio komentatorius Maxas Hastingsas sakė, kad skirti apdovanojimą siaučiant euro zonos skolų krizei yra „daugiau nei juokinga“. Konservatorių laikraštis „The Daily Telegraph“ teigė: „Didžiausias jo (komiteto) nuopelnas yra ne diplomatijai, o komedijai“. Apdovanojimą teigiamai įvertino tik „The Financial Times“, kuris paminėjo, kad teisingai pripažįstamas istorinis žygdarbis. Britų euroskeptikai neigiamai įvertino tokį Nobelio taikos premijos paskyrimą. Jų nuomone, ES blokas tokiose euro zonos valstybėse, kaip Ispanija ir Graikija, kelia „smurtą ir nesutarimus“, Ispanija yra prie finansinės pagalbos slenksčio, o aukšto rango kariškiai perspėja, kad armijai gali tekti įsikišti Katalonijoje, Graikijoje nebūna nė savaitės, kad nematytume riaušių ir protestų.

Nors Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva teigiamai vertina Europos Sąjungą, ji mano, kad Nobelio taikos premijos paskyrimas šiai organizacijai – idėjos išsigimimas. Žurnalistams L. Aleksejeva sakė: „Atvirai kalbant, man nepatinka šis Nobelio komiteto sprendimas, kadangi ES – didžiulė ir, beje, gana biurokratiška organizacija“. Ji aiškino, kad parama labiau reikalinga kovotojams už žmogaus orumą įvairiose šalyse, todėl būtų labai apsidžiaugusi, jeigu ši premija būtų buvusi paskirta Irano politiniams kaliniams arba Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Žymiai griežčiau sprendimą Nobelio taikos premiją skirti ES sukritikavo euroskeptikas Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, pareikšdamas, kad sprendimas Nobelio taikos premiją skirti Europos Sąjungai  yra „tragiška klaida“. Lechas Walęsa, kuriam 1983 metais už vadovavimą antikomunistiniam judėjimui Lenkijoje buvo skirta Nobelio taikos premija, pareiškė esąs „nemaloniai nustebintas“, kad šių metų premija teko Europos Sąjungai. 1981-ųjų pabaigoje tuometinis komunistinis režimas areštavo L. Walęsą už tai, kad šis vadovavo „Solidarumui“ – pirmajai ir vienintelei laisvai sovietiniame bloke profesinei sąjungai, kuri pasiekė, kad komunizmas Lenkijoje buvo taikiai nuverstas. L. Walęsa 1990 metais tapo pirmuoju pokario Lenkijoje demokratiškai išrinktu valstybės vadovu.

Nobelio literatūros premijos skyrimas kinų rašytojui Mo Yanui taip pat išprovokavo prieštaringus vertinimus – kinų disidentai pavadino jį komunistų marionete. Mo Yanas, kurio tikrasis vardas yra Guan Moye ir kuris yra gimęs 1955-aisiais, išleido romanų, apsakymų ir esė įvairiomis temomis. Nepaisant jo socialinės kritikos, tėvynėje jis esą yra laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinių autorių. Rašytojas savo „haliucinaciniu realizmu sulydo liaudies pasakojimus, istoriją ir dabartį“. Savo darbuose Mo Yanas naudojasi jaunystės patirtimi, aprašo savo gimtąją provinciją. Jis yra Komunistų partijos ir Rašytojų sąjungos narys. Kinijos Komunistų partijos Propagandos departamento vadovas iškart pasveikino pirmą kiną, gavusį Nobelio premiją. Visai kitaip reaguota buvo prieš dvejus metus, kai demokratijos šalininkas rašytojas Liu Xiaobo (Liu Siaobo) laimėjo Nobelio taikos premiją. Kinija tada atsisakė apdovanojimo ir pareiškė, kad tai Nobelio premijos įteikimo tradicijų išniekinimas. 2009 m. Liu Xiaobo (Liu Siaobo) nuteistas 11 metų kalėjimo už tai, kad išdrįso paraginti nutraukti vienos partijos vienvaldystę ir įgyvendinti demokratines reformas.

Užsienio ir kinų kovotojai už žmogaus teises svarstė, ar ryšiai su valdžia netrukdo Mo Yano, kaip menininko ir intelektualo, nepriklausomybei. Žymus Kinijos disidentas Wei Jingshengas (Vei Dzingšengas), daugelio laikomas Kinijos moderniojo demokratijos judėjimo tėvu, kritikavo Nobelio komiteto pasirinkimą kaip mėginimą įtikti Pekinui, kuris įtūžo, kai 2010 metais taikos premija buvo skirta Liu Xiaobo. Išeivijos rašytojas disidentas Yu Jie (Ju Dzie) vokiečių radijui „Deutsche Welle“ sakė, kad šis apdovanojimas yra „didžiausias skandalas per visą Nobelio literatūros premijų istoriją“. Garsus menininkas, aktyvistas Ai Weiwei (Ai Veivei) sakė, kad Mo Yanas bendradarbiauja su sistema, kuri nuolat nuodija savo žmones. Disidentas menininkas Ai Weiwei (Ai Veivei) pareiškė, kad Mo Yanas yra vyriausybės marionetė ir išjuokė oficialų Pekino atsakymą, kuriame smerkiami ankstesni sprendimai skirti Nobelio taikos premijas Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai ir Liu Xiaobo. Ai Weiwei taip pat kaltino Kinijos valdžią taikant dvejopus standartus, teigdamas, kad kitų su jo šalimi susijusių laureatų vardai „niekada nebus matomi Kinijoje“. Taivano kultūros ministras pavadino Mo Yaną žmogumi, turinčiu humoro jausmą, kuris juo pasinaudojo, kad apsisaugotų nuo galimo persekiojimo. Jis pabrėžė, kad prizas galėtų padėti kinams ateiti į protą ir atverti širdis bei įsilieti į pasaulį per literatūrą.

Mo Yanas gynė savo Nobelio literatūros premiją nuo disidentų, kaltinančių jį esant komunistų marionete. „Manau, kad daug mano kritikų neskaitė mano knygų; jeigu jie perskaitytų mano knygas, suprastų, kad jos buvo parašytos jaučiant didžiulį spaudimą ir sukėlė didelę riziką man“, – sakė Mo Yanas žurnalistams. Bet jis gynė kai kurias buvusio revoliucijos lyderio Mao Zedongo (Mao Dzedongo), kuris rašė, kad kinų menas turi tarnauti partijai, autoritariškas pažiūras dėl literatūros. Jis išreiškė viltį, kad kalinamas 2010 metų Nobelio taikos premijos laureatas, rašytojas disidentas Liu Xiaobo gali būti „kaip galima greičiau“ paleistas iš kalėjimo.

Pirmąją šiemetę premiją Nobelio komitetas Karolinska institute (Švedija) paskelbė spalio 9-ąją. Šių metų Nobelio fizikos premijos laureatais tapo Serge’as Haroche’as (Prancūzija) ir Davidas Winelandas (JAV). Mokslininkai pagerbti už eksperimentinių metodų, skirtų vienetinių kvantinių sistemų tyrimui ir manipuliavimui, vystymą.

2011 metų Nobelio ekonomikos premiją pelnė du amerikiečiai – Alvin Roth (Alvinas Rotas) ir Lloyd Shapley (Loidas Šaplis). Pasak Švedijos karališkosios mokslų akademijos, premija skirta šiems tyrėjams „už stabilių paskirstymų teoriją ir rinkos konstravimo praktiką“.

Nobelio chemijos premijos laureatais tapo biochemikai Robertas J. Lefkowitzas iš Howard Hughes medicinos instituto ir Brianas K. Kobilka iš Stanfordo universiteto (abu JAV). Mokslininkai pagerbti už receptorių, sujungtų su G baltymu, tyrimus.

Britas Johnas Gurdonas ir Shinya Yamanaka iš Japonijos pelnė 2012 metų Nobelio medicinos premiją už svarbius atradimus kamieninių ląstelių srityje. Nobelio komitetas skelbė, jog šie du mokslininkai pagerbiami „už atradimą, kad subrendusias ląsteles galima perprogramuoti paverčiant jas pliuripotentinėmis“.

Apie medicinos premijos laureatus išsamiau rašysime priede „Pro vita“.

© 2012 „XXI amžius“