Lietuviško palydovo paleidimas planuojamas kitąmet

Jaunieji Lietuvos mokslininkai ketina įsitvirtinti kosmoso pramonės rinkoje. Pirmąjį lietuvišką palydovą į orbitą planuojama paleisti 2013 metais. Kūrėjai jį ketina pavadinti „Lituanica 1“, pagerbdami S. Dariaus ir S. Girėno skrydį per Atlantą.

Pirmojo lietuviško palydovo iniciatoriai – VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ direktorius Vytenis Buzas ir projektų vadovas Laurynas Mačiulis. Lietuviško nanopalydovo projekto iniciatoriai palydovą kuria bendradarbiaudami su bendrovėmis „Precizika-MET SC“, „LTLAB“, „Arcus Novus“, „WEB SYSTEMS“, Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvos radijo mėgėjų bendruomene. Projekto globėja – Lietuvos kosmoso asociacija.

Kūrėjai tikisi palydovo „smegenis“ panaudoti ir misijose ateityje. Viena iš jų – tarptautinis projektas „QB50“, kurio organizatorius Belgijos Von Karmano institutas „Inovatyvių inžinerinių sprendimų“ techninę paraišką įvertino kaip vieną geriausių. Jeigu lietuviai šį konkursą laimės, palydovas į orbitą bus paleistas 2015 metais.

Pirmuosius techninius eskizus jaunieji mokslininkai braižė stažuotės NASA centre metu AMES Silicio slėnyje... ant popierinės servetėlės. Projektą pasaulio kosmoso mokslo visuomenei komanda plačiau prisistatė lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vykusioje kosmoso konferencijoje „Kosmoso ekonomika daugiapoliniame pasaulyje, 2012“ (SEMWO 2012).

10x10x10 cm dydžio nanopalydovą planuojama paleisti iš tarptautinės kosminės stoties arba komercinius krovinius gabenančių raketų pagalba. Nanopalydovas orbitoje praleis šešis mėnesius. Privačios iniciatyvos palydovų rinkoje kol kas – retas reiškinys. Palydovo paleidimas – tai simbolinis Lietuvos kelio į kosmosą nutiesimas. Projekto iniciatorių tikslas – sulaužyti negatyvius visuomenės stereotipus bei tautinį nepilnavertiškumo kompleksą.

Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus sakė: „Palydovo pagrindinė vertė – ne paties palydovo sukūrimas, o aukštos kvalifikacijos, jaunos, ambicingos komandos formavimas. Tai galėtų pakeisti Lietuvos situaciją globaliose rinkose“.  

Siekiama kurti kosmoso pramonės infrastruktūrą Lietuvoje, skatinti mokslo ir verslo sričių bendradarbiavimą, telkti gamybinius pajėgumus, sukuriant platformą jauniems specialistams pritaikyti savo žinias ir įgyti patirties.

Pagrindiniai pirmojo lietuviško nanopalydovo techniniai uždaviniai: išbandyti lietuviškus saulės elementus, FM balso retransliatorių (pirmąkart pasaulio istorijoje tokio tipo palydove), kosminę navigaciją GPS, pritaikyti atviro kodo elektroninę ir techninę įrangą kosmoso reikmėms (kol kas atviro kodo programos naudojamos nebuvo), nufotografuoti kosminę stotį, o vėliau – Lietuvą iš 400 km aukščio. Projekto autoriai glaudžiai bendradarbiauja su San Francisko „Ardusat“, kurio komandą sudaro Tarptautinio kosmoso universiteto (ISU) absolventai. Planuojama, kad lietuviai bei „Ardusat“ komanda savo kuriamus palydovus kitąmet paleis drauge.

© 2012 „XXI amžius“