„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2012 m. lapkričio 30 d., Nr.10 (253)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

ES vadovų planai dosniau remti IAE uždarymą nepavyko

IAE uždarymas užsitęs?

Pagal naują Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis turėjo gauti 460 milijonų eurų, o struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais. Praėjusio penktadienio naktį pateiktame ES biudžeto projekte elektrinės uždarymui buvo numatyta 400 mln. eurų 2014–2020 metais. Kadangi ši suma paskaičiuota 2011 metų kainomis, tai Lietuvos pareigūnų skaičiavimu, iš tikrųjų ši suma būtų 460 mln. eurų 2012 metų kainomis. Iki tol jėgainės uždarymui buvo numatoma 210 milijonų eurų iki 2017 metų. Lietuvai svarbu, kad parama neapsiribotų 2017-aisiais, svarbu, kad nebūtų užkirstas kelias paramą gauti ir ateityje. Dabartinis Europos Sąjungos pasiūlymas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo sąlygų yra blogas, nes jame nustatyta konkreti data, iki kurios Lietuva turės uždaryti IAE. Lietuva derėsis, kad konkrečios datos pasiūlyme nebeliktų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavusi praėjusios savaitės ES vadovų susitikime, pabrėžė, kad Lietuvos stojimo į ES protokole IAE uždarymo tiksli data nėra nurodyta. Prieš susitikimą D. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindo optimizmui yra. „Aš manau, kad mus girdi. Jau yra gerai. Mūsų ankstesni, ne tik dabar, bet ir ankstesni pokalbiai duoda savo rezultatą, jis nėra dar toks, kokio mes tikrai norėtume, bet šiokio tokio, sakyčiau, optimizmo suteikia“, – teigė Lietuvos vadovė. Prezidentė pripažino, kad dėl mažos sumos – tik 210 mln. eurų, – kurią ES siūlo IAE uždarymo finansavimui, iš dalies kalta ir pati Lietuva. „Noriu pripažinti, kad Lietuva (2007–2013 metais IAE uždarymo darbams ES skyrė 1,37 mlrd. eurų) per paskutinę perspektyvą gebėjo panaudoti tik apie 50–60 proc. to, ką išsiderėjo“.

Lėšų per mažai?

Paskirtasis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius išgirdęs, kad IAE uždarymui ES numačiusi skirti daugiau kaip 400 mln. eurų paramą, sakė, kad tai yra nepakankama. Anot būsimojo premjero, Briuselis priekaištauja Lietuvai, kad ji neįsisavino jau suteiktos paramos ir smarkiai vėluoja įgyvendinti IAE uždarymo projektus. Jis pareiškė nepasitenkinimą, kad Briuselis ketina nurodyti Lietuvai, kada ji privalo uždaryti IAE, be to, anot jo, šaliai priekaištauta dėl smarkiai vėluojančio jėgainės uždarymo. „Taip, suma yra per maža. Jeigu bus priimtas toks galutinis sprendimas, tai reiškia, kad Lietuva ateityje turės likusią sumą surasti, o tai nėra maža suma ir, aišku, bus nelengva ir nepaprasta“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Butkevičius. Jis teigė, jog anksčiau Briuselyje buvo svarstyta įpareigoti Lietuvą iki nurodyto termino uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE). „Ketvirtadienį jau viešai Europos Komisija pasakė piktus žodžius Lietuvos adresu. Buvo įvardyti du labai svarbūs dalykai – pirmiausia, kad Lietuva nesugeba laiku įsisavinti pinigų, ir antras argumentas buvo išsakytas, kad vėluoja atlikti kai kuriuos numatytus darbus. Manau, kad šis ženklas verčia labai stipriai susirūpinti ir tiesiog išsiaiškinti, kodėl ši (A. Kubiliaus) Vyriausybė nesusitvarkė su tais keliamais uždaviniais. Nes Europos Komisija pagal praktiką tokių pareiškimų nemėgsta skelbti. O jeigu tai daro ir dar viešai, tai būna išskirtiniai atvejai“, – tvirtino A. Butkevičius.

Pagal naują Europos Sąjungos  biudžeto projektą Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis būtų gavusi 460 mln. eurų (1,588 mlrd. litų) – daugiau nei dukart nei siūlyta anksčiau (210 mln. eurų), be to, finansavimas būtų skirtas ilgiau – ne iki 2017 metų, kaip siūlyta iki šiol. Tačiau šis pasiūlymas vis dėlto yra kur kas mažesnis nei prašo Lietuva – 770 mln. eurų. Iki 2030 metų Lietuvai reikėtų dar apie 1,5 mlrd. eurų.

Įsikišo ir V. Landsbergis

Prieš susitikimą Briuselyje europarlamentaras Vytautas Landsbergis ES biudžeto ir finansinio programavimo komisarui Januszui Lewandowskiui priminė Europos Sąjungos įsipareigojimus, išdėstytus Lietuvos stojimo į ES sutartyje, padengti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo išlaidas iš specialiai tam skirto ES fondo. Europos Parlamento ELP politinės grupės posėdyje V. Landsbergis Komisarui išdėstė savo pastabas: „Mano klausimas yra apie taupymą ES lygmenyje, kai tai tiesiogiai palies Europos Komisijos ir Europos Sąjungos įsipareigojimus vienai valstybei narei – Lietuvai. Tai dėl lėšų, skirtų uždaryti sovietinio tipo atominę jėgainę be finansinės katastrofos mūsų šaliai, nes tuo metu ES sutartimi dėl Lietuvos stojimo į ES įsipareigojo padengti uždarymo išlaidas iš specialiai tam skirto ES fondo. Dabar mes girdime, jog pažadėta parama bus mažinama triskart lyginant su reikalinga suma. Be to, yra nustatoma improvizuota data tos paramos pabaigai. Toliau gyvenkite kaip jums išeina. Tai ne tik stiprus smūgis šaliai, atsigaunančiai po krizės, ateinantis iš Europos Sąjungos, bet ir nereikalingas pagrindas antieuropietiškiems jausmams ir nusivylimui pačia Sąjunga. Ar yra kokių nors galimybių išvengti šių neigiamų pasekmių dėl dabar Komisijos planuojamo sprendimo?“ Atsakydamas į V. Landsbergio išsakytas mintis Komisaras J. Lewandowskis paminėjo, kad Lietuvos jėgainė nėra vienintelė ES: „Turime dar ir kitas uždaromas jėgaines Slovakijoje ir Bulgarijoje“. Jis priminė, kad pateiktame biudžeto projekte Lietuvai skiriamas 210 milijonų finansavimas viršija kitų dviejų paminėtų jėgainių uždarymui numatytas lėšas. „Lietuvos atvejis yra sąžiningai svarstomas, bet jūs turite pasirinkti vieną iš trijų prioritetų: tiesiogines išmokas, sanglaudos fondą arba Ignaliną. Negalime visko padaryti vienu ypu, nes yra taupoma visos ES mastu“, – akcentavo ES Komisaras.

ES lėšų reikalauja ir kitų šalių AE uždarymas

Smarkiai vėluojantis ir gerokai brangiau nei planuota kainuosiantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas atsidūrė ir užsienio žiniasklaidos akiratyje. Naujienų agentūros The Associated Press (AP) straipsnyje praėjusią savaitę buvo rašoma, jog trijų sovietinėmis technologijomis pastatytų atominių elektrinių Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje uždarymui jau išleista apie 2 mlrd. eurų, kurių pusė atiteko sudėtingiausiai Ignalinos jėgainei. „Trys šalys iš naujo įvertino, jog galutinė kaina sieks 5,3 mlrd. (iš pradžių planuota 4 mlrd. eurų), ir į ją neįskaičiuota sunkiausia užduotis – reaktoriaus šerdies išardymas. Buvo planuota, kad šis darbas turėtų būti baigtas 2025–2035 metais, bet jis gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau. Tai nerimą keliantis pranašingas ženklas Europos Sąjungai, planuojančiai, kad iki 2025 metų bus uždaryta trečdalis iš 143 jos šalyse narėse veikiančių reaktorių“, – tada rašė AP. Pasak publikacijos, uždarymo procesus stabdo neaiškios sutartys, komerciniai ginčai, pasikeitimai vadovybėje ir ilgai užtrunkantys prižiūrinčių institucijų veiksmai. Svarbu tai, kad Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atveju beveik visas uždarymo procesas finansuojamas ES lėšomis, kadangi pats uždarymas buvo viena iš šių šalių stojimo į ES sąlygų. Kitos ES šalys senas elektrines turės uždarinėti savo lėšomis.

Vokietija pernai pareiškė, kad per dešimtmetį visiškai atsisakys branduolinės energijos ir pereis prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių. Kaip pastebėjo AP, spalio mėnesį pagrindiniai Vokietijos elektros tiekėjai pareiškė, kad namų ūkių sąskaitos už elektrą gali išaugti 50 proc. tam, kad būtų galima finansuoti tokį perėjimą nuo atominės energijos. Straipsnyje minimų ekspertų teigimu, atominių elektrinių uždarymas, atrodo, bus žymiai brangesnis, nei buvo manyta anksčiau, turint mintyse patirties trūkumą visame pasaulyje. „Ekspertai nurodo ir dar vieną nerimo šaltinį: tik keli reaktoriai pasaulyje buvo visiškai išardyti, o tai reiškia, kad šis procesas iš esmės yra neištirta teritorija. Pavyzdžiui, reaktorių šerdžių išardymas sukurs dar nežinomas kliūtis ir pavojus turint mintyse, koks radiacijos lygis yra jose“, – rašoma publikacijoje. Jungtinės Karalystės Grinvičo universiteto energetikos ekspertas Stevenas Thomas teigia, kad šerdims išardyti reikės robotų, kurie dar net neišrasti. „Robotai, kuriuos turime šiuo metu, to nepadarytų, nes nuo tokio radiacijos lygio jie išprotėtų“, – tokias prielaidas yra sakęs mokslininkas. Didžiausiu jėgainės uždarymo iššūkiu vadinamas panaudotas branduolinis kuras. „Jis itin radioaktyvus ir toks išliks tūkstančius metų. JAV ir kitur tai politinė bomba, kadangi nė viena valstija ar apygarda nenori jo saugoti. Prancūzija renkasi perdirbti kurą tolimesniam panaudojimui reaktoriuose, o Švedija ir Suomija laidoja jį statinėse giliai po žeme“, – teigė The Associated Press. Pasak publikacijos, „tiesiog apleisti kompleksus su viduje glūdinčia radiacija nėra išeitis“. Tačiau pabrėžiama, jog „turėdamos mintyse milžiniškas išlaidas kai kurios Vyriausybės renkasi tempti uždarymo procesą daugelį dešimtmečių“. AP rašė: „Aiškėja, kad Ignalina bus sunki pamoka Europai: viena yra sustabdyti atominę jėgainę, tačiau visiškai kitoks galvosūkis yra atsikratyti to, kas lieka“.

Lietuva jau griebėsi Rusijos pagalbos

Kaip pastebėjo Lietuvos žiniasklaida, Ignalinos atominei elektrinei uždaryti darbuotojus Lietuvoje renka Rusijos inžinerinės kompanijos, statančios naujas atomines jėgaines Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, specialistai. Visagine jau kelias savaites veikia priėmimo punktas, į kurį gali kreiptis norintieji dirbti įgyvendinant IAE uždarymo projektą. Kandidatus vertina ir atrenka Žemutinio Naugardo (Rusija) inžinerinės kompanijos „Atomenergoprojekt“ (NIAEP) specialistai.

NIAEP nuo šių metų kovo valdo kompaniją „Atomstroyeksport“, kuri yra IAE uždarymo projektą įgyvendinančios Vokietijos kompanijos „NUKEM Technologies“ pagrindinė akcininkė. Ši kompanija 2011 metų lapkritį, kai buvo gauta licencija statyti Baltijos AE Kaliningrado srityje, kaip generalinė rangovė pakeitė parengiamuosius darbus vykdžiusią bendrovę „Šiaurės statybos valdyba“. Per pirmąjį kvalifikacijos konkursą, vykusį spalio 27–29 dienomis, darbui NIAEP antrinės įmonės 2SMU-1“ (Strojitelno-montažnoje upravlenije – rus.) Lietuvos filiale atrinkti 52 žmonės. NIAEP sudaro projektavimo institutas Žemutiniame Naugarde, trys biurai Žemutiniame Naugarde, Maskvoje ir Sankt Peterburge, prižiūrintys naujų AE statybas, bei atstovybės 10 Europos ir Azijos šalių, kuriose įgyvendinami arba rengiami projektai: Bulgarijoje, Vengrijoje, Vietname, Irane, Indijoje, Kinijoje, Turkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Ukrainoje. Kompanijoje dirba apie 4 tūkst. žmonių, o kartu su antrinėmis įmonėmis – 7 tūkstančiai. Šiuo metu NIAEP įgyvendina 20 AE projektų Rusijoje ir užsienyje. Tarp jų Tianvanio AE Kinijoje, Bušerio AE Irane, Kundukulamo AE Indijoje, AE Vietname ir Turkijoje. NIAEP projektuoja ir stato Baltijos AE Kaliningrado srityje bei projektuoja būsimos Baltarusijos AE 1 ir 2 blokus. NIAEP yra antrinė Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos „Rosatom“ įmonė, kuriai priklauso daugiau kaip 270 įmonių ir mokslo organizacijų ir visos civilinės Rusijos atominės šakos kompanijos, branduolinės ginkluotės komplekso įmonės ir vienintelis pasaulyje atominių ledlaužių laivynas.

AE Lietuvai statys Rusija?

Paskirtojo premjero A. Butkevičiaus pareiškimas, esą šalies visuomenės pritarimo nesulaukęs Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas nebus įgyvendintas, suteikia papildomų perspektyvų būsimai Baltijos AE Kaliningrado srityje. Apie tai Rusijos naujienų agentūrai „Regnum“ pareiškė Rusijos parlamento žemutinių rūmų (Valstybės Dūmos) Gamtos išteklių, jų naudojimo ir ekologijos komiteto pirmininko pavaduotojas Valerijus Jazevas. Jo manymu, naujoji Lietuvos vyriausybė, atsisakydama VAE projekto, veikiausiai netrukdys branduolinės jėgainės Kaliningrado srityje statybai. „Naujoji Lietuvos valdžia, atsisakydama VAE projekto, akcentuoja tai, kad nėra nusistačiusi prieš atominę energetiką. Todėl neatmestina tikimybė, kad Lietuva pirks branduolinių jėgainių gaminamą elektrą ir iš Baltijos AE“, – sakė V. Jazevas.

Baltijos AE projektas pradėtas įgyvendinti praėjusių metų pabaigoje. Branduolinę jėgainę netoli Lietuvos sudarytų du energetiniai blokai, kurių kiekvieno galia – 1150 megavatų. Pirmasis blokas turėtų pradėti veikti 2016–2017 metais, antrasis – 2018-aisiais.

Dar „aiškesnius“ pasiūlymus Lietuvai pateikė Rusijos konsultacijų bendrovės „Finam management“ vyresnysis ekspertas Dmitrijus Baranovas. Jis pareiškė, kad Lietuva, atsisakydama Visagino atominės elektrinės projekto, galėtų tapti Kaliningrado srityje statomos branduolinės jėgainės dalininke. Interviu Rusijos portalui oilru.com D. Baranovas sakė: „Rosatom siūlė Lietuvai priimtinomis sąlygomis prisijungti prie Baltijos AE projekto. Rusija nereikalauja, kad Lietuva taptų būtinai 49 proc. dalininke. Lietuva gali pasirinkti tokią dalį, kokią gali sau leisti, įvertindama finansines galimybes, elektros energijos poreikio ir kitus faktorius. (...) Tai būtų patraukliausias Lietuvai pasirinkimas, ir belieka tikėtis, kad naujoji, pragmatiškesnė Lietuvos valdžia jį ir rinksis“. Anot jo, Lietuva turi ir kitą pasirinkimą – iškart susitarti su Rusija dėl elektros energijos pirkimo iš būsimos branduolinės jėgainės Kaliningrado srityje. „Pareiškimas, kad Lietuva atsisako VAE projekto, sustiprina Baltijos AE projektą, nuo pat pradžių orientuotą ne tik į anklavo vartotojus, bet ir į eksportą“, – teigė Rusijos ekspertas ir pridūrė, kad „Lietuvai per ilgą laiką taip ir nepavyko išspręsti VAE projekto finansavimo klausimo, nes valstybės iždas yra per mažas, o paskolos siūlytos ne pačiomis patraukliausiomis sąlygomis – palūkanos gana didelės, terminai – ilgi“. Jo manymu, Lietuvos gyventojai referendume išreiškė nepritarimą VAE projektui „dėl jo neskaidrumo ir nepriimtinų įgyvendinimo sąlygų“.

Pastebėtina, kad kai kurie Seimo nariai iš socialdemokratų partijos jau pratrūko noru atominės energetikos projektus sieti su Rusija.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija