„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2013 m. kovo 22 d., Nr.3 (257)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Lietuvių filmas atskleidžia žiaurumus Kalnų Karabache

Praėjusią savaitę prasidėjusio XVIII Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje buvo parodytas lietuviškos dokumentikos filmas „Begalinis koridorius“. Filmo autoriai peržiūri visą pasaulį sukrėtusią Kalnų Karabacho Chodžali miestelio tragediją 1992 metais. Filmas atskleidžia, kas vyko šiame regione per armėnų ir azerų karinį konfliktą, kai naktį iš vasario 25 dienos į 26-ąją miestelis buvo sugriautas, o šimtai jo gyventojų azerų nužudyta, suluošinta, paimta įkaitais ar dingo be žinios. Filmo kūrėjai pakalbino žmones, susijusius su kruvinu įvykiu. „Begalinio koridoriaus“ režisierius Mindaugas Urbonavičius sako, kad filmas nesiekia atsakyti, kas kaltas dėl Armėnijos ir Azerbaidžano konflikto, kam turėtų priklausyti ginčytina Kalnų Karabacho teritorija. Kruvinas armėnų ir azerų konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metais. Kai 1991-aisiais nebeliko Sovietų Sąjungos, abi pusės pasijuto lyg atrištomis rankomis – prasidėjo pats tikriausias tarpusavio karas. Šalia Chodžali miestelio, esančio tarp Kalnų Karabacho sostinės Stepanakerto ir Nižnij Karabacho miesto Agdamo, buvo vienintelis regiono oro uostas. Agdame sutelktos Azerbaidžano karinės pajėgos naudojosi juo Stepanakertui bombarduoti. Armėnai kasdien apšaudydavo Chodžali. 1992 metų žiemą armėnai surengė puolimą ir privertė bene visus azerus palikti namus. Jie siekė oro uostą paimti į savo rankas. Prasidėjus miestelio šturmui, jo gyventojai – moterys, vaikai, seneliai – kalnų keliu išėjo Agdamo link. Armėnų oficialūs asmenys vėliau teigė, kad azerų pabėgėliams buvo sudarytas „laisvas koridorius“. Deja, net 613 žmonių iš jo nebeišėjo: vieni buvo sušaudyti, jų kūnai išniekinti, kiti mirtinai sušalo besislapstydami kalnuose. Oficialiai teigiama, kad skerdynėse dalyvavo armėnų ginkluotosios pajėgos, remiamos 366-osios motorizuotos pėstininkų brigados, kurią čia dislokavo Nepriklausomų valstybių sandrauga. Liko neaišku, kodėl tragedijos naktį Azerbaidžano pajėgos taip ir liko stovėti savo pozicijose, negynė saviškių.

Jau anksčiau tragiškų įvykių liudininku yra tapęs jaunas lietuvis Ričardas Lapaitis. 1992 metais į Azerbaidžaną jis atvyko kaip turistas, tačiau netikėtai pateko į dramatiškų įvykių sūkurį. Asmeniniu fotoaparatu ėmęs fiksuoti kraupius įvykius R. Lapaitis ilgainiui tapo profesionaliu karo žurnalistu Kaukazo regione. Per žudynes pasislėpęs subombarduotame viešbutyje, kitą dieną jis fotografavo nusiaubtą miestelį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija