„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2013 m. gegužės 31 d., Nr. 5 (259)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Estai nesupranta Lietuvos pozicijos dėl AE

Estijos prezidentas Tomas
Hendrikas Ilvesas ir Lietuvos
prezidentė Dalia Grybauskaitė

Nepatenkintas neaiškiais Lietuvos planais

Lietuvoje šią savaitę lankęsis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas teigė, jog Lietuvai pateikus gerą pasiūlymą Estija dalyvaus steigiant bendrą įmonę Visagino atominės elektrinės projekto plėtojimui. Pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje Estijos prezidentas sakė: „Jei tas pasiūlymas kada nors bus pateiktas, prezidentė apie tai jau kalbėjo, mes laukiame pasiūlymo. Man būtų sunku ką nors pasakyti spekuliuojant, ką mes darytume, jei pasiūlymas bus pateiktas. Bet aš pasakyčiau, jei tai bus geras pasiūlymas, mes to imsimės“. Japonijos bendrovė „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominės elektrinės projektą buvo pasirinkta 2011 metų vasarą, o įstatymų projektai pateikti 2012 metų rudenį, prieš pat Seimo rinkimus. Pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą planą, bendradarbiaujant su „Hitachi“, Latvija ir Estija, Visagine būtų statomas 1380 megavatų galingumo reaktorius.

Savo nepasitenkinimą lėtais Lietuvos tempais atominėje energetikoje ir kitose srityse Estijos prezidentas buvo išreiškęs ir paskelbtame interviu „Verslo žiniose“. Pasak prezidento, atominės elektrinės projektui Lietuvoje jau daugiau nei septyneri metai, o nieko nepadaryta. Paklaustas, ką Estija mano apie Visagino atominės elektrinės projektą Lietuvoje, Estijos prezidentas sakė: „Estija mano, kad kompanija turi apsispręsti. Tai trunka jau daugiau nei septynerius metus, o nieko nepadaryta. Projektas buvo atidėliojamas, nutraukiamas ir vėl pradedamas. Iš pradžių – Estija, Latvija ir Lietuva. Paskui – dar ir Lenkija. Tada vėl be Lenkijos. Tada kalbos apie bendrą įmonę, vėliau atsisakyta bendros įmonės. Visa tai sukėlė didelį susierzinimą. O dar referendumas...“ Anot T. H. Ilveso, panaši padėtis ir „Rail Baltica“ projekte: „Estija baigė savo „Rail Baltica“ dalį. Prieš dvejus metus Estija buvo atlikusi 95 proc., Lietuva – 5 proc., o Latvija – 0 proc. darbų. Mes jau nusipirkome visiškai naujų šiuolaikiškų traukinių. Nežinau, kurį etapą dabar yra pasiekusios kitos šalys. Su „Rail Baltica“ buvo proga nuveikti kai ką tikrai svarbaus“.

Prezidentės manymu, Vyriausybė neapsiprendė

Pirmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvoje besilankančiu Estijos prezidentu T. H. Ilvesu, sakė, kad Lietuvos Vyriausybė galų gale turi pateikti vieningą poziciją dėl Visagino atominės elektrinės. Prezidentė pokalbyje su Estijos vadovu apgailestavo: „Lietuvos Vyriausybė dar neturi aiškaus sprendimo. Aš esu siūliusi politinėms partijoms pareikšti savo poziciją šiuo klausimu, pasirašyti savotišką memorandumą, tačiau tai vis dar nėra padaryta. Todėl nėra ir aiškumo“. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pridūrė, kad „kaltinti kaimynų tikrai negalima dėl to, ko patys nesugebame padaryti“. Pasak jos, Estijos pareigūnai teisingai elgiasi sakydami, jog yra neaišku, ar Lietuva nori naujosios atominės jėgainės, ar ne. Tarsi paneigdama A. Butkevičiaus vyriausybės pateiktus skaičiavimus apie atominės energetikos projektų vykdymų galimybę ir pristačius juos Estijos pusei, D. Grybauskaitė teigė: „Naujoji Vyriausybė dar nepriėmė galutinio savo sprendimo. Aš paraginau visas politines partijas atskleisti savo pozicijas ir pasirašyti tam tikrą politinio supratimo memorandumą ne tik dėl branduolinės energetikos, bet ir dėl energetikos strategijos. Tai turi būti visų Lietuvos partijų nuosavybė, bet tai dar nėra padaryta. Vyriausybė vis dar atideda galutinius sprendimus. Žinoma, mūsų kaimynai pateiks klausimus, nes iš mūsų Vyriausybės vis dar nėra aiškumo“. Estijos vadovo akivaizdoje Prezidentė dėstė savo nuostatas apie Lietuvos, kaip mažos regiono šalies, kuri „patiria didelį spaudimą dėl elektros energijos gamybos poreikio“, negebėjimą apsispręsti dėl branduolinės energetikos: „Lietuva turi patirties su atomine elektrine, o tokioms mažoms šalims su nedideliais energetiniais ištekliais yra gerai ir pelninga turėti kelis šaltinius. Kodėl Suomijai yra įmanoma pasistatyti penktąjį reaktorių, o mes visi, būdami daugmaž tokio paties dydžio kaip Suomija, nesugebame pastatyti nė vieno. Jei Suomija sugeba, kodėl mes ne?“

Premjeras siūlo neskleisti melo

Estijos prezidentui sakant, kad jo šalis dalyvautų steigiant bendrą įmonę Visagino atominės elektrinės projekto plėtojimui, jei tik Lietuva pateiktų gerą pasiūlymą, o prezidentei aiškinant apie savo Vyriausybės neapsiprendimą, premjeras Algirdas Butkevičius paaiškino, kad Lietuva jau ištyrė galimybes kurti branduolinę energetiką ir tokius savo skaičiavimus pateikusi tiek Estijai, tiek Latvijai prieš daugiau nei mėnesį. Antradienį interviu LR radijui A. Butkevičius kalbėjo: „Jau Estijai yra pateikti pasiūlymai prieš gerą mėnesį. Labai keista, kad dar pastaruoju metu yra kalbama, kad Vyriausybė neapsisprendė, Vyriausybė nežino. Tie žmonės, kurie apie tai kalba, turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę ir neskleisti tokio melo. Lietuvos energetikos instituto atlikta studija yra pristatyta ir Estijai, ir Latvijai. Yra numatytos sąlygos, kokiomis būtų galima atominę elektrinę statyti, bet tik radus bendrą sutarimą su partneriais“. Premjeras galvoje turėjo energetikų ir ekonomistų padarytus tyrimus dėl atominės elektrinės statybos galimybių ir išlaidų, iš kurių aiškėja didelės sąnaudos tokiems projektams, kaip A. Kubiliaus vyriausybės paskutinį mėnesį prieš rinkimus pristatytas projektas su „Hitachi“ firmos pasenusio modelio branduoliniu reaktoriumi, kuriam Lietuvos gyventojai rudenį vykusiame referendume nepritarė. Visa tai šalį atvedė į neaiškią poziciją branduolinės energetikos klausimu ir po tokio gyventojų sprendimo naujoji Vyriausybė iki šiol svarsto, ką daryti su jau parengtu projektu.

Neaišku ir Estijos ministrui

Antradienį lankydamasis Estijos prezidento viešnagės metu vykusiame Lietuvos ir Estijos ekonomikos forume, Estijos ekonomikos ir transporto ministras Juhanas Partsas žurnalistams sakė, kad naujos atominės elektrinės (AE) Lietuvoje projektas turi būti ekonomiškai pagrįstas, o pačios Lietuvos aiški pozicija yra lemiama. Ministras teigė: „Mūsų požiūriu, investicinis branduolinės energetikos projektas turi būti ekonomiškai įtikimas. Tai nėra tik klišė. Mes kuriame bendrą elektros rinką, taigi gaminama elektra turi būti konkurencinga lyginant su iš kitų išteklių pagaminta energija. Tai yra svarbiausia šio projekto problema. Jeigu mes jos neišspręsime, bus labai sunku paskatinti ką nors investuoti į šį projektą“. Anot jo, Lietuva turi labai aiškiai suformuoti ir išdėstyti savo pačios požiūrį į naują AE: „Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, šalies šeimininkės atsakomybė yra svarbiausia. Todėl aš paskatinčiau Lietuvos Vyriausybę labai aiškiai pasakyti, ar ji nori investuoti į šį projektą, ar ne. Jeigu tai yra nelabai aišku, labai sunku mums ar Estijos kompanijai žvelgti į šį projektą kaip į galimybę“. Estijos ministras aiškino, kad būna atvejų, kai ilgai kalbant apie atominės energetikos kūrimą tas klausimas dingsta iš akiračio. Tokiu pavyzdžiu Europoje jis laiko, pavyzdžiui, Austriją, kurioje „daugiau nei prieš dešimtmetį buvo investuota į atominę elektrinę, tačiau ji niekada nepradėjo dirbti todėl, kad jos žmonės pasakė nenorintys branduolinės energetikos savo šalyje“. Todėl, kaip sakė ministras, „ypatingai lemtingas yra labai aiškus šalies šeimininkės nutarimas“. Ministro teigimu, Estijos energetikos strategijoje įvardijami keli skirtingi scenarijai, kurių esmė – energijos diversifikavimas.

Estija pritaria pirmininkavimo ES prioritetams

Visą antrąjį 2013 metų pusmetį nuo liepos 1 dienos Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos tarybai. Ryšium su tuo lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyks Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas. Lietuvoje šią savaitę lankęsis Estijos prezidentas T. H. Ilvesas su šalies vadove D. Grybauskaite aptarė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetus. Jis sakė, kad Estija dėliotų tokius pat akcentus, kokius jau sudėstė Lietuvos institucijos. Spaudos konferencijoje Estijos prezidentas sakė: „Žiūrint į prioritetus, kuriuos jūs nusistatėte pirmininkavimui, jei tai būtų mūsų pirmininkavimas, mes turėtume tokius pat prioritetus, pradedant energetika, ES skaitmeninės bendros rinkos kūrimu, ir, žinoma, ypatingos svarbos mums visiems Rytų partneryste“. Kalbėdamas apie Rytų partnerystę jis paminėjo, kad Europos Sąjunga šioje programoje nuveikė daug, tačiau to negana – savo darbus turi padaryti ir programoje dalyvaujančios šalys. T. H. Ilvesas sakė, jog jo šalis jaudinasi tik dėl bendros Europos Sąjungos valiutos – euro – likimo, tuo metu kitos dvi Baltijos šalys yra priverstos nerimauti ir dėl euro, ir dėl savo nacionalinių valiutų. „Kai Estijos finansų ministras nuvyksta į Briuselį ir sėdi euro grupės susitikime, jie visi diskutuoja ir jaudinasi dėl euro. Kai į Briuselį nuvažiuoja Lietuvos ir Latvijos, kaip su euru susietų valstybių, finansų ministrai, jie nesėdi susitikime euro grupėje ir vis dėlto jaudinasi dėl euro ir dar papildomai rūpinasi, kas nutiks su litu ar latu“, – spaudos konferencijoje prezidentūroje sakė T. H. Ilvesas.

Džiaugiasi abipusiais santykiais

Antradienį sveikindamas Lietuvos ir Estijos verslo forumo dalyvius, Estijos prezidentas kalbėjo apie ekonominius ir prekybinius abiejų šalių santykius. Jo pastebėjimu, lietuviai naudoja estišką elektrą ir dėvi estiškus kostiumus, o estai pilasi Lietuvoje pagamintą kurą ir apsipirkinėja „Maximoje“. Verslo forume prezidentas sakė: „Maždaug kas penkta Lietuvoje sunaudota elektros kilovatvalandė atkeliauja iš Estijos. Daugiau nei pusė Estijoje važinėjančių transporto priemonių varomos Lietuvoje pagamintu kuru. Lietuvoje yra tūkstančiai žmonių, kurie dėvi „Baltman“ kostiumus ir valgo „Alma“ jogurtus. O Estijoje yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie apsipirkinėja „Maximoje“ ir mėgaujasi „Pergalės“ šokoladu“. T. H. Ilveso duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 400 estiško kapitalo įmonių, o 42 iš jų registruotos praėjusiais metais. Lietuva yra viena populiariausių Estijos tiesioginių investicijų krypčių. O 2012 metais Estija buvo pirmoji Lietuvos investuotojų kryptis, kuri sudarė 765,2 mln. litų. Pagal tiesiogines investicijas Estija yra aštunta, o Lietuva Estijoje – šešta.

Tačiau, anot Estijos prezidento, labai svarbu nutiesti transporto ir energetikos jungtis į likusią Europos Sąjungą: „Aš pirmiausiai kreipiu dėmesį į „Rail Baltica“ geležinkelį ir elektros bei dujų jungtis, kurios būtų nepriklausomos nuo tiekėjų iš ne Europos Sąjungos. Naujasis Europos Sąjungos biudžetas mums suteikia galimybę nutiesti modernius kelius, kurių mums trūksta“. Pasak Estijos vadovo, jo šalis palaiko Lietuvos siekį prisijungti prie euro zonos ir Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūros. „Mes esame pasirengę suteikti Lietuvai visus patarimus, kokių tik gali reikėti techniškai pasiruošiant perėjimui prie euro. Mes (...) padarėme klaidų, todėl galime pasakyti, ko nereikėtų daryti“, – sakė Estijos prezidentas.

Energetikos komisaras mano, kad viena Lietuva – per maža šalis tokiam projektui

Gegužės 10 dieną Lietuvoje lankęsis Europos Komisijos energetikos komisaras Giuntheris Oettingeris Ura pareiškęs, kad klausimą, ar statyti naują branduolinę jėgainę, turi spręsti Lietuvos Vyriausybė. Tačiau, jo nuomone, pati viena Lietuva per maža tokiam projektui. Europos Komisijos narys, susitikęs su Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, sakė: „Dėl atominės energetikos reikia jūsų Vyriausybės sprendimo, atsižvelgus į jūsų mokslininkų išvadas“. Kita vertus, G. Oettingeris Ura tvirtino, kad Lietuva viena negalės pastatyti atominės elektrinės: „Lietuva viena yra per maža tokiam projektui šalis“. Kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) požiūrį, jis teigė, kad ES pareiga – reikalauti aukščiausių techninių standartų, laikantis ES numatytų parametrų. G. Oettingeris Ura priminė, kad Europoje naudojama 30 proc. branduolinės energetikos, tačiau 18 šalių yra nutarusios uždaryti branduolines jėgaines.

Lietuvoje lankęsis komisaras G. Oettingeris Ura perspėjo, kad šiuo metu Lietuva yra silpnoje pozicijoje, kurioje sunku tikėtis laimėti reikšmingesnių pergalių derybose su „Gazprom“. „Visoje Europoje rusiškų dujų dalis nėra grėsmingai didelė, tačiau Lietuva gauna 100 proc. dujų iš Rusijos. Tai nėra priimtina. Jūsų Vyriausybė yra silpnoje pozicijoje – jai reikia integruotis į bendrą rinką“, – po susitikimo su šalies premjeru Algirdu Butkevičiumi sakė G. Oettingeris Ura. Komisaras pasisakė už alternatyvias vietinių skalūnų dujų paieškas: „Esu įsitikinęs, kad skalūnų dujų galimybės turėjimas yra geras instrumentas ilgalaikėms deryboms su „Gazprom“ ir Rusija“. Jis pabrėžė, kad būtina panaikinti rusiškų dujų monopoliją Lietuvai, ir tam svarbios alternatyvos, kurias gali užtikrinti dujų jungtis su Lenkija bei suskystintų gamtinių dujų terminalas. Kategoriškai pasisakęs už statomo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir jungčių plėtojimo naudą, energetikos komisaras gerokai atsargiau kalbėjo apie Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą. G. Oettingeris Ura buvo atvykęs į Vilnių, norėdamas padėti pasirengti Lietuvos pirmininkavimui energetikos srityje ir pristatyti Europos Komisijos darbo tikslus 2013 metų antrąjį pusmetį.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija