„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2013 m. gegužės 31 d., Nr. 5 (259)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Lietuviai ir blogais, ir gerais laikais neprarado tikėjimo Europa

Europos Parlamento Pirmininko Martino Schulzo kalba, skirta Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei pagerbti Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo Achene gegužės 9 d. proga (svarbesnės citatos)

Gerbiamosios ponios ir ponai,

Karolio Didžiojo apdovanojimas visų pirma šiandien, gegužės 9-ąją, kuri yra Europos diena, suteikia mums galimybę stabtelėti ir pamatyti, ką per pastaruosius šešis dešimtmečius Europos gyventojams pavyko pasiekti: mūsų žemyne sukurtas išskirtinis dalykas žmonijos istorijoje – Europos idėja tapo realybe. Priešai tapo draugais, pašalinti barjerai ir atvertos sienos, sugriautas regionas tapo didžiausia ir turtingiausia pasaulio vidaus rinka, diktatorių režimus pakeitė demokratijos principu veikiančios valstybės ir taika Europoje dar niekada netruko taip ilgai per visą jos istoriją. Tačiau Europos vienybė buvo pasiekta tik tuomet, kai laisvės siekiantys žmonės nuplėšė geležinę uždangą ir Rytų ir Centrinės Europos šalys pagaliau galėjo įstoti į Europos Sąjungą.

Prieš dešimt metų 2003 m. balandžio 16 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis šalimis kandidatėmis pasirašė stojimo į ES sutartį. Taigi taip buvo ne tik išplėsta Europa, bet ir panaikintas dirbtinis mūsų žemyno padalijimas. Naujos narės netapo Europos dalimi – jos visada buvo Europos dalis. Tačiau šis vėlyvas Europos susivienijimas pagaliau suteikė visiems europiečiams galimybę gyventi taikoje ir būti laisviems.

Apie Dalią Grybauskaitę iš tiesų galima pasakyti, kad ji laikosi duoto žodžio. Jei Dalia Grybauskaitė ką nors pažadėjo, jos žodžiu galima pasikliauti. Dalia Grybauskaitė šiais veiksmais iliustruoja šiuo metu dirbančią Baltijos šalių politikų kartą – sėkmingai vykdydami nacionalinę politinę veiklą jie išvyksta į Briuselį. Tačiau darbas Briuselyje jokiu būdu nėra jų politinės karjeros pabaiga. Priešingai, įgiję Europos lygmens patirties, šie politikai grįžta į gimtąją šalį ir užima aukščiausius postus. Tai pasakytina ne tik apie Dalią Grybauskaitę, bet ir apie jos kolegas Toomą Hendriką Ilvesą, kuris buvo Europos Parlamento narys, o šiandien yra Estijos Respublikos prezidentas, ir Valdį Dombrovskį, kuris taip pat buvo Europos Parlamento narys, o šiuo metu eina Latvijos ministro pirmininko pareigas.

Jokiai partijai nepriklausanti kandidatė Dalia Grybauskaitė 2009 m. surinko pavydėtinus 68 proc. balsų ir buvo išrinkta šalies prezidente. Grįžti į nacionalinę politiką ją paskatino pareigos suvokimas ir patriotizmas. Sunkią valandą ji norėjo būti kartu su savo tautiečiais ir jiems padėti. Iškeldama savo kandidatūrą ji paaiškino, kad negalinti likti užsienyje, kai namuose esama problemų. Tai iš tiesų buvo sunkus metas Lietuvai. Dėl pasaulinės finansinės krizės šalis patyrė didžiulį ir nerimą keliantį 15 proc. ekonomikos nuosmukį. 

Tuo metu keletą kartų lankiausi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Man padarė didelį įspūdį tai, kaip išdidžiai, ramiai ir ryžtingai žmonės stengėsi įveikti ekonominę krizę. Lietuvos žmonės turėjo labai daug ko atsisakyti, nes:

  – per dvejus metus ekonominė veikla sumažėjo 12 proc.,

 – viešosios išlaidos sumažintos 20 proc.

 – pensijos sumažintos 10 proc.

Dalia Grybauskaitė buvo išrinkta kaip krizių valdytoja ir savo piliečių nenuvylė, nes krizės laikotarpiu buvo tvirta valia, ryžtu ir veiksmingumu pasižyminti vadovė.

Gerb. ponios ir ponai,

Žmonės Lietuvoje labai daug paaukojo, tačiau nepaisydami pareikalautos aukos niekada neprarado tikėjimo Europa. Įsivaizduokime save lietuvių tautos vietoje. Savaime suprantama, stojant į ES tikėtasi geresnės ateities. O tada, nepraėjus net penkeriems metams po stojimo į ES, ištiko šokas – gili ekonominė krizė. Nepaisydami šios patirties, lietuviai tvirtai tikėjo ES. Briuselio jie nepavertė atpirkimo ožiu. Priešingai – lietuviai vis dar yra iš tų, kurie labiausiai tiki ES idėja. Daugiau kaip du trečdaliai lietuvių yra entuziastingi europiečiai. Tačiau lietuviai tikrai nėra europiečiai tik tuomet, kai viskas gerai. Lietuviai tiek gerais, tiek blogais laikais tvirtai tiki Europos idėja. Taip yra ir todėl, nes jie žino, jog pinigai, kuriuos gauna iš ES fondų, padeda skatinti Lietuvos ekonomiką. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (dar vienas Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatų), teigia, kad be ES lėšų jo šalį būtų apėmusi recesija. Valdis Dombrovskis irgi daug kartų pabrėžė, kad be ES lėšų jo šalis nebūtų galėjusi toliau investuoti. Baltijos šalims pavyko persilaužti, nes vykdant biudžeto politiką buvo laikomasi griežtos biudžetinės drausmės. Šiandien Lietuvos ekonomika vėl auga trimis procentais. Tokia sėkmė įrodo ir tai, kad tvaresnės biudžeto politikos ir augimą skatinančių investicijų derinys yra geresnis būdas Europą išvesti iš krizės.

Nepaisydama visų blogų pranašysčių dėl euro ateities, Lietuva toliau tvirtai siekia tikslo 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Tai turėtų priversti atsibusti mus, „senuosius“ europiečius, kartais leidžiančius sau nugrimzti į nusivylimą ES ir euru. Tai turėtų mums priminti, kad nereikėtų iš akių pamesti ilgalaikės perspektyvos, ir skatinti to siekti, nes euras, kuriam, beje, 2002 metais buvo skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas, tesėjo savo pažadą: euras užtikrino europiečiams augimą ir kainų stabilumą.


Todėl galiu diagnozuoti ne euro krizę, bet euro zonos valdymo krizę. Kad ją įveiktume, reikia ilgalaikės ekonomikos vyriausybės Europos Sąjungos lygmeniu. Šiandien toks teiginys nėra populiarus.

Jauni žmonės savo gyvenimo galimybėmis moka už krizę, kurios jie nesukėlė. Kai kuriose ES šalyse darbo neturi netgi kas antras jaunas žmogus. Lietuvoje jaunimo nedarbas vis dar yra bauginančiai didelis. Europa yra turtingiausias pasaulio žemynas. Gėda, kad mūsų bendruomenėje gresia užaugti prarastajai kartai. Todėl šiandien mūsų, dabar dirbančių politikų kartos, užduotis yra pasirūpinti, kad ši jaunoji karta Europoje turėtų ateitį. Šiems jauniems žmonėms Europos jaunimo garantijų iniciatyva vėl atverti daugiau perspektyvų, šią kartą, kaip ir bankus laikyti labai svarbia dalimi, – būtent tai šiandien reiškia tikrą solidarumą.

Europos Sąjungos mokslinių tyrimų politika, ES struktūriniai fondai, mainų programa „Erasmus“ – tikri sėkmės projektai, kurie žmonėms teikia tikrą pridėtinę vertę yra pagrįsti principu: „jei vienas kitam padedame, visi kartu tampame stipresni“. ES fondams suteikti pakankamai lėšų – būtent tai šiandien reiškia tikrą solidarumą.

Europos Sąjungoje kasmet dėl sukčiavimo mokesčių srityje ir mokesčių slėpimo prarandama milijardas eurų – tai milžiniška žala bendrijai, nes šiais pinigais būtų galima panaikinti skolos naštą, suteikti jaunimui garantijų ir investuoti į augimą. Todėl Europos Sąjungos vyriausybių vadovai privalo gegužės 22 d. Briuselyje vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime susitarti dėl veiksmingų kovos su sukčiavimu mokesčių srityje ir mokesčių slėpimu priemonių, nes būtent tai šiandien reiškia tikrą solidarumą.

Lietuva patyrė, kas yra Europos solidarumas. Tačiau Lietuva prie Europos bendruomenės prisideda ir savo teigiamu indėliu, kuris tarnauja visų labui, kuris visai ES bus naudingas ypač liepos 1 dieną prasidėsiančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu.

Pirmiausia reikėtų paminėti Lietuvos geostrateginę padėtį ir natūralų ryšį su ES kaimyninėmis valstybėmis. Dėl savo geografinės padėties Lietuvai ilgus amžius teko neišmatuojamos kančios. Lietuvai, įsispraudusiai tarp galingųjų valstybių – Vokietijos ir Rusijos, – nepriklausomybė ir laisvė buvo retai aplankanti laimė, o priespauda ir kraujo liejimas – liūdna kasdienybė.

Šiandien Lietuvos geografinė padėtis tapo jos privalumu. Šiandien Lietuva yra pagrindinė ES šalis Baltijos jūros regione vystant Rytų partnerystę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė visuomet save laikė tiltų su šalimis partnerėmis Rytuose tiesėja. Ir šiuo atveju ji neina paprasčiausiu keliu, bet laikosi savo įsitikinimų. Lietuvei politikei požiūris, pagal kurį siekiama sutarimo su Rusija, tikrai nepadeda didinti populiarumo. Tačiau:

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė propaguoja savo įsitikinimą, kad Rusijos atžvilgiu vykdoma politika, kuria siekiama pusiausvyros, Lietuvai ir Europai yra naudinga;

– Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkakliai siekia palaikyti dialogą su Baltarusija, o tai tikrai nėra paprasta. Tai neturi iškraipyti vaizdo, kad žiaurus diktatorius A. Lukašenka yra gėda visai Europai;

– Prezidentei Daliai Grybauskaitei atkaklumas padėjo pasiekti tai, kad jos, kaip vienos iš labai nedaugelio ES politikų, klausomasi Ukrainoje.

Vienas kolega iš Lietuvos visai neseniai man pasakė, kad jam atrodo lyg stebuklas, jog Lietuva po ilgų kančios, okupacijos ir priespaudos amžių šiandien yra laisva, demokratiška šalis ir priklauso Europos šeimai. Lietuvai šiandien sekasi geriau nei bet kada anksčiau per jos ilgą istoriją.

Kas galėjo penktajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai Lietuva ypač stipriai kentėjo nuo nacistinės Vokietijos, išžudžiusios beveik visus Lietuvos žydus, brutalios okupacijos, įsivaizduoti, kad Lietuva šiandien kartu su Vokietija bus taikios ir suvienytos Europos dalis?

Kas galėjo paties Šaltojo karo įkarštyje įsivaizduoti, kad Hitlerio ir Stalino sudaryto pakto 50-ųjų metinių proga 1989 m. rugpjūčio 23 d. du milijonai žmonių, rankomis susikibusių nuo Estijos sostinės Talino per Latvijos sostinę Rygą iki Lietuvos sostinės Vilniaus, sudarys Baltijos kelią – daugiau nei 600 kilometrų ilgio žmonių grandinę, nusidriekusią per visas Baltijos šalis ? Kas galėjo įsivaizduoti, kad dėl vadinamosios dainuojančios revoliucijos ir po referendumo nugalės apsisprendimo teisė ir Lietuva 1991 metais pasieks nepriklausomybę?

Šiandien jaunajai kartai gali atrodyti savaime suprantama, kad Lietuva, kaip laisva ir demokratiška valstybė, yra Europos Sąjungos narė. Daugeliui ankstesnių kartų tai buvo svajonė, kuri šiandien išsipildė, kurios šiandien toliau siekiama. Antradienį įteikėme Karolio Didžiojo jaunimo apdovanojimą, jį gavę trys laureatai šiandien yra scenoje. Kas matė šių jaunų žmonių iš 27 Europos Sąjungos valstybių entuziazmą ir tvirtą tikėjimą gera ateitimi, tas neturi baimintis dėl Europos. Šių jaunuolių optimizmas taip pat yra įpareigojimas mano kartai veikti taip pragmatiškai ir konstruktyviai, kaip tai daro Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Miela Dalia, iš visos širdies sveikinu Tave pelnytai gavus šį apdovanojimą.

* * *

Iškilmėse Lietuvos prezidentę sveikino Europos lyderiai: ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, buvęs Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rene Van Der Lindenas, Europos Parlemento vicepirmininkė Anni Podimata; ankstesni Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatai: Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas ir buvęs Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claudas Triche; Europos Parlamento nariai, ES šalių ambasadoriai, diplomatai, Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovai; Lietuvos politikai: Česlovas Juršėnas, Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Seimo narys Andrius Kubilius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija