Prasidėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai

Liepos 1 dieną 8.40 val. prie Vyriausybės rūmų vyko iškilminga Lietuvos Respublikos istorinės ir Europos Sąjungos vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta pažymėti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžią. Vėliavas iškels Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Alfredo Pliadžio nuotrauka

Liepos 1-ąją Lietuvos Respublika pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai. Šis įvykis buvo paminėtas liepos 1-4 dienomis Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje trečiadienį. Gausiai susirinkusių europarlamentarų EP posėdžių salėje Lietuvos pirmininkavimą pristatė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskelbdama pirmininkavimo pradžią Europos Sąjungos Tarybai, Lietuvos vadovė pasakė kalbą, nes pagal tradiciją pirmininkaujančios valstybės vadovo kalba žymi oficialią pirmininkavimo pradžią. Pradėdama kalbą, D. Grybauskaitė dėkojo pirmininkavimą baigiančiai Airijai, tačiau pagrindiniu jos kalbos akcentu tapo finansinis stabilumas, darbo vietų kūrimas ir tvarus ekonomikos augimas. „Po penkerių ekonominio sunkmečio metų žmonės pagrįstai yra nekantrūs ir trokšta realių rezultatų. Todėl per labai trumpą laiką privalome priimti daug sprendimų. Svarbu ne tik užversti teisės aktų bylas, svarbiausia atverti galimybes mūsų piliečiams. Tik užtikrindami Europos finansinį atsparumą, gerindami jos konkurencingumą ir skatindami augimą galime sukurti naujų darbo vietų ir atkurti visuomenės pasitikėjimą Europos projektu“, - savo kalboje sakė D. Grybauskaitė. Prezidentė pažymėjo, kad nepaisant ekonominės krizės Europos bendrasis vidaus produktas yra didesnis nei bet kurio kito pasaulio regiono, o varomoji Europos jėga – smulkiosios ir vidutinės įmonės. Pasak prezidentės, Europoje smulkieji ir vidutiniai verslininkai yra svarbesni nei bet kuriame kitame pasaulio žemyne.

Lietuvos prezidentės nuomone, Europa pirmiausia turi būti patikima, nes patikimumas yra stabilios ekonomikos pagrindas. Lietuvos vadovė atkreipė dėmesį ir į mūsų šaliai svarbias problemas – pavyzdžiui, energijos išteklių kainas. Jos teigimu, Europos gyventojai ir įmonės už energiją moka pernelyg brangiai. Prezidentės teigimu, buvo sutarta, kad energijos vidaus rinka būtų sukurta iki 2014 metų ir kad po 2015-ųjų nė viena Europos Sąjungos valstybė narė neliktų atskirta nuo Europos dujų ir elektros tinklų. Sakydama kalbą D. Grybauskaitė neužmiršo pasveikinti ir prie Europos Sąjungos prisijungusios Kroatijos, kuris tapo 28-ąja Bendrijos nare.

Tarp kitų klausimų, svarstytų EP plenarinėje sesijoje, buvo ES svarbūs jau Lietuvos pirmininkavimo pradžios metu kelti klausimai. Praėjusios savaitės pabaigoje sutarus dėl daugiamečio ES biudžeto, per šią sesiją buvo numatyta priimti politinę rezoliuciją šiuo klausimu (dėl konkrečių teisės aktų balsuojant rugsėjį) Europos Vadovų Tarybos susitikimo rezultatai, Airijos pirmininkavimo rezultatai, balsavimas dėl euro įvedimo Latvijoje, pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje, visuomeninio transliuotojo uždarymas Graikijoje, išpuoliai prieš internetines sistemas, JAV duomenų rinkimo programa PRISM (jei pasitvirtintų žiniasklaidos pranešimai, kad JAV galėjo klausytis ES institucijų darbuotojų pokalbių, „tai turės rimtų padarinių“ ES ir JAV santykiams, – pažymėjo EP pirmininkas M. Schulz), finansinių sandorių mokestis, bankų sektoriaus reforma, Sacharovo premijos įteikimas Kubos disidentui G. Fari¹asui, Marine Le Pen neliečiamybės atėmimas (šią Prancūzijos dešiniąją atstovę siekiama apkaltinti dėl musulmonų imigrantų įžeidimo) ir kiti klausimai.

Liepos 1-ąją, kai oficialiai naująja ES nare tapo Kroatija, o Bendrija išsiplėtė iki 28 šalių narių, ta proga lankydamasi Kroatijos sostinėje Zagrebe Prezidentė sakė: „Lietuvai tenka atsakinga ir sudėtinga misija – Europai įtemptu laikotarpiu suderinti 28 šalims svarbius sprendimus, kurie šiandien gyvybiškai svarbūs kiekvienam europiečiui“. Pirmininkavimas, pasak Prezidentės, Lietuvai suteikia unikalią galimybę atskleisti Europai tai, kuo galime didžiuotis, – mūsų žmonių gebėjimus, mūsų šalies grožį ir pasiekimus. Šalies vadovė kvietė Lietuvos žmones būti svetingais ir dėmesingais, kad mūsų svečiai apie Lietuvą išsivežtų kuo geriausius įspūdžius. Pirmininkavimo startui skirti ir Prezidentės darbo vizitai Kroatijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Pirmininkavimo pradžia liepos 1-ąją buvo pagerbta prie Vyriausybės iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, kurioje dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ministrų kabineto nariai, užsienio valstybių ambasadoriai, kiti svečiai. Briuselyje tą dieną buvo surengta spaudos konferencija, kurioje Airijos nuolatinis atstovas ES perdavė pirmininkavimą Lietuvos nuolatiniam atstovui ES Raimundui Karobliui. Vėliau Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas Seimo rūmuose priėmė Lietuvoje reziduojančius užsienio valstybių diplomatus.

Svarbus šalies įvykis vakar, liepos 4-ąją, buvo paminėtas šventiniais ir iškilmingais renginiais Seime. Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Seimo posėdis. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Konstitucinio teismo Pirmininkas Kęstutis Urbaitis, Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas Otmaras Karasas (Othmar Karas), buvę valstybės vadovai, kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių parlamentų vadovai, kiti garbingi svečiai.

Kovo 11-osios Akto salėje buvo pasirašyta deklaracija dėl Airijos, Lietuvos ir Graikijos parlamentų bendradarbiavimo rengiant ir įgyvendinant trijų Europos Sąjungos valstybių narių pirmininkavimo parlamentinį matmenį. Tokia sutartis – deklaracija – pasirašyta dėl to, kad pirmininkavimą Lietuva perėmė iš Airijos, o perduos Graikijai. Šios trys valstybės sudaro pirmininkavimo Trejetą, kurio tikslas – užtikrinti tęstinumą įgyvendinant bendrą 18 mėnesių pirmininkavimo programą.

Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) buvo atverta istorinių dokumentų paroda „Vieningoje Europoje“, pristatanti Lietuvos sąsajas su Europa ir svarbiausius valstybės kūrimosi momentus – nuo Lietuvos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1009 metais iki narystės Europos Sąjungoje 2004 metais. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžią žymės šiandien, liepos 5-ąją, vyksiantis atidarymo renginys Vilniaus universiteto Didžiajame kieme. Jame laukiama Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso ir Europos Komisijos narių, Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano van Rompuy, Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuvos Seimo, Vyriausybės narių, užsienio šalių ambasadorių, Europos Parlamento narių iš Lietuvos, kitų garbingų svečių. Vilniaus universiteto kiemelyje prasidėjusi pirmininkavimo pradžią žyminti šventė vėliau persikels į miesto gatves. Čia naktį iš liepos 5-osios į 6-ąją vyks festivalis „Kultūros naktis“. Jis miestiečius ir miesto svečius pakvies į 167 renginius – menines instaliacijas, muzikos koncertus, parodas, spektaklius ir gausybę kitokių Lietuvos ir užsienio menininkų projektų.

Lietuvos laukia plačios apimties sudėtinga darbotvarkė. Krūvis bus didesnis, nes pirmininkausime ES institucinio ciklo pabaigoje, kai Europos Parlamentas ir Europos Komisija prieš 2014 m. pavasarį numatytus rinkimus sieks užbaigti pradėtus darbus. Būdama ES pirmininke, Lietuva turės dirbti prie 560 ES darbotvarkės klausimų, ieškoti visiems priimtinų kompromisų. Šalia kasdieninės ES teisėkūros darbotvarkės prisidės tik kartą per 7 metus pirmininkaujančioms šalims tenkanti užduotis – kelios dešimtys ES teisės aktų, susijusių su ES daugiamečio biudžeto (2014–2020 m.) įgyvendinimu. Lietuva turės rasti sutarimą dėl metinio ES biudžeto 2014-iesiems. 2012–2014 m. laikotarpiu iš valstybės biudžeto Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai skirta 214 mln. litų. Lietuvos pirmininkavimo biudžetas yra vienas iš mažiausių, panašaus dydžio, kaip Airijos, Kipro, Slovėnijos ir kitų taupiausiai pirmininkavusių šalių. Briuselyje ir Liuksemburge per pusmetį Lietuva surengs daugiau nei 1500 posėdžių: Tarybos, Nuolatinių atstovų komiteto, darbo grupių posėdžių ir kt. posėdžiams pirmininkaus Lietuvos ministrai, Lietuvos nuolatinis atstovas ES ir jo pavaduotojas, specialieji atašė, valstybės institucijų ekspertai ir kt. ES ir Rytų Partnerystės šalių vadovų susitikimas lapkričio 28–29 d. bus vienas iš svarbiausių Lietuvoje vyksiančių pirmininkavimo renginių. Jame laukiama ES lyderių ir Rytų Partnerystės valstybių vadovų. Susitikime siekiama poslinkio sprendžiant svarbius ES ir Rytų partnerystės valstybių bendradarbiavimo klausimus. Pirmininkavimo komandą sudaro daugiau nei 1,5 tūkst. tarnautojų, atstovaujančių apie 80 institucijų. Iš jų 239 numatyti pirmininkais (160 – sostinėje, 73 – Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES, 6 – Lietuvos misijose/atstovybėse prie tarptautinių organizacijų), apie 270 – darbo grupių pirmininkų pavaduotojais. Dar apie 1 tūkst. asmenų atliks kitas pirmininkavimo funkcijas (bus ekspertais, koordinatoriais).

Planuojama, kad per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį šalyje apsilankys apie 30 tūkst. svečių, įvyks beveik 300 renginių: daugiau nei 20 aukščiausio lygio susitikimų, daugiau nei 160 ekspertinio lygio susitikimų, 12 parlamentinių renginių, daugiau nei 70 socialinių partnerių organizuojamų susitikimų. Aukščiausio lygio susitikimai, kuriuose dalyvauja ministrai, valstybių vadovai, aukščiausi ES pareigūnai, vyks trijose vietose – Nacionalinėje dailės galerijoje, parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose. Šiuos susitikimus organizuoti Vilniuje nuspręsta atsižvelgus į anksčiau pirmininkavusių valstybių patirtį ir siekiant sutaupyti lėšų. Ekspertiniai susitikimai, kuriuose susitinka ES šalių tarnybų, departamentų vadovai, vyriausieji pareigūnai, vyks ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Druskininkuose, Trakuose. Socialinių partnerių susitikimai, kuriuos organizuoja nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų, mokslo, verslo, kultūros sričių atstovai, vyks ir Marijampolėje, Alytuje, Anupriškėse bei kitur.

© 2013 „XXI amžius“