„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2013 m. lapkričio 29 d., Nr. 11 (265)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Vilniuje vyksta Rytų partnerystės viršūnių susitikimas

2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose ir Kongreso centre, vyksta trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Į Vilnių atvyko 28 ES valstybių narių ir šešių Rytų partnerių aukščiausi atstovai bei ES institucijų vadovai. Susitikime iš viso dalyvauja apie 40 delegacijų. Renginio šeimininkė – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios dienos plenarinei sesijai pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy).

Rytų partnerystės viršūnių susitikimai vyksta kas dvejus metus (pirmieji du – 2009 m. gegužės 7 d. Čekijoje, Prahoje, ir 2011 m. rugsėjo 29–30 d. Lenkijoje, Varšuvoje). Juose aptariami pasiekti Rytų partnerystės įgyvendinimo rezultatai, nustatomi tikslai artimiausiems dvejiems metams, brėžiamos ateities perspektyvos. Susitikimo rezultatai apibendrinami visiems viršūnių susitikimo dalyviams patvirtinant Jungtinę deklaraciją, kuri tampa atspirties tašku tolesniam Rytų partnerystės įgyvendinimui ir plėtotei.

2013 m. lapkričio 27–28 d. Seime vyksta paskutinis šiais metais Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai parlamentinio matmens renginys – ES parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimas „Parlamentai už demokratiją: ambicingesnio globalaus bendradarbiavimo link“. Susitikimo dėmesio centre – ES Rytų partnerystė Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse ir pereinamojo laikotarpio demokratijos pamokos. Renginyje dalyvaus ES valstybių narių, šalių kandidačių parlamentų atstovai, Europos Parlamento (EP) delegacija, ES Rytų partnerystės šalių atstovai, Parlamentinio demokratijos forumo delegatai.

Įtempta dienotvarkė

Pirmajame Seime vykstančio susitikimo posėdyje bus aptariamos tokios temos: „Europos Sąjungos Rytų partnerystė: Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse“, „ES Rytų partnerystės šalių požiūris“ ir „Ukrainos kryptis“. Pranešimus skaitys Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Moldovos Parlamento Pirmininkas Igoris Kormanas (Igor Corman), EP Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Elmaras Brokas (Elmar Brok). Posėdyje kalbės EP stebėsenos misijos Ukrainoje atstovas, buvęs EP pirmininkas Patas Koksas (Pat Cox) bei Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai.

Antrajame posėdyje susitikimo dalyviai dalinsis pereinamojo laikotarpio demokratijų patirtimi ir išmoktomis pamokomis. Politikai ir žymūs visuomenės veikėjai iš viso pasaulio diskutuos apie demokratijos raidą, problemas, su kuriomis susiduria pereinamojo laikotarpio valstybės demokratinių reformų kelyje. Pranešimus šioje renginio dalyje skaitys Maroko Atstovų Rūmų Pirmininkas Karimas Gelabas (Karim Ghellab), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, EP narys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo narė, Moterų parlamentinės grupės pirmininkė, COSAC moterų forumo koordinatorė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Diskusijose numato dalyvauti Baltarusijos opozicijos atstovas, Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos pirmininkas Anatolijus Liabedzka, Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys, buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Borisas Tarasiukas ir kt.

Tiek pirmasis, tiek antrasis susitikimo „Parlamentai už demokratiją: ambicingesnio globalaus bendradarbiavimo link“ posėdžiai šiandien bus tiesiogiai transliuojami LRT Kultūros kanalu, TV programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo interneto svetainėje ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens interneto svetainėje.

Ukraina lieka... Rusijai?

Šiame Rytų partnerystės susitikime buvo planuojama pasirašyti Asociacijos sutartis tarp ES ir Ukrainos, Gruzijos, Moldovos. Su Gruzija ir Moldova sutartis numatyta parafuoti. Ukrainos ir ES asociacijos sutartį buvo planuojama pasirašyti Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje. Bet lapkričio 21 d. Ukrainos vyriausybė nusprendė pristabdyti pasirengimą pasirašyti Asociacijos sutartį. Ukrainos Vyriausybė šį žingsnį motyvavo noru plėsti prekybinius ryšius su Rusija. Vyriausybės pranešime pažymima, kad toks sprendimas priimtas „nacionalinio saugumo naudai“. Pokalbio telefonu metu Lietuvos prezidentei pranešta apie Rusijos grasinimus riboti prekių importą iš Rytų Ukrainos, o tai, Kijevo skaičiavimais, galėjo atnešti milijardinius nuostolius. Vyriausioji Prezidentės patarėja užsienio politikai sakė: „Ukraina neatlaikė ekonominio spaudimo ir šantažo. Jai buvo grasinama riboti jos prekių importą į Rusiją, ypač iš įmonių Rytų Ukrainoje, kur sukoncentruota didžioji pramonės dalis, kur dirba šimtai tūkstančių žmonių. Vertinama, kad Ukraina patirtų milijardinius nuostolius. Tokias savo sprendimo priežastis nurodė prezidentas V. Janukovyčius per pokalbį telefonu su prezidente šią savaitę“. Patarėja dar pridūrė: „Taigi matome sąjungas, kurios kuriamos necivilizuotomis spaudimo priemonėmis, ir tokios kuriamos sąjungos negali būti ilgalaikės“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė komentuoti Lietuvos teiginius, kad Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius kalbėjo Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei apie Maskvos spaudimą. Spaudos konferencijoje Rusijos vadovas ironiškai pasiūlė pasiklausti apie tai „Amerikos draugų“, kurie jam apie tai „nieko nesakė“. Dėl prezidentui V. Janukovyčiui daryto spaudimo iš Rusijos prezidento V. Putino pusės ir jo pasidavimo tam spaudimui sutarties ateitis lieka visai neaiški (žadama ją pasirašyti galbūt iki 2014 metų vidurio) arba ji netgi gali būti numarinta. 2012 metų vasarą sutartis buvo parafuota po penkerius metus vykusių įtemptų derybų tarp Briuselio ir Kijevo, tad dabartinis atsisakymas ją pasirašyti yra sunkiai paaiškinamas.

V. Janukovyčius svyruoja...

Prezidentas V. Janukovyčius atsisakė suteikti sergančiai kalinei Julijai Tymošenko malonę, tačiau sutiko, kad problema būtų sprendžiama specialiu įstatymu, leidžiančiu nuteistiesiems tam tikrais atvejais gydytis užsienyje. Tačiau įstatymo priėmimas prorusiškos Regionų partijos kontroliuojamoje Aukščiausiojoje Radoje beviltiškai užstrigo. Tai, kad viena iš esminių asociacijos sutarties pasirašymo sąlygų iki lapkričio 29 d. Vilniuje vykstančio viršūnių susitikimo taip ir nebuvo įvykdyta, reiškia, kad į kampą sumaniai įvarytai ES tokiu atveju tektų arba atsisakyti istorinio suartėjimo su viena iš didžiausių Europos valstybių (tai mažai tikėtina), arba eiti į kompromisą ir bandyti ieškoti tokių formuluočių, kurios suteiktų galimybę ir neprarasti veido, ir neatsisakyti užsibrėžto tikslo. Vykę protesto mitingai nepaveikė V. Janukovyčiaus sprendimo nepasirašyti sutarties, tačiau jis vis dėlto pasiryžo atvykti į Vilniaus susitikimą. Tai yra geras ženklas ateičiai.

Premjeras Mikola Azarovas turėjo šūsnį pasiteisinimų, kodėl stabdomas pasiruošimas pasirašyti ilgai, kruopščiai pačios Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos bei kitų šalių pastangomis rengtą sutartį. „Mums pasakė, kad Ukraina gali tikėtis milijardo eurų. Milijardas eurų – tas pat, kas nieko. Tai, galima sakyti, – išmalda elgetai“, – pareiškė M. Azarovas. Pasak premjero, pažadas suteikti milijardą eurų buvo žodinis, o šios lėšos šaliai būtų skirtos per septynerius metus. M. Azarovas sakė, jog Kijevas daug kartų prašė ES, kad būtų numatyta kompensuoti nuostolius, kuriuos Ukraina patirtų, kai pasirašiusi Asociacijos sutartį prarastų rinkas Rusijoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse. Pasak premjero, Ukraina tikėjosi dešimtis kartų didesnės sumos. Galbūt Ukrainos premjeras tikėjosi gauti pinigų iš kitur, ypač iš Rusijos, tačiau Rusijos dujų bendrovė „Gazprom“ atvirai pranešė, jog mažesnių dujų kainų Ukraina artimiausiu metu tikėtis neturėtų, nors būtent to dar savaitgalį vylėsi Kijevas. Pirmadienį buvo jau pasirodę ženklų, jog Ukraina linkusi pasirašyti Asociacijos sutartį su dviem sąlygomis: iš TVF Kijevas norėtų gauti 10 mlrd. eurų paskolą net ir neįvykdęs visų keliamų reikalavimų. Tokių pinigų kiaurame Ukrainos biudžete verkiant reikia. Siekiama kad būtų panaikintos kvotos metalų pramonės produkcijai. Spėjama, jog tai – iš metalo pramonės praturtėjusių Ukrainos oligarchų reikalavimas.

Kai kurie Rusijos ir Ukrainos politikai gąsdina, esą Asociacijos sutartis reikštų rusiško verslo pasitraukimą, vizų įvedimą ir pan.

Rusija veikė ir per religiją

Dėl Asociacijos su ES sutarties Ukrainoje vyko dvikova, kurią laimi V. Putinas. Apie ES šalininkų mitingus žinome. Tačiau ne mažiau aršūs vyko ir prorusiškų sluoksnių mitingai. Dažniausiai jie organizuojami per Ukrainos Stačiatikių Bažnyčią. Jau keletą savaičių kai kuriose cerkvėse po pamaldų organizuojamos eisenos su religinėmis vėliavomis, šventųjų paveikslais, bet šiuose renginiuose dar daugiau pasisakoma prieš ES ir už Ukrainos pajungimą Rusijos interesams. Šūkiuose rašoma: „Ukraina, Baltarusija, Rusija – Šventoji Rusia“, „Mes už vieningą Rusią“ ir pan. Visur mitinguotojai nešė tokio turinio plakatus: „Černigovo sritis – prieš Ukrainos asociaciją su ES“, „Kijevo sritis – prieš ...“ ir t.t. Kai kur skamba šūkiai: „Mūsų ateitis – socializmas“, pamiršę, kad vadinamasis socializmas su totalitarinės prievartos priemonėmis vedė į komunizmo utopiją, kurioje žmogaus laisvė būtų dar labiau suvaržyta nei esant „demokratiniam“ socializmui. Mitinguotojų vadovai gąsdina iš ES ateisiančiomis blogybėmis: homoseksualizmu, eutanazija, narkotikais, juvenaline teise. Visa tai stačiatikių mitinguotojai vadina velniškais aktais, kuriuos pasirengęs pasirašyti Asociacijos su ES sutartyje „stačiatikiu save vadinantis“ prezidentas V. Janukovyčius, taip „išduodamas“ Ukrainą. Visi šie spaudimai, o ypač prezidento V. Janukovyčiaus kvietimas į Maskvą pas Putiną, kuris prigrasino atsisakysiąs produkcijos importo iš Ukrainos, privertė V. Janukovičių ir prorusiškai vadovaujamą Mikolos Azarovo vyriausybę atsisakyti sutarties.

Nepakankamas dėmesys

Lietuvos politikai, nors jiems tenka svarbus vaidmuo Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, vis dėlto nesiėmė pakankamų priemonių padėti Ukrainai surasti išeitį Asociacijos su ES sutarčiai pasirašyti. Galima prisiminti, kaip sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka: nieko tokio, kad su Ukraina taip atsitiko. Reaguodamas į dinamiškai kintančią politinę situaciją Ukrainoje, Seimo narys Audronius Ažubalis paragino Lietuvos politikus „neskubėti iš anksto laidoti Ukrainos“, susilaikyti nuo išankstinių vertinimų ir komentarų, kurie gali pakenkti artėjančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje rezultatams. Seimo narys pabrėžė būtinybę Europai pradėti esminę santykių su Rusija peržiūrą: „Beprecedenčio Rusijos spaudimo akivaizdoje, kai ši necivilizuotomis priemonėmis bando sugriauti Rytų partnerystės politiką ir „atplėšti“ šioje programoje dalyvaujančias valstybes, Europos Sąjunga negali apsimesti nieko nematanti ir negirdinti“. Lietuvai neveikiant, aktyviai veikė Rusijos vadovai, net tris kartus pasikviesdami Janukovyčių „ant kilimo“, kol tas pagaliau pasakė, kad sutarties nesirašys, nes (kaip jam V. Putinas) Ukraina patirs didžiulę žalą. Ukraina turėjo nemažai advokatų: Lenkiją, Baltijos šalis, Švediją. Šios šalys siekė įtikinti visą ES, kad Ukrainos priartėjimas bus tikrai naudingas ir europiečiams. Todėl atrodo, kad ES labiau siekė Ukrainos, nei Ukraina – ES. O juk ES visuomet buvo skeptikų, kurie vengdavo plėtros. Kada 2004-aisiais, į ES stojant Lietuvai, Sąjungoje buvo baiminamasi, jog Vidurio Rytų Europos šalių gyventojai užplūs senųjų Europos sostinių darbo rinkas, atims darbus iš europiečių. Dažniausiai, net kelis mėnesius, Kijeve su politikais bendravo ir patarimus davė buvęs Lenkijos prezidentas Europos Parlamento pasiuntinys Aleksandras Kvašnievskis, šiomis dienomis daug kartų lankęsis Kijeve. Į Ukrainą paremti protestuotojų vyko ne oficialūs asmenys, o visuomenininkai. Lietuvos, pirmininkaujančios ES, politikų Ukrainoje nesimatė, neaiškus vaidmuo ir neryžtingumas lydėjo ir Lietuvos URM, aiškiai nepalaikančią Ukrainos opozicijos nuostatų. Prezidentė D. Grybauskaitė buvo specialiai įklampinta į skandalą su tariamu slaptos VSD pažymos išviešinimu ir net grasinimu skelbti apkaltą.

Vis dar buvo viliamasi...

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikai Laurynas Jonavičius antradienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina. Likus dviem dienoms iki ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje, ES paragino Ukrainą neatsisakyti reformų ir pažangos, kuri pasiekta derantis dėl sutarties pasirašymo. Pasak prezidentės patarėjo, Ukrainos valdžia negali ignoruoti visuomenės nuomonės, tačiau kaip reaguoti į protestus, yra jos vidaus reikalas. Interviu „Žinių radijui“ prezidentės patarėjas sakė, kad Rytų partnerystė yra ne tik vyriausybėms, tai visų pirma visuomenėms, paprastiems žmonėms, todėl į jų norus ir interesus irgi turi būti atsižvelgta.

Kaip su tuo susitvarkys Ukrainos valdžia, Ukrainos vyriausybė, yra jų vidaus apsisprendimo reikalas, sutarimo su savo visuomene reikalas. Be abejo, Ukrainos Asociacijos su ES sutarties pasirašymas netikėtai, prezidentui V. Janukovyčiui atvykus į Vilnių, gali realizuotis ir šiandien, lapkričio 29-ąją, kai Asociacijos sutartis pasirašys Gruzija ir Moldova. Tačiau didesnė tikimybė, kad Ukrainos prezidentas nusileis V. Putino grasinimams bausti Ukrainą importo embargu.

ES lyderiai sunerimę

Pirmadienį ES prezidentas H. Van Rompėjus ir Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) dėl įstrigusio sutarties pasirašymo apkaltinę Maskvą, perspėjo Ukrainą, kad sutartis „vis dar lieka ant stalo“. Bendrame H. Van Rompėjaus ir Ž. M. Barozo pareiškime sakoma: „Ukrainos teisė laisvai nuspręsti, kokio bendradarbiavimo (ji siekia) su ES“. Jame dar sakoma: „Mes griežtai nepritariame Rusijos pozicijai ir atitinkamiems veiksmams“. Kartu pabrėžiama, kad glaudesni santykiai „negali būti palaikomi mūsų Rytų partnerių ir kitų kaimynių, kaip Rusija, santykių sąskaita“. ES lyderiai H. Van Rompuy ir J. M. Barroso pažymi, kad Ukrainai pasiūlyta „ambicingiausia“ sutartis yra „geriausia galima parama šalies ekonomikos padėčiai, reformų eigai ir modernizavimui“. „ES yra pasirengusi būti atviresnė ir labiau palaikanti tuos, kurie nori imtis reformų ir modernizavimo“, – sako jie. Anot jų, susitarimas bus naudingas visoms suinteresuotoms šalims, ir ES pasirengusi paaiškinti Rusijai „abipusiai naudingą išaugusios prekybos ir prekių mainų su mūsų kaimynėmis poveikį“. H. Van Rompuy ir J. M. Barroso pareiškime sakoma: „ES laukia viršūnių susitikimo Vilniuje. Ši akimirka bus svarbi kruopščiai apgalvoti padėtį ir tobulinti santykius su mūsų Rytų partnerėmis“.

Apžvalgininkai apie Rusijos vaidmens agresyvumą

Pasak apžvalgininkų, kas benutiktų ketvirtadienį ir penktadienį vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime Vilniuje, kurio akcentu turėjo tapti sutarties pasirašymas su Ukraina, ES privalo ir toliau siekti stiprinti ryšius su Ukraina dėl savo ir regiono interesų. Jorgas Forbrigas (Joerg Forbrig) iš politinių tyrimų centro „German Marshall Fund“ Berlyne sakė: „ES privalo aktyviai atlaikyti Rusijos agresyvumą savo kaimynėms ir padėti joms atsisakyti stiprios priklausomybės, dėl kurios jos tarsi pririštos prie Rusijos“. Jo nuomone, ES turėtų ypač padėti didindama savo energetikos išteklių ir eksportų įvairovę, siūlydama finansinę pagalbą ekonominei krizei įveikti, suteikdama tvirtą politinę paramą ir, „jei reikia, atsakydama tokiu pačiu spaudimu tiesiogiai Rusijai“. Skelbdama apie savo sprendimą, Ukraina minėjo nacionalinį saugumą, bet politologai esminį vaidmenį priskiria Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris pakartotinai grasino Ukrainai ekonominiais atsakomaisiais veiksmais, jei bus pasirašyta Asociacijos sutartis.

Gruzija ir Moldova šantažui nepasiduoda

Pasak ekspertų, netikėtas Kijevo sprendimas yra didžiulė nesėkmė 28 narių bendrijai, kuriai jau priklauso kelios buvusios komunistinio bloko valstybės, buvusios Maskvos kontrolėje. Tačiau jie pripažįsta, kad toks Ukrainos ėjimas nebūtinai turi suardyti ES siekių pagrindą. Nors dėl komplikuotos Ukrainos pozicijos Rytų partnerystės padėtis gali atrodyti kebli, dar ir stebint tai, kad Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanas tvirtai žengia Rusijos stovyklos link, vis dėlto yra tam tikrų vilčių. Moldova ir Gruzija, kuri kariavo su Rusija 2008-aisiais, kol kas tesi savo pažadus Europos Sąjungai. Džiugina tai, kad Ukrainos sprendimas sustabdyti pasirengimą Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga pasirašymui neturės įtakos Gruzijos pozicijai. Tai patvirtino Gruzijos užsienio reikalų viceministras Davitas Zalkalianis. „Atvyksime į viršūnių susitikimą Vilniuje, parafuosime susitarimą ir pasirengsime jį pasirašyti 2014-aisiais“, – pirmadienį sakė viceministras. „Turėsime galvoje, kas paskatino Ukrainą priimti tokį sprendimą“, – paminėjo viceministras, diplomatiškai užsiminęs apie Rusijos taikytą spaudimą. Panašios pozicijos kol kas laikosi ir Moldova, kurią šį rudenį Kremlius jau mėgino šantažuoti, užsimindamas apie galimai šaltą žiemą ir galimus dujų tiekimo sutrikimus. Ten praėjusią savaitę vyko pritarimo tokiai pozicijai mitingai.

Tačiau netrūksta ir Rusijos skatinamų bandymų sutrukdyti Moldovos asociaciją su ES. Rusija gąsdina, kad dėl to gali nutrūkti dujų tiekimas; anksčiau jau Rusijoje buvo uždraustas moldaviškas vynas, kuris esąs nekokybiškas. Prorusiškai nusiteikę keli tūkstančiai moldavų praėjusį šeštadienį dalyvavo mitinge, išreikšdami savo nuomonę, kad draugystė su Rusija ir Baltarusija geriau tenkina šios buvusios sovietinės respublikos interesus. Buvęs prezidentas, Komunistų partijos vadovas Vladimiras Voroninas vadovavo demonstrantams, kurie, iškėlę Komunistų partijos vėliavas, atėjo šeštadienį į Kišiniovo centrą ir šūkavo: „Šalin vyriausybę!“, „Jūs – vagys!“ V. Voroninas sakė, esą Rusija, Baltarusija, Kazachstanas gali pasiūlyti Moldovai pigesnės energijos. Tačiau Moldovos vyriausybė yra pasiryžusi Vilniuje per ES viršūnių susitikimą siekti partnerystės su ES sutarties.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija