2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Baltijos šalys ir Lenkija – taikios kovos už laisvę pavyzdys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (šešta iš kairės) dalyvauja Lenkijos laisvės judėjimo 25-mečio minėjime

Birželio 4 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio kvietimu dalyvavo Varšuvoje vykusiame Lenkijos laisvės judėjimo 25 metų minėjime.

1989 m. birželio 4 d. Lenkijoje įvyko pirmieji laisvi rinkimai į Seimą ir Senatą, kuriuos laimėjo judėjimas „Solidarumas“, buvo suformuota pirmoji nekomunistinė Vyriausybė Vidurio ir Rytų Europoje. Tais pačiais metais, rugpjūčio 23-iąją, pirmą kartą minėdamos skaudžias Ribentropo–Molotovo pakto pasekmes Lietuva, Latvija ir Estija susivienijo Baltijos kelyje, kuris simbolizavo okupuotų valstybių laisvės siekį. Šie įvykiai tapo sovietinės imperijos žlugimo pradžia.

Prezidentės teigimu, naujų grėsmių akivaizdoje šie istoriniai įvykiai įgauna naują prasmę ir yra pavyzdys kitoms laisvės siekiančioms tautoms.

Agresijos prieš Ukrainą posūkiai

Gėlės žuvusiems

Jau tris mėnesius vyksta nepaskelbta karinė iš Rusijos atsiųstų diversantų bei kai kurių vietinių rusų būrių agresija Rytų Ukrainoje. Kovos vyksta permainingai, tačiau aršiausios jos Rytų Ukrainos Slaviansko mieste ir aplink jį. Prie rytinių Ukrainos sienų Rusija ilgas savaites laikė sutelkusi didžiules ginkluotąsias pajėgas. NATO vertinimais, Rusija buvo dislokavusi apie 40 tūkst. karių. Po keliskart išsakytų raginimų ir melagingų pranešimų apie atsitraukimą Rusijos ginkluotosios pajėgos buvo atitrauktos, bet birželį Rusijos gynybos ministerija pranešė apie jėgų pergrupavimą ties siena su Ukraina. Tai reiškia, kad šios šalies pasienyje vėl dislokuoti rusų kariai, tik mažesniu mastu nei anksčiau. Aišku, Krymas jau kovą okupuotas ir „prijungtas“ prie Rusijos.

Rusija Baltijos šalių politikams siūlo išstoti iš NATO

Vokietijos savaitraštis „Focus“ išspausdino interviu su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite. Jame mūsų valstybės vadovė teigė, kad kai kurių Baltijos šalių politikai iš Rytų sulaukia pasiūlymų, kad, jeigu jų šalys išstotų iš NATO, gautų pigesnės naftos ar dujų. „Rusija bando daryti įtaką vadinamosioms postsovietinėms teritorijoms ir mėgina išlaikyti Baltijos valstybes priklausomas ekonomiškai, energetiškai, politiškai ir priversti jas būti ne itin aktyviomis ir lojaliomis NATO bei ES narėmis. (...) Be to, gauname informacijos, kad kitose Baltijos šalyse, ne Lietuvoje, nes mes esame šiuo atveju stipresni, vyksta derybos su kai kuriais politikais, sulaukiama pasiūlymų iš Rytų, pavyzdžiui, kad jeigu išstotumėte iš NATO, dujų ar naftos gautumėte pigiau“, – sakė D. Grybauskaitė. Prezidentės teigimu, Vakarai turi siekti diversifikacijos ir stengtis tapti ekonomiškai nepriklausomi nuo Rusijos, nes pernelyg rizikinga toliau priklausyti nuo Rusijos. Kaip teigia interviu apžvelgusi naujienų agentūra „Reuters“, Lietuvos prezidentė Rusijos vadovo Vladimiro Putino taktiką prilygino Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino ir nacių lyderio Adolfo Hitlerio veiksmams. Pasak D. Grybauskaitės, V. Putinas naudoja tautybę kaip dingstį užkariauti teritorijoms karinėmis priemonėmis. Tą patį darė J. Stalinas ir A. Hitleris, todėl šis palyginimas esąs visiškai tikslus, teigė prezidentė. Kita vertus, Lietuvos vadovės teigimu, Rusijos invazija į Baltijos šalis vargu ar yra įtikima, nes jos priklauso NATO. Vis dėlto, anot jos, Baltijos šalims reikia geriau pasirengti, kad tokia galimybė nebūtų net svarstoma. Interviu prisiminti ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hilary Klinton ištarti žodžiai, kad Rusijos prezidento V. Putino įsiveržimas į Krymą buvo panašus į Hitlerio veiksmus prieš Antrąjį pasaulinį karą. Kitą dieną ji patikslino, kad tai nebuvo palyginimas.

Koks Rusijos tėvynainių programos tikslas?

Nuo 2006 metų veikia Rusijos Prezidento Vladimiro Putino pasirašyta tėvynainių programa, pagal kurią rusai, gyvenantys kitose šalyse, skatinami grįžti į tėvynę. Per septynerius metus iš Lietuvos, pasinaudodami šią programa išvyko 190 rusų. Iš pirmo žvilgsnio V. Putino programa patyrė absoliutų krachą, tačiau politologai neabejoja, kad ji bus tęsiama, nes Rusijai ne tiek reikia sugrįžtančių tautiečių, kurie apgyvendinami toli nuo didžiųjų miestų (Tolimuosiuose Rytuose, Sibire ar Pavolgyje), kiek menamo rūpesčio jais ir galimybės apginti juos nuo diskriminacijos, kaip tai buvo padaryta Kryme, o dabar tęsiasi Rytų Ukrainoje.

Apklausos rodo, kad net pusė Rusijos gyventojų mano, jog Baltijos šalyse rusakalbiai yra diskriminuojami. Tačiau ar jie tikrai diskriminuojami, ar jiems blogai čia gyventi? Atrodo, kad ne. Tai patvirtina ir Rusijos prezidento V. Putino globojama programa, skirta norintiems sugrįžti gyventi į Rusiją. Vadinamoji tėvynainių programa Baltijos ar kitų šalių rusams suteikia galimybę persikelti į Tolimųjų Rytų regioną, Centrinį federacinį, Šiaurės Vakarų, Pavolgio, Sibiro kraštus. Jiems suteikiama piniginė parama, taikomos įsikūrimo lengvatos. Bet Lietuvoje gyvenančių rusakalbių tai nevilioja, nes žmonės perkeliami į tam tikrus regionus, kur prasta infrastruktūra, vyksta kataklizmai, pavyzdžiui, Amūro sritis, kur neseniai buvo potvynis, Čitos sritis, tai yra perkeliami ten, iš kur net vietiniai stengiasi išvažiuoti. „Gyvenimo lygis Baltijos šalyse visada buvo gerokai aukštesnis. Tie žmonės, kurie gyvena Lietuvoje, dažniausiai norėtų vykti į didžiulius miestus – Maskvą, Sankt Peterburgą. Tačiau šie miestai nedalyvauja programoje. Gal ir dėl to, kad Lietuva, Latvija ir Estija tapo ES narėmis, ir žmonėms atsirado galimybė vykti į Rytus ir Vakarus“, – svarstė Rusijos ambasados Lietuvoje Konsulinio skyriaus vadovas Aleksandras Mamajevas.

Rusijos diena Vingio parke

Birželio 8-ąją Vilniaus Vingio parke vyko Rusijos diena. Renginio dalyvius pasveikino Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, du Seimo nariai iš Darbo partijos frakcijos – Larisa Dmitrijeva ir Sergejus Dmitrejevas. Visagino merė Dalia Štraupaitė, palinkėjo, jog įvairių tautybių žmonės sugyventų taikiai, kaip jie sugyvena 43 skirtingas tautybes skaičiuojančiame Visagine. Po kalbų sekė koncertas, fejerverkai, renginyje pasirodė merginos, tiek apsirengusios Lietuvos, tiek Rusijos tautiniais drabužiais, buvo kolektyvų iš kitų valstybių. Susirinkusieji užpildė Vingio parko estradą, dalis jų įsikūrė pievelėje, šalia kurios šurmuliavo mugė: ten siūlyta lietuviškų lino dirbinių, knygų įvairiomis kalbomis, suvenyrų, žaislų, galima buvo įsigyti lauko sąlygomis gaminto maisto, gėrimų. Didžioji dalis susirinkusiųjų – šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės ir šiek tiek jaunimo.

Lietuvos žaliųjų partija kaltina NATO vadovą

Po viešo NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno pasisakymo apie Žaliųjų organizacijų, nepalaikančių skalūnų dujų gavybos, galimas sąsajas su Rusija Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) bei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą, kad šios tarnybos pateiktų visą informaciją, jei tokios esama, apie bet kokią galimą Rusijos įtaką partijai.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio, A. F. Rasmusseno išsakyta nuomonė ne tik papiktino Europos žaliųjų nevyriausybines organizacijas, bet ir šios temos eskalavimas žiniasklaidoje tik dar labiau priešina Lietuvos visuomenę, todėl tokiems nepagrįstiems gandams turi būti padėtas taškas. „NATO būstinė viešai atsiribojo nuo p. Rasmusseno pasisakymo, teigdama, jog tai tik jo paties asmeninė nuomonė. Tokie pasisakymai, nepateikiant konkrečių įrodymų, yra ne kas kita, o šmeižtas, NATO vadovas turėtų jausti atsakomybę už savo žodžius. Lietuvos žaliųjų partija, kaip ir kitos pasaulyje veikiančios Žaliųjų partijos bei aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos, nuosekliai pasisako prieš skalūnų dujų gavybą ne dėl kokių nors geopolitinių sumetimų, o dėl aplinkai ir žmonių sveikatai itin pavojingų technologijų, kurių pagalba siurbiant dujas ar naftą žemės gelmės ir paviršius užteršiami dideliais toksiškų chemikalų kiekiais. Europos Komisijos užsakymu nepriklausomų mokslininkų atlikta ne viena studija, kurioje atskleidžiama didelė hidraulinio ardymo technologijos, naudojamos skalūninių dujų gavybai, rizika aplinkai. Abejoju, ar šių studijų rezultatus paveikė Rusija, ar Rusija padarė įtaką tokioms valstybėms, kaip Prancūzija, kuri, įvertinusi skalūnų pramonės keliamą pavojų vandens ištekliams, neleido naudoti hidraulinio ardymo metodo savo valstybėje. Prieš tokį dujų gavybos metodą viešai pasisakė realiausias dešiniųjų jėgų kandidatas į Europos Komisijos pirmininkus, buvęs Liuksemburgo premjeras J. C. Junkeris“, – sakė L. Balsys. Lietuvos žaliųjų partija, siekdama visiško skaidrumo ir viešumo, prašo Valstybės saugumo departamento bei Krašto apsaugos ministerijos antrojo operatyvinių tarnybų departamento pateikti informaciją, ar partija turėjo bei turi kokių nors sąsajų su Rusija, jos slaptosiomis agentūromis bei energetikos kompanijomis („Gazprom“, „Rosneft“ ir pan.), ar yra arba buvo jų remiama finansiškai ar kitaip veikiama.

Lietuva – prieš maisto švaistymą

Kiekvieną mėnesį vykstančiuose ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiuose aptariami ES narėms rūpintys klausimai ir priimami bendri sprendimai. Briuselyje vykusiame posėdyje šalių delegacijos diskutavo Europos fondo, skirto augalų apsaugos produktų naudojimui mažais plotais auginamiems augalams, steigimo, į skerdyklą vežamų gyvūnų apsaugos, maisto švaistymo ir praradimo, klimato ir energetikos politikos strategijos bei kitais klausimais. Lietuvai aktualus Europos fondo, skirto augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimui mažais plotais auginamiems augalams, steigimo klausimas. Sodo, daržo ir kiti mažais plotais auginami augalai yra svarbūs mūsų šalies žemės ūkiui. Kadangi jų plotai nedideli, susiduriama su problemomis saugant minėtuosius augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Deja, AAP rinka šiems augalams apsaugoti yra maža, todėl neteikiamos paraiškos registruoti AAP. „Mūsų šalyje patvirtintas mažais plotais auginamų augalų sąrašas, taip pat sumažintos ir valstybės rinkliavos už AAP registravimą mažais plotais auginamiems augalams. Vis dėlto problema išlieka, todėl sprendimai ES lygiu mums yra svarbūs“, – sakė tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Kai kurios šalys, besirūpinančios gyvūnų gerove ir apsauga, pageidavo, kad Europos Komisija spręstų klausimą dėl į skerdyklą vežamų gyvūnų transportavimo laiko apribojimo – jį sutrumpintų iki 8 val. Lietuvos atstovai išklausė informaciją šiuo klausimu. Europos Komisija 2014 metus yra paskelbusi „Europos metais prieš maisto švaistymą“. Šios iniciatyvos tikslas – iki 50 proc. sumažinti maisto švaistymo mastą. EK siūlė svarstyti galimybę išplėsti sąrašą produktų, kuriems nereikalaujama nurodyti tinkamumo vartoti terminą, taip pat aptarti galimas teisines kliūtis maisto atliekoms mažinti. Lietuva pritarė EK, kad turėtų būti imamasi kompleksinių priemonių, siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį. ES Tarybos susitikime buvo keliamas klausimas, susijęs su  2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, turinčia didelę svarbą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams. ES žemės ūkio ministrai turėtų apsvarstyti, kuria kryptimi būtų geriausia vystyti idėjas, atsižvelgiant į taupią maisto gamybą (ypač didėjant maisto produktų poreikiui pasaulyje) bei klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.  

Lietuviški produktai pripažinti Europoje

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad Europos Komisija į „Saugomų kilmės vietos nuorodų“ ir „Saugomų geografinių nuorodų“ registrą įtraukė lietuvišką varškės sūrį. Tai buvo trečiasis lietuviškas produktas, įgijęs saugomą produkto pavadinimą ES lygiu.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė džiaugėsi, kad šiame sąraše, be lietuviško varškės sūrio, yra dar du gaminiai: skilandis, kuriam suteikta „Garantuoto tradicinio gaminio nuoroda“, bei Seinų–Lazdijų krašto medus, kuriam suteikta „Saugoma kilmės vietos nuoroda“. Pripažinimas ES lygiu suteikia galimybę sūrį ženklinti specialiu ES ženklu su nuoroda „Saugoma geografinė nuoroda“.

„Lietuvoje varškės sūris, kaip paminėta rašytiniuose šaltiniuose – XVI amžiuje dvarų inventoriuose, – buvo gaminamas jau viduramžiais. Daug rankų darbo reikalaujantis gamybos būdas, kuomet masė rankomis kemšama į tradicinius reto audinio trikampius sūrmaišius, kurių platesnis galas užrišamas mazgu, ir sūris įgauna specifinę trikampės prizmės su suapvalintais kampais formą, išsaugotas iki šių dienų. Tai yra neatsiejama Lietuvos kulinarinio ir tautinio paveldo bei įvaizdžio dalis“, – pasakojo A. Liubeckienė. Ji paaiškino, kad lietuviško varškės sūrio pavadinimu gaminamas ir „Saugoma geografine nuoroda“ ženklinamas galės būti ne tik šviežias be pridėtų prieskoninių augalų ir su jais varškės sūris, bet ir rūkytas, keptas ar džiovintas. Į sūrį negali būti dedama maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ar dažiklių. Saugomus pavadinimus turintiems produktams privaloma produkto specifikacija, kurią galima rasti Žemės ūkio ministerijos puslapyje www.zum.lt ir nepriklausomos institucijos atitikties produkto specifikacijai kontrolė. A. Liubeckienė atkreipė dėmesį, kad gamintojai, norintys gaminti ir ženklinti šį produktą specialiu ES ženklu, turi kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir sudaryti su ja sutartis dėl jo kontrolės.

Uzbekai pirktų mūsų gyvulius

„Pirktume lietuviškus galvijus, kiaules, ožkas, triušius. Mokėtume iš karto“, – taip Uzbekistane vykusiame susitikime su Lietuvos žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku (dabar jau atsistatydinusiu) kalbėjo šios šalies žemės ūkio viceministras Jašinas Chidirovas.

Stiprėjanti Azijos regiono valstybė Uzbekistanas yra ilgametis Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneris.  Lietuvos–Uzbekistano santykiuose gausu nišų galimam šalių bendradarbiavimui: uzbekai mato prekybos santykių su mūsų šalimi perspektyvą ir yra suinteresuoti plėtoti dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityje. Pasak R. Šatkausko, juos taip pat domina dėstytojų ir studentų mainai, moksliniai tyrimai žemės ūkio, socialinių mokslų ir kitose srityse, sodininkystė ir  daržininkystė.

Kunigas išeina į pensiją

Ilgametis Klivlendo Šv. Jurgio lietuvių parapijos vikaras kunigas Kęstutis V. Žemaitis liepos 1 dieną išeina į pensiją. Gimęs 1928 metais ir 1939 metais baigęs Kauno jėzuitų pradžios mokyklos šeštąjį skyrių, gimnaziją lankė Kaune, Mažeikiuose ir Vilkaviškyje; baigė 1946 metų pavasarį Eichštete, Vokietijoje.

Studijavo elektrotechniką Karlsruhės Aukštojoje Technikos mokykloje; atvykęs 1949 pavasarį į Ameriką, kartu su Kęstučiu Trimaku ir Algimantu Keziu 1950–1952 metais buvo jėzuitų naujokyne. 1953 rudenį atvyko i Romos lietuvių kolegiją, Gregoriano universitete 1957 metais gavo filosofijos licencijato laipsnį ir 1958–1962 metais studijavo psichologiją, filosofiją bei teologiją Miuncheno universitete. 1964 metais Romoje gavo teologijos bakalaurą ir 1965 metų balandžio 3 dieną, Romos Laterano bazilikoje buvo įšventintas kunigu.

Etnografija

Lietuvių tautinių šokių šventės išeivijoje – paskata išsaugoti lietuvybę

II Tautinių šokių šventė 1963 metais vyko Čikagoje, į ją susirinko daugiau kaip 1700 šokėjų

Jau rytoj Lietuvoje, Kaune, prasideda Dainų šventė, kuri po to tęsis Vilniuje visą savaitę, baigdamasi liepos 6-ąją Vingio parke. Dainų šventės turi ištakas Nepriklausomoje Lietuvoje. Jos vyko ir sovietinėje Lietuvoje su didele propagandine potekste. Tačiau tokia šventė, peraugusi į Lietuvių tautinių šokių šventę, vykdavo ir išeivijoje, o labiausiai – didžiausiame lietuvių emigrantų telkinyje – Čikagoje (JAV). Verta prisiminti šį emigrantams labai reikalingą renginį, padėjusį susitelkti svetimame krašte gyvenusiems tautiečiams.

1944 metais, Raudonajai armijai artėjant prie Lietuvos, maždaug 70000 lietuvių pasitraukė į Vokietiją. 1945 metais, karui pasibaigus, lietuviai buvo apgyvendinti įvairiose stovyklose. Čia prasidėjo lietuvių kultūrinis gyvenimas: įsteigtos mokyklos, gimnazijos, teatrai, chorai ir tautinių šokių grupės. 1948–1949 metais prasidėjo lietuvių emigracija į įvairias pasaulio valstybes. Didesni lietuvių židiniai susitelkė Kanadoje ir JAV. Dirbdami sunkų fizinį darbą, lietuviai nepamiršo kultūrinio: organizavo lituanistines mokyklas, tautinių šokių grupes ir chorus, atgaivino seną lietuvių tradiciją – išeivijoje ėmė rengti Dainų ir tautinių šokių šventes. Negalėdami palaikyti ryšių su giminėmis už Geležinės uždangos, jie bijojo prarasti savo kultūrinį paveldą – kalbą, muziką, šokius, papročius. Todėl iš karto ėmė kurti lietuviškas šeimas, steigti lituanistines mokyklas, kurti lietuviškas parapijas, organizuoti šokių, teatro, bei choralines grupes tam, kad išlaikytų savo paveldą gyvą atminty. Lietuviai ypatingai brangino dainas ir šokius. Ypač tautiniai šokiai jungė išeivius.