B. Nemcovo nužudymas: kruopščiai suplanuotas politinis nusikaltimas?

Borisas Nemcovas

Tai, kad vasario 27-osios vakare Maskvos centre, netoli Kremliaus, ant Didžiojo Moskvorecko tilto, buvo nušautas žinomas Rusijos politikas, Vladimiro Putino kritikas, 55 metų Borisas Nemcovas, sukėlė šoką tiek Rusijos, tiek pasaulio politikams. Akivaizdu, kad nusikaltimas buvo kruopščiai suplanuotas, jam buvo ruošiamasi iš anksto. Paskubomis surasti nusikaltimo vykdytojai – greičiausiai tik antraeilės figūros.

B. Nemcovas buvo aršus Rusijos prezidento V. Putino kritikas, vienas iš pagrindinių opozicijos lyderių šalyje. 1991–1997 metais jis buvo Nižnij Novgorodo srities gubernatorius, 1990–1993 metais – Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, 1994–1997 metais – Rusijos Federacijos Tarybos narys. 1997 metų kovą paskirtas Rusijos ministro pirmininko V. Černomyrdino pirmuoju pavaduotoju, kartu buvo Rusijos kuro ir energetikos ministras. S. Kirijenkos vyriausybėje (1998 m. balandžio – rugpjūčio mėn.) buvo vicepremjeras. Nuo 2000 metų – Rusijos dešiniosios opozicijos veikėjas, aktyvus V. Putino politikos kritikas. 2000–2003 metais buvo Rusijos valstybės dūmos pirmininko pavaduotojas nuo Dešiniųjų jėgų sąjungos frakcijos. 2011–2012 metais organizavo masinius opozicijos protesto mitingus Maskvoje. Kartu su kitais paskelbė devynis pranešimus apie korupciją V. Putino aplinkoje. Nuo 2012 metų – Rusijos respublikonų-liaudies laisvės partijos pirmininkas.

Karo Ukrainoje priešininkas

Aiškinantis B. Nemcovo nužudymo priežastis ir užsakovus, būtina prisiminti, kokią grėsmę valdančiam režimui jis kėlė. Dar ne taip seniai, prieš penkis mėnesius, B. Nemcovas išdėstė V. Putino „Naujosios Rusijos“ projekto ydas ir jo žlugimą. 2014 m. spalio 12 d. jis aiškino, kad Rusijos prezidento V. Putino įpareigojimas sugrąžinti 17,6 tūkst. karių į nuolatinio dislokavimo vietas neįvykdytas ir nė vienas iš V. Putino nustatytų tikslų pasiektas nebuvo, nors jie buvo tokie: 1) norėta pririšti Ukrainą prie Rusijos, pasiekti jos įstojimo į Muitų Sąjungą, tačiau Ukraina pasirinko Europos vektorių ir jau niekada nesugrįš į V. Putino įtakos orbitą; 2) norėta pasiekti Ukrainos neutralumo, išsaugoti jos, kaip nepriklausančios jokiam blokui, statusą, tačiau dabar jau aišku, kad Ukraina glaudžiai ir ilgam susijusi su NATO: vyksta bendri mokymai, derinamas karinis-techninis bendradarbiavimas su Aljansu; 3) norėta pagarbos iš Ukrainos gyventojų, tačiau gauta panieka daugeliui metų; 4) norėta „Naujosios Rusijos“ nuo Donecko iki Odesos, o gauta mažesnioji Donecko ir Luhansko sričių dalis ir t.t.

Likus pusvalandžiui iki nužudymo B. Nemcovas buvo davęs interviu Ukrainos radijo stočiai „Radijo Vesti“. Žurnalistai klausė jo nuomonės dėl kalinamos Ukrainos pilotės Nadeždos Savčenko išlaisvinimo galimybės. B. Nemcovas teigė, kad dėl Ukrainos patriotės išlaisvinimo reikia keisti strategiją – ne bandyti ją įtikinti nustoti badauti, o spausti Kremlių. Tada jis sakė, kad kovo 1 dieną yra suplanuota antikrizinė akcija, pavadinta „Pavasario“ maršu, skirtu palaikyti Nadeždą. B. Nemcovas smulkiai aiškino maršo tikslus ir planus. Dar anksčiau, vasario 10 d., skelbtame interviu politikas baiminosi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl jo opozicinių pareiškimų „užsakys“ jo žmogžudystę. Kalbėdamasis su „Sobesednik“ reporteriu, vasario pradžioje B. Nemcovas aiškiai įvardino Putino veiksmus: „Manau, kad būtent Putinas sukėlė karą Ukrainoje“. Aukštai vertindamas savo motiną Diną Ejdman, einančią 87-uosius, B. Nemcovas aiškino: „Mėgstame su mamyte pakalbėti ir apie politiką. Ji kategoriškai prieš tai, kas vyksta Ukrainoje, mano, kad tai – katastrofa ir visiškas košmaras, tačiau labiau nei Ukraina jai nerimą kelia Putinas. Kiekvieną kartą, kai jai skambinu, ji man pamokslauja: „Kada nustosi barti Putiną? Jis tave nužudys!“ Tai ji sako visiškai rimtai“.

Sulaikyti įtariamieji

Ir štai tarp kelių pagrindinių nusikaltimo versijų – politinė provokacija, islamo ekstremistų pėdsakas, įvykiai Ukrainoje ir komercinė veikla – netikėtai iškilo islamo ekstremistų iš Čečėnijos versija, kuria buvo susidomėta todėl, jog tyrėjai esą „turi duomenų, jog B. Nemcovui buvo grasinta dėl jo požiūrio į žurnalo „Charlie Hebdo“ karikatūristų sušaudymą Paryžiuje“. Kovo 7 d. sulaikyti du įtariamieji B. Nemcovo nužudymu Anzoras Gubaševas ir Zauras Dudajevas. Netrukus buvo surasti dar keturi nužudymo bendrininkai, teikę ginklus ir sekę B. Nemcovą. Vienas iš jų sulaikymo metu susisprogdino panaudojęs granatą. 31 metų Š. Gubaševas Maskvoje dirbo sunkvežimio vairuotoju, 33 metų jo brolis Anzoras buvo prekybos centro apsaugos darbuotojas. Z. Dadajevas dirbo Čečėnijos respublikos vadovybės atstovu spaudai jaunimo reikalams. Netrukus vienas jų prisipažino faktiškai organizavęs B. Nemcovo nužudymą. Motyvai – religiniai įsitikinimai, mat, pasirodo, B. Nemcovas yra kažką pasakęs musulmonų atžvilgiu.

Neturinti jokio pagrindo versija

Rusijos Respublikonų partijos politinės tarybos narys Ilja Jašinas pareiškė netikįs versija, kad Rusijos opozicijos veikėjo B. Nemcovo nužudymo motyvas tiesiogiai susijęs su islamo kritika. Aišku, kad buvo kritikuoti teroristai, surengę išpuolį „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje. Tačiau daug viešų asmenų šį išpuolį kritikavo žymiai aršiau ir garsiau. Kritikuodamas žudikus, B. Nemcovas niekada nepasakė nė vieno blogo žodžio apie islamą. Taigi versija, kad būtent jis buvo asmuo, labiausiai erzinęs Rusijos radikaliuosius islamistus, neturi jokio pagrindo, – mano I. Jašinas. Anot jo, B. Nemcovas nebuvo iškilus musulmonų radikalizmo kritikas, jis labiau savo dėmesį telkė į nesąžiningą V. Putino valdymą. I. Jašinas netiki, kad B. Nemcovo žudikai galėjo būti iš Čečėnijos ar kitų vietovių. „Tikiu, kad žmogžudystės organizatoriai yra Rusijoje ir kad jie – Rusijos vyriausybėje“, – sakė I. Jašinas. Versija, jog išpuolį įvykdė islamistai, yra Kremliui naudingas kliedesys, nes leidžia ignoruoti kaltinimus, kad aktyvistas buvo nušautas užsakius aukšto rango pareigūnams. „Pildosi blogiausi nuogąstavimai: atsakyti turės iešmininkas, o tikrieji B. Nemcovo nužudymo užsakovai liks laisvėje“, – rašė I. Jašinas. Jis mano, kad jeigu užsakovai nebus patraukti atsakomybėn, nėra jokių abejonių, kad politinės žmogžudystės šalyje tęsis. „Nežinau, kas paspaudė gaiduką, tačiau akivaizdu, kad šie žmonės yra politiškai atsakingi už B. Nemcovo kraują, lygiai kaip ir asmeniškai Putinas. (...) Kol kas mano pagrindinė versija – specialiųjų tarnybų dalyvavimas“, – sakė I. Jašinas.

Kremliaus poziciją kritikuojantis žurnalistas Olegas Kašinas įsitikinęs: „Žinia susijusi ne su tuo, kad nužudymu įtariami asmenys – Kadyrovo žmonės, o su tuo, kad federalinė valdžia nusprendė paskelbti Kadyrovo žmones Nemcovo žudikais“. Egzistuoja ir versijos, kad R. Kadyrovas galėjo surengti B. Nemcovo nužudymą kaip „dovaną“ V. Putinui, tačiau ši dovana jam nelabai patiko. Gali būti, kad Kremlius mėgina atsikratyti R. Kadyrovo, būtent todėl tyrėjai paskelbė, kad vienas iš ištikimiausių separatistų (Zauras Dadajevas yra aktyvus bataliono „Sever“, veikiančio Rytų Ukrainoje, dalyvis) yra žudikas. „Klausimas labai paprastas: Kadyrovo iniciatyva ar Putino įsakymas?“ – rašo opozicionierius Leonidas Volkovas.

Nusikaltimo priežastys ir motyvai

Interviu britų leidiniui „The Times“ kovo 4 d. Respublikonų ir liaudies laisvės partijos (RPR-PARNAS) Maskvos skyriaus pirmininkas Ilja Jašinas pranešė, kad bus publikuojama prieš kelias dienas nužudyto vieno iš šios partijos vadovų Boriso Nemcovo ataskaita dėl karo Ukrainoje. Anot I. Jašino, joje pateikiami Rusijos kariuomenės buvimo Rytų Ukrainoje įrodymai. Nors vienintelė viso dokumento versija, saugota B. Nemcovo namų kompiuteryje, kratos metu buvo paimta, vis dėlto, anot I. Jašino, visi Rusijos karinio dalyvavimo Donbase įrodymai yra išsaugoti, o B. Nemcovo bendražygiai pagal turimus duomenis ketina atkurti ataskaitą. Manoma, kad B. Nemcovo surinkti įrodymai – viena iš galimų jo nužudymo priežasčių. Tai nėra oficiali versija, tačiau jos laikosi, pavyzdžiui, ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Gali būti keletas šios įžūlios politinės žmogžudystės motyvų. Pirmasis – kerštas už tai, ką B. Nemcovas atskleidė apie masinę valstybinę korupciją organizuojant 2014-ųjų Sočio olimpines žaidynes. B. Nemcovas šią olimpiadą apibūdino kaip didžiausią apgavystę Rusijos istorijoje. Beje, jis nebijojo V. Putiną viešai pasmerkti kaip diktatorių, kritikuoti jo vidaus ir užsienio politiką. Akivaizdu, kad jį nutildyti galėjo tik mirtis. Antra, žmogžudystė yra įspėjimas, kad kiti opozicijos atstovai turėtų justi baimę, nes gali tapti kitu taikiniu. Valstybės propaganda tikino, kad B. Nemcovas rengė Ukrainos pobūdžio Maidaną Maskvoje, todėl nužudymas buvo pateisinamas kaip perversmo prevencija. Žmogžudystė gali būti atspirties taškas susidorojimui su bet kokių nepriklausomų Rusijos visuomenės veiksmų apraiškomis. Trečia, B. Nemcovo likvidavimu galėjo būti siekiama nutildyti tiesą apie Maskvos inicijuotą Ukrainos puolimą. Nužudytasis demokratas rengė ataskaitą apie Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje, joje turėjo atsispindėti Kremliaus karo nusikaltimų, slaptų operacijų detalės. Jis buvo nužudytas likus dviem dienoms iki kovo 1-ąją planuotos demonstracijos prieš karą. Tikėtina, kad sušaudymas gali sumažinti kitų aktyvistų drąsą kalbėti prieš V. Putino invaziją į Ukrainą. Ketvirta, politinės žmogžudystės paprastai šokiruoja ir klaidina Vakarų politikus. Jos gali demonstruoti, kad režimas yra tvirtas, ryžtingas ir eliminuos visus Vakarų liokajus bei liberaliąją opoziciją. Paradoksalu, tačiau Kremlius į B. Nemcovo nužudymo istoriją siekia įpainioti Vakarus, sakydamas, kad tai – Vašingtono bandymas destabilizuoti Rusiją, sunaikinti V. Putino administraciją. Ir penkta, Maskva gali rengti visuomenę dar sunkesniems laikams, kadangi ekonomika traukiasi, pragyvenimo lygis krinta. B. Nemcovo likvidavimas galėjo būti bandymas užkirti kelią platesniems visuomenės protestams ir augančiam nepasitenkinimui Rusijos regionuose.

B. Nemcovo nužudymas greičiau parodo režimo silpnumą nei stiprybę. Aršus autoritarinių režimų radikalėjimas visada atskleidžia visuomenės neramumų ir revoliucijos baimę.

© 2015 „XXI amžius“