Slovėnai – prieš gėjų santuokas

Daugiau kaip 60 proc. slovėnų per sekmadienį vykusį balsavimą referendume atmetė anksčiau priimtą įstatymą dėl gėjų santuokų legalizavimo. Referendumo duomenys rodo, kad 63,5 proc. rinkėjų tarė „ne“ tam, kad būtų pritarta teisės aktams, kuriuos anksčiau šiais metais patvirtino parlamentas. Taip gėjų aktyvistai, tikėjęsi, jog ši Europos Sąjungos (ES) narė, kurioje gyventojų daugumą sudaro katalikai, taps pirmąja ekskomunistine Europos šalimi, kurioje tos pačios lyties asmenys gali tuoktis ir įsivaikinti, turėjo nusivilti. Iš daugiau kaip 1,7 mln. žmonių, turėjusių teisę balsuoti, referendume dalyvavo tik 36,18 procento. Kad rezultatai būtų galiojantys, įstatymo priešininkai turėjo užsitikrinti mažiausiai 20 proc. visų registruotų rinkėjų paramą - maždaug 342 tūkst. balsų. Komisijos duomenimis, „Ne“ pasakė 391 818 balsų. Kovo mėnesį Slovėnijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo santuoka apibrėžiama kaip „dviejų sąjunga“, o ne kaip „vyro ir moters sąjunga“, tuo suteikiant homoseksualioms poroms tokias pačias teises, kokias turi heteroseksualios poros, įskaitant teisę įsivaikinti. Nepritariantieji gėjų „santuokoms“ iškart pradėjo kampaniją atšaukti įstatymą, tad jis taip ir neįsigaliojo, ir nė viena tos pačios lyties asmenų pora negalėjo susituokti. Viena grupė, pavadinimu „Vaikai pavojuje“, surinko 40 tūkst. parašų, ir valdžia buvo priversta surengti referendumą šiuo klausimu. Prieš referendumą vyko karšti debatai, į kuriuos įsiterpė net popiežius Pranciškus, paraginęs slovėnus „remti šeimą, visuomenės gyvenimo struktūrinį atramos tašką“. Beje, šis referendumas nebe pirmas minimu klausimu: 2012 metais Slovėnijos rinkėjai per referendumą  jau buvo atmetę gėjų santuokas.

© 2015 „XXI amžius“