„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2016 m. vasario 26 d., Nr. 2 (284)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Europos Parlamento vadovas nuogąstauja dėl siūlomų ES reformų

Kalbėdamas Europos Vadovų Taryboje, Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) išreiškė nuogąstavimą dėl kai kurių siūlomų reformų siekiant, kad Jungtinė Karalystė išliktų ES dalimi. Europos Parlamentas nepritars ES piliečių diskriminavimui pagal jų kilmės šalį ar euro zonos silpninimui, pažymėjo M. Šulcas.

 „EP dauguma nori, kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungoje“, – pabrėžė EP pirmininkas. Jo įsitikinimu, „šiandien, kai JAV vis labiau rūpinasi savo vidaus reikalais, Rusija meta iššūkį pasaulinei saugumo sistemai Ukrainoje ir Sirijoje, o Rytų Azijoje stiprėja Kinija ir lėtėja jos ekonomikos augimas, mes, europiečiai, turime kuo stipriau laikytis kartu“. Pasak M. Šulco „turėdami 508 mln. žmonių, 28 valstybes ir turtingiausią pasaulyje bendrąją rinką, galime nustatyti tarptautinės tvarkos taisykles ir valdyti globalizaciją pagal mūsų interesus ir vertybes“, o jei išsiskirstysime, rizikuojame „būti palikti dreifuoti nereikšminguose pasaulio politikos užutėkiuose“.

Nors EP remia Jungtinės Karalystės siekį paversti ES demokratiškesne, skaidresne, konkurencingesne ir mažiau biurokratiška, M. Šulcas išreiškė susirūpinimą dėl keleto svarstomų siūlymų siekiant, kad JK išliktų ES narė. Jis taip pat pažymėjo, jog Europos Parlamentas turės juos svarstyti ir dėl jų balsuoti.

EP pirmininko įsitikinimu, ES sutartyse įrašyta frazė „vis glaudesnė sąjunga“ turi reikšti ne tik praeitį, bet ir bendrus ateities siekius, nes „to nori dauguma piliečių“. Jis taip pat išreiškė nuogąstavimą dėl siūlomo „valiutų sąjungos“ termino. „Sutartyse labai aiškiai įrašyta: ES valiuta yra euras. Jungtinei Karalystei suteikta galimybė neįsivesti bendros valiutos. Kokio dar išaiškinimo gali reikėti? Tai aišku kaip dieną“, – pabrėžė M. Šulcas. Jo teigimu, derybos dėl šio klausimo „gali būti pražūtingos ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui“, o „stipri ir stabili euro zona yra ne tik euro zonos šalių, bet ir visų bendrosios rinkos dalyvių interesas“. Pasak M. Šulco, Europos Parlamentui nebūtų priimtina, jei kuri nors valstybė ES Taryboje turėtų faktinę veto teisę dėl euro zonos klausimų: „turime stiprinti euro zoną veiksmingesne ir skaidresne sprendimų priėmimo tvarka, o ne ją paralyžiuoti“.

EP pirmininkas ragino socialinių garantijų problemas spręsti nediskriminuojant ES piliečių. Pasak M. Šulco, Europos Komisijos siūlomas „apsaugos mechanizmas“ reikštų, kad „du darbuotojai – ES piliečiai, mokantys tuos pačius mokesčius ir dirbantys tą patį darbą, kurį laiką gautų skirtingą atlyginimą“. „Turi aiškiai pasakyti: Europos Parlamentas kovos prieš ES piliečių diskriminaciją. Nediskriminavimas ir vienodas požiūris [į visus piliečius] yra esminiai ES principai“, – pažymėjo M. Šulcas. Jis taip pat nuogąstavo dėl siūlomos teisės valstybių parlamentams daryti tiesioginę įtaką ES Tarybos sprendimams. Jo nuomone, pirminė valstybių parlamentų pareiga yra užtikrinti savo šalių vyriausybių atskaitomybę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija