Lietuviai užsienyje paminėjo Valstybės atkūrimo dieną

Valstybės atkūrimo 98-osios metinės švenčiamos ne tik Lietuvoje – šalies diplomatinės atstovybės kartu su užsienyje gyvenančiais lietuviais organizuoja koncertus, parodas, ekskursijas, jaukius susibūrimus ir kitus renginius, skirtus vienai svarbiausių Lietuvai švenčių – Vasario 16-ajai.

Lietuvos ambasada Prahoje vasario 13 dieną surengė šventę lietuvių bendruomenei Čekijoje, lituanistinės mokyklos „Debesynas“ moksleiviams ir jų tėvams bei Prahos kvartalo, kuriame 1882–1884 metais gyveno Jonas Basanavičius, gyventojams. Lietuviai dalyvavo ekskursijoje „Jonas Basanavičius ir Praha“, kurią vedė Brno Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vaidas Šeferis. Ekskursijos metu aplankytos vietos, kuriose gyveno ir dirbo signataras, prisiminta, kad būtent gyvendamas Prahoje J. Basanavičius parašė prakalbą pirmajam „Aušros“ numeriui. Prie namo, ant kurio nuo 2013 metų yra įrengta paminklinė lenta J. Basanavičiui, ekskursijos dalyviai, kvartalo gyventojai ir praeiviai vaišinti karštais gėrimais, buvo dalijama informacija apie Lietuvą, J. Basanavičių ir jo gyvenimą Prahoje. Renginys baigtas sugiedant „Tautišką giesmę“.

Valstybės atkūrimo dienos minėjimą Romoje surengė Lietuvos ambasada Italijoje ir Italijos lietuvių bendruomenė. Ambasados atstovai kartu su Šv. Kazimiero kolegijos kunigais vasario 13 dieną pagerbė Nepriklausomybės Akto signataro prelato Kazimiero Stepono Šaulio atminimą, padėdami gėlių ant jo kapo Campo Verano kapinėse. Vėliau šventinis minėjimas tęsėsi svečių namuose „Villa Lituania“. Renginyje pristatyta garsaus lietuvių rašytojo, literatūros kritiko, diplomato ir profesoriaus Antano Vaičiulaičio knyga „Italijos vaizdai“, skambėjo akordeonistės Aurelijos Matulevičiūtės atliekami kūriniai.

Lietuvos ambasadoje Paryžiuje vasario 14 dieną susirinkę Prancūzijos ir Lietuvos asociacijų koordinacinės tarybos nariai iškilmingai pažymėjo šią Lietuvai svarbią datą bei savo gyvavimo 25-erių metų jubiliejų. Minėjimo dalyviai apsikeitė nuomonėmis  apie Lietuvos politines, ekonomines ir kultūrines aktualijas, apžvelgė per ketvirtį amžiaus nuveiktus darbus garsinant Lietuvą Prancūzijoje. Renginyje dalyvavę pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe‘as de Suremainas, taip pat ambasadoriai Franēois Lemonnier ir Maryse Berniau, pastaruoju metu dirbź Lietuvoje, pasidalijo prisiminimais apie vykdytas diplomatines misijas. Vėliau Šv. Augustino bažnyčioje Paryžiuje buvo aukojamos šv. Mišios lietuvių kalba, lietuviškos mokyklėlės mokiniai sugiedojo Lietuvos himną, šventinę programą atliko lietuvių džiazo dainininkė Lina Štalytė. Renginio dalyviai galėjo susipažinti su Prancūzijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Jūratės Daukšytės darbų paroda.

Airijos lietuviai ir Lietuvos draugai vasario 12 dieną susirinko į Dublino Šv. Andriejaus bažnyčią. Juos Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga pasveikino Lietuvos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė. Šventės proga surengtame koncerte grojo Baltijos gitarų kvartetas, atlikęs programą, sudarytą iš kūrinių, kurių autoriai vienaip ar kitaip susiję su Lietuva.

Vasario 11 dieną Cicere, JAV, vyko jungtinis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir JAV Prezidento dienos minėjimas. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius kasmet šia proga Cicero miesto centre greta JAV vėliavos iškeliama ir Lietuvos trispalvė, kuri čia plazda visą savaitę. Renginio metu miesto bendruomenės centre pagerbtos vėliavos, abiejų šalių himnus atliko Šv. Antano parapijos lietuvių choras, susirinkusius pasveikino Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, Cicero miesto ir lietuvių bendruomenės atstovai. Cicero miesto taryba, kaip ir kasmet, priėmė rezoliuciją, sveikinančią Lietuvą su Nepriklausomybės diena. Generalinis konsulas ilgamečiams išskirtinės Lietuvą garsinančios ceremonijos organizatoriams įteikė asmenines Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėkas.

Lietuvos ambasada Rumunijoje kartu su šioje šalyje gyvenančiais lietuviais Valstybės atkūrimo dieną paminėjo vasario 12-ąją. Šventė prasidėjo „Tautiška giesme“, vėliau vyko viktorina „Ką aš žinau apie Lietuvą?“, kurioje savo žinias patikrino ne tik vaikai, bet ir vyresni bendruomenės nariai. Minėjimo metu buvo rodomas dokumentinis filmas „Vasario 16-oji – mįslės ir ieškojimai“, vyko diskusijos Lietuvos istorijos klausimais.

Valstybės atkūrimo dieną ambasadoje Tokijuje paminėjo ir Japonijos lietuviai. Juos sveikino Lietuvos ambasados įgaliotoji ministrė Violeta Gaižauskaitė ir Japonijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Daiva Meakava. Šventės dalyviai sugiedojo „Tautišką giesmę“, dalijosi lietuvybės puoselėjimo Japonijoje idėjomis. Visus itin pradžiugino kepalėlis juodos duonos, kurį JAV gimęs lietuvis, šiuo metu dirbantis Japonijoje, atvežė net iš Čikagos. Lietuviai buvo pakviesti apžiūrėti garsių Lietuvos tautodailininkų karpinių ir juostų parodos, veikiančios gausiai lankomame Japonijos sostinės daugiafunkcinio centro Šibauros parke Atrium galerijoje.

Į Valstybės atkūrimo dienos minėjimą Šv. Peterio bažnyčioje Rygos senamiestyje vasario 9 dieną susirinko daugiau kaip šimtas lietuvių ir latvių. Šventės dalyviams koncertavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos ir Kauno muzikinio teatro atstovai Audronė Eitmanavičiūtė, Sabina Martinaitytė, Ieva Goleckytė, Jurgis Jarašius ir Martynas Žukauskas. Bažnyčioje buvo atidarytos dvi lietuviškos parodos: pristatytos lietuvių dailininko Modesto Malinausko ir jo žmonos tekstilininkės Linos Malinauskienės drobės bei dokumentinės fotografijos apie Dainų šventę (autoriai –  Martynas Vidzbelis, Artūras Moisejenko, Donatas Stankevičius). Vasario 14-ąją lietuviai Rygoje rinkosi į Sopulingosios Dievo Motinos bažnyčioje aukotas šv. Mišias už Lietuvos nepriklausomybę. Po to susirinkusieji prie Laisvės paminklo padėjo gėlių, taip pabrėždami Lietuvos vienybę su Latvijos kovotojais už valstybės nepriklausomybę. Vasario 16-ąją vykusiame šventiniame renginyje sveikinimo žodžius tarė Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) ir Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis. Šventėje dalyvavo Latvijos parlamento, ministerijų ir kitų institucijų, diplomatinio korpuso, meno ir spaudos atstovai. Svečiai stebėjo „Menų spaustuvės“ šokėjų ir choreografų Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus gatvės šokio spektaklį „Feel-Link“.

Lietuvos ambasada Helsinkyje kartu su Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija tradiciškai lankėsi Helsinkio Hietaniemi kapinėse ir pagerbė prof. Aukusti Roberto Niemi kapą. Jis garsino Lietuvos vardą Suomijoje XX amžiaus pradžioje, ne kartą lankėsi Lietuvoje, rinko tautosaką ir leido jos rinkinius, parengė Lietuvos švietimo reformos pagrindus. Lietuvos valstybės atkūrimo diena iškilmingai paminėta Helsinkio Šv. Jono bažnyčioje vasario 17 dieną vykusiame koncerte. Pasirodė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pirmasis smuikas Zbignevas Levickis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pianistas Daumantas Slipkus. Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas sveikinimo kalboje pabrėžė Vasario 16-osios svarbą lietuvių tautai bei džiaugėsi kultūriniu, ekonominiu ir socialiniu šalies postūmiu. Į koncertą gausiai susirinko Lietuvos bičiuliai, lietuvių diaspora Suomijoje, užsienio šalių diplomatai,  kultūros ir verslo organizacijų atstovai.

Londone Valstybės atkūrimo diena vasario 16 dieną paminėta klasikinės muzikos koncertu. St Martin in the Fields bažnyčioje vykusiame renginyje dalyvavo Jungtinės Karalystės (JK) politikos, verslo, kultūros atstovai, Londone reziduojančių diplomatinių atstovybių ir lietuvių bendruomenės nariai. Koncerte lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius atliko operos solistai Romanas Kudriašovas ir Laura Zigmantaitė, akomponavo pianistė Gabija Butkutė. Renginius svečius pasveikino Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje Asta Skaisgirytė ir JK Parlamento draugystės su Lietuva grupės narys Stephenas Poundas. 98-osios Lietuvos Valstybės atkūrimo metinės buvo minimos ir JK lietuvių bendruomenėse.

Lietuvos ambasada Nyderlanduose, minėdama Valstybės atkūrimo dieną, surengė ne vieną renginį. Vasario 14 dieną kartu su muzikos centru „Grounds“ Roterdame organizuotas džiazo kvinteto „Lithuanian Collective“ koncertas. Vasario 15 dieną ambasada švęsti Valstybės atkūrimo dieną pakvietė Hagoje reziduojančių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovus, Nyderlandų valstybinių įstaigų pareigūnus, akademinio pasaulio ir meno aplinkos narius. Šia proga ambasadoje buvo atidaryta Lietuvos tapytojos Lenos Chvičijos darbų paroda. Tą pačią dieną Vasario 16-osios proga Europole buvo atidaryta kitos lietuvių dailininkės Raimondos Grikšaitės tapybos darbų paroda. Vasario 16 dieną Lietuvos ambasada kartu su Leiden Universiteto Lingvistikos centru irgi surengė lietuvių kalbos simpoziumą.

Lietuvos garbės konsulė Tailande Nualphan Lamsam Vasario 16-ąją Lietuvos nacionalinės šventės proga surengė  priėmimą. Renginyje dalyvavo Tailando Nacionalinės asamblėjos, Aukščiausiojo teismo prezidentai, kiti aukšti pareigūnai, verslo ir žiniasklaidos atstovai, Tailande gyvenantys lietuviai bei diplomatinis korpusas. Susirinkusieji galėjo pasigrožėti Prancūzijoje gyvenusio dailininko Prano Gailiaus darbais, paragauti lietuvių bendruomenės Tailande pagamintų lietuviškų patiekalų.

Lietuvos ambasada Švedijoje vasario 16 dieną Stokholme surengė lietuvių liaudies šokių ansamblio „Baltija“ koncertą. Renginio svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas, Švedijos Riksdago narys, Baltijos grupės pirmininkas Bjornas von Sydovas. Šventėje dalyvavo Švedijos politikai ir visuomenės veikėjai, diplomatinio korpuso, verslo ir lietuvių bendruomenės Švedijoje atstovai.

Lietuvos valstybės atkūrimo šventė buvo iškilmingai paminėta ir Kazachstane. Sostinėje Astanoje įvyko šventinis priėmimas, kuriame dalyvavo daugelio pagrindinių Kazachstano valstybinių institucijų, universitetų, nevyriausybinių organizacijų, verslo atstovai, taip pat svečiai iš Karagandos, Almatos, Lietuvos garbės konsulas Tadžikistane, garbės konsulai Karagandoje ir Astanoje, būsimas garbės konsulas Aktobės mieste. Susirinkusius sveikino Lietuvos ambasadorius Kazachstane Vytautas Naudužas.

98-ąsias valstybės atkūrimo metines vasario 16 dieną Belgijos karališkosios akademijos rūmuose paminėjo gausiai susirinkę Belgijos valdžios institucijų ir verslo atstovai, diplomatinio korpuso nariai, Europos Sąjungos ir NATO institucijų darbuotojai, Lietuvos draugai. Renginį atidarė Lietuvos ambasadorius Belgijoje Gediminas Varvuolis. Šventėje, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių, koncertavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Bigbendo atstovai. Valstybės atkūrimo dienos minėjimus organizavo Lietuvos garbės konsulai Antverpene ir Gente Vasario 20 dieną Belgijos lietuviai ir Lietuvos draugai kviesti į Diufelio miestą, kur Belgijos ir Lietuvos draugystės asociacija Flandrijoje rengė priėmimą, buvo aukojamos šv. Mišios. Lietuvai skirta laida visą savaitę buvo rodoma Flandrijos nacionalinėje televizijoje, kuri rodė siužetą „A Walk With Taste“, sukurtą Beatai Nicholson pristatant lietuvišką virtuvę televizijos laidoje „Fans of Flanders“. Pažymėtas Lietuvos ir Flandrijos bendradarbiavimo dvidešimtmetis.

Vasario 17 dieną valstybės atkūrimas minėtas ir Liuksemburge dalyvaujant diplomatiniam korpusui, Liuksemburgo lietuviams ir Lietuvos bičiuliams.

Lietuvos ambasadoje Estijoje vyko oficialus priėmimas. Svečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius. Dalyvauti minėjime, į kurį buvo pakviesti daugiau kaip trys šimtai svečių, atvyko Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand, švietimo ministras Jürgenas Ligi, Estijos ir Lietuvos parlamentinės grupės vadovas Aivaras Sõerdas. Renginyje dalyvavo Estijoje reziduojančio diplomatinio korpuso, Estijos ministerijų, kitų valstybės įstaigų atstovai, Estijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios arkivyskupas emeritas Andresas Põderas bei arkivyskupas Urmas Vilma, Europos Parlamento narys Tunne Kelamas, Estijos lietuvių bendruomenės atstovai.

Vasario 17 dieną Tel Avivo Modernaus meno muziejuje vykusios iškilmingos šventės dalyvius pasveikino Lietuvos ambasadorius Izraelyje Edminas Bagdonas, Izraelio sveikatos apsaugos ministras, Kneseto narys, rabinas Yakovas Litzmanas. Vasario 16-ąją Lietuvos Prezidentė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo IX Izraelio Prezidentą, Nobelio premijos laureatą Šimoną Peresą. Minėjimo metu įvyko šio ordino įteikimo ceremonija. Lietuvos ir Izraelio Valstybės himnus giedojo abiejų valstybių pilietė, trylikametė Nika Zundelovič. Vakaro pagrindinis akcentas buvo grupės „Jazz Duo“ koncertas, kuriame pasirodė Lietuvos džiazo talentai – prof. Artūras Anusauskas ir Vytautas Labutis. Renginio metu pristatyta ir knyga „Litvakų dailė privačiose Lietuvos kolekcijose“. Joje – 44 litvakų dailininkų 250 meno darbų. Šventės metu elektroniniu pavidalu buvo eksponuojami šioje knygoje esantys darbai. Susirinkusiems buvo dalijama nevyriausybinės organizacijos „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ parengtas leidinys „Dingęs Štetlas“, demonstruojami menininko Gerardo Bagdonavičiaus darbai iš Šiaulių miesto „Aušros“ muziejaus kolekcijos, kuriuose pavaizduotas litvakų kultūrinis palikimas. Šventės svečiai vaišinti ir vietinių litvakų Regimanto ir Sonios Kijauskų pagamintais šakočiais.        

Lietuvos ambasada Kanadoje surengė minėjimą, į kurį susirinko keli šimtai svečių, kurių neišgąsdino net ir didžiausia Kanados istorijoje pūga. Ambasadorius Vytautas Žalys padėkojo Kanadai ir jos žmonėms už Lietuvos piliečiams suteiktą prieglobstį Lietuvos okupacijos laikotarpiu ir pasidžiaugė Lietuvos bei Kanados partneryste NATO. V. Žalys įteikė Lietuvos Vyriausybės skirtą piniginę paramą organizacijai „Tribute to Liberty“, kuri inicijavo paminklo, skirto komunizmo aukoms atminti, statybą Otavoje. Organizacijos direktorių valdybos pirmininkas Ludwikas Klimkowskis, priimdamas ceremoninį čekį, dėkojo Lietuvos Vyriausybei už paramą šiam svarbiam projektui. Į renginį atvykę svečiai iš Monrealio – kompozitorius Aleksandras Stankevičius ir dainininkė Kristina Kliorytė – atlikdami meninę programos dalį, sugiedojo Kanados ir Lietuvos himnus.

Vasario 16-toji Berlyne paminėta skambant Onos Kolobovaitės (sopranas) ir Justo Šerveniko (fortepijonas) dueto atliekamai lietuviškai ir vokiškai muzikai, kurią papildė šiuolaikinė lietuvių tapybos paroda „Lietuvių tapybos kontūrai“. Vakaro svečius pasveikino ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis. Minėjime Berlyne dalyvavo Vokietijos ir Lietuvos parlamentarai, diplomatai ir gynybos atašė, verslo, akademinio ir meno pasaulio žmonės, Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovai. Vakaro svečiai pamatė Augustino Savicko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Dalios Kasčiūnaitės, Arūnės Tornau, Broniaus Gražio, Palemono Janonio, Lino Liandzbergio ir Jolantos Kyzikaitės paveikslus.

Nedidelė lietuvių bendruomenė Palestinoje kartu su piligrimais iš Lietuvos irgi paminėjo Vasario 16-ąją. Kun. Julius Sasnauskas OFM aukojo šv. Mišias už Lietuvą Ecce Homo bažnyčioje Jeruzalėje.

Vasario 18 dieną Azerbaidžano nacionalinėje filharmonijoje Baku susirinkusius svečius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena pasveikino Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Valdas Lastauskas ir Azerbaidžano parlamento vicepirmininkas Valehas Feyruzas Alasgarovas. Po sveikinimų Lietuvos akordeono virtuozas Martynas Levickis atliko svečiams keletą Lietuvos ir pasaulio klasikinių kūrinių.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, vasario 15–16 dienomis, didžiausio 32 aukštų Kijevo verslo centro „Gulliver“ ir prekybos centro „Atmosfera“ fasadai pasipuošė Lietuvos valstybiniais simboliais – trispalve ir herbu. Spalvinga vaizdo projekcija nušvitę ekranai priminė Kijevo gyventojams ir svečiams apie 98-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio, šia idėja norėta priminti ne tik apie Vasario 16-osios sukaktį, bet ir dar kartą viešai išreikšti Lietuvos paramą Ukrainai bei pabrėžti draugiškus šalių ryšius.

Lietuvos ambasados Ukrainoje idėją įgyvendinti padėjo Lietuvos ir Ukrainos verslininkai.

Oficialus Vasario 16-osios minėjimas vyko vasario 18 dieną Kijevo filharmonijoje, kurioje Lietuvos ambasados kvietimu koncertavo Baltijos gitarų kvartetas.

© 2016 „XXI amžius“