Dezinformacijos labirintuose

Karinių incidentų Baltijos jūroje potekstė

Pastaruoju metu tiek Baltijos jūros regione netoli Lietuvos sienos, tiek sausumos pasienio ruožuose vykstantys neprognozuojami kariniai Rusijos veiksmai kelia didelį pavojų Europos taikai, saugumo stabilumui. Būta daugkartinių Rusijos orlaivių skrydžių pernai ir šiemet pažeidžiant Lietuvos jūros sieną, į Lietuvos pajūrį buvo prasiskverbę rusų desantininkai. Pasaulio kariniams ekspertams dar didesnį nerimą kelia balandžio viduryje Rusijos įvykdyti provokuojantys incidentai su JAV laivu ir lėktuvais tarptautiniuose Baltijos regiono vandenyse. Po vizito Gdynės uoste, Lenkijoje, balandžio 14-osios rytą į Klaipėdos uostą plaukdamas JAV eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“ patyrė pavojingą Rusijos naikintuvų priartėjimą. Rusijos šturmo lėktuvai Su-24, skraidydami poromis, balandžio 11 ir 12 dienomis ne vieną kartą praskrido labai arti minininko „USS Donald Cook“. Jie, atrodo, buvo neginkluoti, bet vienas iš jų praskrido tik už 9 metrų nuo laivo, tuo metu buvusio tarptautiniuose vandenyse už maždaug 130 km nuo Rusijos Kaliningrado srities krantų. „USS Donald Cook“ į tas provokacijas neatsakė, tik mėgino susisiekti su rusų pilotais per radiją. JAV kariniai pareigūnai nurodė, kad per pastaruosius metus buvo incidentų, kai Rusijos kariniai lėktuvai pakankamai priartėdavo prie kitų oro ir jūros transporto priemonių, sukeldami rimtą susirūpinimą saugumu. JAV kariškių Europos vadovybė (EUCOM) paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip karo lėktuvai praskrenda taip arti „USS Donald Cook“, kad vienas jūrininkas pasako: „Jis žemiau tiltelio sparno“. Tai reiškia, kad lėktuvas skrido žemiau už aukščiausią laivo tašką.

Laivas „USS Donald Cook“ į Lietuvą atplaukė po vizito Gdynės uoste, Lenkijoje. Panašūs vizitai į draugiškų šalių uostus yra įprasti ir tokiems galingiems laivams. Plaukti neutraliais Baltijos jūros vandenimis gali bet kuris laivas, o pakviestas į uostą, ypač NATO šalies, karo laivas gali užsukti bet kada. „USS Donald Cook“ yra NATO priešraketinės gynybos dalis. Nuolatinė šio laivo dislokacijos vieta yra Rotos uostas Ispanijoje. Tai yra vienas iš keturių Europoje esančių JAV laivų, kuriuose įdiegta balistines raketas galinti sekti sistema AEGIS ir priešraketinės raketos SM-3. Pagrindinė šio daugiafunkcinio 154 metrų  ilgio laivo užduotis – raketomis sunaikinti taikinius, esančius už tūkstančių kilometrų, jis skirtas kovoti su priešininko antvandeniniais, povandeniniais laivais, orlaiviais, sparnuotomis ir balistinėmis raketomis. Laivas turi tolimo veikimo radarus, kurie gali būti įjungti koviniu režimu, t. y. pažymėti taikinį, į kurį būtų nukreiptos raketos.

Netrukus po incidento su JAV laivu Rusijos naikintuvas Su-27 tarptautiniuose vandenyse virš Baltijos jūros buvo perėmęs JAV oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą. Pranešdami apie balandžio 14-ąją įvykusį incidentą JAV pareigūnai aiškino tokio įvykių grėsmę: „JAV orlaivis misiją vykdė tarptautiniuose vandenyse ir nebuvo įskridęs į Rusijos teritoriją. Toks nesaugus ir neprofesionalus perėmimas kelia grėsmę, kad gali rimtai nukentėti visos į incidentą patekusių orlaivių įgulos. Svarbiausia, nesaugūs ir neprofesionalūs vieno piloto veiksmai gali be reikalo padidinti įtampą tarp šalių“. Pentagonas nurodė, kad žvalgybinis lėktuvas RC-135 skrido įprastiniu maršrutu. Prie JAV orlaivio tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros netikėtai ir pavojingai priartėjo Rusijos naikintuvas Su-27 ir vos kelių metrų atstumu nuo amerikiečių lėktuvo atliko „netaisyklingos statinės“ manevrą – sukdamasis aplink savo ašį lankstu staiga apskrido aplink amerikiečių žvalgybinį orlaivį. Tokio tipo lėktuvų JAV turi tik du – jų paskirtis yra rinkti elektroninius signalus. Jie gali slapta sekti rusų lėktuvų, Kaliningrade dislokuotos priešlėktuvinės gynybos radarų signalus. Amerikiečių teigimu, rusų naikintuvas ne šiaip perėmė JAV lėktuvą, bet ir pavojingai manevravo, sukeldamas nereikalingą riziką orlaivių įguloms. Jeigu būtų įvykęs toks niekuo nepagrįstas lėktuvo numušimas, viskas būtų galėję baigtis atsakomaisiais, netgi karo veiksmais. Juk amerikiečių orlaivis skrido tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros. Čia jis gali skraidyti, tai daryti nedraudžia jokie tarptautiniai susitarimai. Rusijos orlaiviai nuolat skraido ir juos kiekvieną savaitę perima NATO bei neutralių šalių (pavyzdžiui, Švedijos bei Suomijos) naikintuvai. Tai daro civilizuotai, be provokacinių veiksmų ir pavojingų manevrų – perima, mėgina užmegzti kontaktą, palydi Rusijos lėktuvus, net ir žvalgybinius. Būdamas arti Rusijos sienos RC-135 tiesioginės oro erdvės pažeidimo grėsmės rusams nekėlė, tačiau sulaukė neadekvačios reakcijos. Reaguodamas į abu Rusijos karinių oro pajėgų sukeltus incidentus, JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) griežtai pasmerkė tokius Rusijos veiksmus ir pabrėžė, kad pagal karinių veiksmų taisykles tie lėktuvai galėjo būti numušti. „Smerkiame tokį elgesį. Jis neatsargus, provokuojantis, pavojingas. Ir pagal karinių veiksmų taisykles lėktuvai galėjo būti numušti“, – sakė Dž. Keris, pridurdamas: „Žmonės turi suprasti, kad tai – rimtas reikalas, kad JAV nesileis bauginamos atviroje jūroje. Mes duodame suprasti rusams, kaip tai yra pavojinga, ir viliamės, jog tai daugiau niekad nepasikartos“.

Kaip į incidentus su amerikiečių laivu ir lėktuvu sureagavo Rusija? Kaip ir įprasta, Rusijos gynybos ministerija atmetė kritiką dėl nesaugių jos oro pajėgų veiksmų, provokuojant amerikiečių laivo įgulą. Tai ji padarė tik ketvirtadienį, balandžio 14-ąją, teisindamasi, kad jos lėktuvai laikėsi visų saugumo priemonių, skraidydami arti JAV minininko. Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas aiškino, kad šturmo lėktuvai Su-24, aptikę laivą vizualinio matomumo zonoje, pasuko nuo jo, laikydamiesi visų saugumo priemonių. I. Konašenkovas ironizuodamas sakė: „Atvirai kalbant, tokios skausmingos mūsų kolegų amerikiečių reakcijos priežastis nesuprantama. JAV eskadrinio minininko laisvo plaukiojimo Rusijos karinių jūrų pajėgų Baltijos laivyno bazės operatyvinio veikimo zonoje principas visiškai nepanaikina Rusijos orlaivių oro navigacijos laisvės principo“. Jis pridūrė, kad įvykusiame incidente dalyvavę Rusijos lėktuvai vykdė įprastus mokomuosius skrydžius virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje. Vėliau jau dėl incidento su amerikiečių žvalgybiniu lėktuvu Rusijos gynybos ministerija vėlgi neigė, kad Su-27 buvo pavojingai priartėjęs prie amerikiečių lėktuvo. I. Konašenkovas žurnalistams pareiškė, jog užsienio žiniasklaidos išplatinta informacija apie pavojingą rusų lėktuvo Su-27 priartėjimą prie amerikiečių žvalgybinio lėktuvo RC-135 virš Baltijos jūros balandžio 14 dieną neatitinka tikrovės. „Balandžio 14 dieną budinčiosios priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš Baltijos jūros akvatorijos aptiko nežinomą oro taikinį, kuris dideliu greičiu judėjo Rusijos valstybinės sienos link. Taikiniui identifikuoti iš Baltijos laivyno aviacijos budinčiųjų pajėgų buvo pasiųstas vienas naikintuvas Su-27, kuris jį apskridęs nustatė, kad tas objektas yra žvalgybinis JAV karinių oro pajėgų lėktuvas RC-135“, – sakė I. Konašenkovas. Pasak jo, po vizualinio kontakto su rusų lėktuvu Su-27 žvalgybinis lėktuvas RC-135 pakeitė kursą priešinga Rusijos sienai kryptimi. Rusijos atstovas aiškino, kad rusų lėktuvo skrydis vyko griežtai pagal tarptautines oro erdvės naudojimo taisykles, jokių neįprastinių situacijų esą nebuvo.

Ryšiai tarp Rusijos ir Vakarų šiuo metu yra blogiausi nuo šaltojo karo laikų – jie smarkiai pablogėjo, kai Maskva 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, ir ėmė remti separatistų sukilėlius Rytų Ukrainoje. 2014-ųjų balandį „USS Donald Cook“ buvo įplaukęs į Juodąją jūrą. Tačiau pastaroji nėra vien tik Rusijos interesų zona. Po to, kai Rusija 2014 metų vasario pabaigoje, pažeisdama tarpvalstybinius susitarimus, Budapešto memorandumą ir tarptautinę teisę, okupavo, o vėliau ir aneksavo Krymą, bet kuris žemės lopinėlis Rusijai gali atrodyti kaip jos interesų zona ar istorinė rusų žemė. Be to, tarptautinės konvencijos leidžia tokio dydžio ir tonažo laivams, kaip „USS Donald Cook“, įplaukti į Juodąją jūrą. Beje, šios jūros dalis priklauso NATO narėms – Turkijai, Bulgarijai ir Rumunijai. Pastaroji ir buvo pakvietusi „USS Donald Cook“. Tada rusai amerikiečių laivo iš Juodosios jūros neišvijo, o pasiuntė neginkluotus lėktuvus Su-24, kurie, irgi pavojingai manevruodami nedideliame aukštyje, praskrido netoli „USS Donald Cook“. Tąsyk Rusija ėmėsi propagandinių triukų, sukurpė istoriją, kaip Su-24 panaudojo elektroninės kovos priemones prieš JAV laivą – sutriko jo radarų sistema, o įgula buvo taip įbauginta, kad 27 nariai vėliau neva pasiprašė atleidžiami iš tarnybos ir net kreipėsi į psichiatrus. Tokia pramanyta istorija buvo aktyviai platinama per įvairius kanalus, anglų ir netgi lietuvių kalbomis.

Estijos parlamento užsakymu Tarptautinis gynybos ir saugumo studijų centras parengė išsamų tyrimą, kuriame aiškiai įvardijamos grėsmės regione bei ko reikia, norint jų išvengti. Dviejų estų analitikų – buvusių Gynybos ministerijos pareigūnų Henriko Prakso ir Kalevo Stoicescu – beveik 40 puslapių dokumente apžvelgiama strateginės pusiausvyros padėtis Baltijos jūros regione, keliamos argumentuotos prielaidos bei pasiūlymai dėl priemonių, kurios padidintų Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių saugumą. Toji svari analizė, skirta šioms valstybėms rengiantis liepą įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Varšuvoje, yra išsamesnė, konkretesnė ir ambicingesnė nei Lietuvos išsakomi tikslai dėl savo saugumo. Estų analitikai iškėlė prielaidas, kad Rusija stiprina savo antivakarietišką politiką, revanšistines nuotaikas ir tampa atvira grėsme NATO šalims. Dokumente nurodoma, kad vykdydama karinių pajėgų modernizavimo programą Rusija jau parodė tendenciją panaudoti jėgą prieš silpnesnes kaimynes. Daroma išvada, kad bendras NATO pranašumas prieš Rusiją Baltijos jūros regione tolygiai neatsispindi, ypač kalbant geografiniu požiūriu ir apie pajėgumus, o Aljanso karinė galia regione yra nepakankama. Tyrime nurodoma, kad ypač didelė spraga Baltijos jūros regione jaučiama raketinės gynybos bei karinių jūrų pajėgumų srityse. Dokumente teigiama: „Rusija turi galimybę sukurti A2/AD „burburlą“ virš Baltijos šalių ir didelės Baltijos jūros teritorijos dalies. Rusijos pajėgų koncentracija aplink Baltijos šalis viršija gynybinius poreikius. Daugelis rusų dalinių yra puolamojo pobūdžio“. Pabrėžiama, kad Rusija greičiausiai vengs atviro didelio karo su NATO, tačiau gali susivilioti išprovokuoti vietinį konfliktą, siekdama išbandyti Aljanso vienybę. „Labiausiai tikėtinas yra hibridinės krizės arba ribotos invazijos scenarijus, bet atskyrimas ir Baltijos šalių užkariavimas konvencinėmis priemonėmis taip pat yra įmanomas“, – tyrime rašo estų analitikai, primindami, kad Rusija dažnai pratybose imituoja karinius veiksmus prieš Baltijos šalis ir jų atplėšimą nuo Aljanso. Analitikai konstatavo, kad NATO atgrasymui rytiniame sparne reikalinga pusiausvyra tarp priemonių, kuriomis galima būtų neleisti Rusijos karinėms pajėgoms laisvai veikti regione, ją atgrasyti, o prireikus – ir nubausti. Analitikai rašo: „Efektyviam atgrasymui reikia padidintų Aljanso pajėgumų regione. Priešakinė NATO gynyba per artimiausius 2–4 metus turi pasireikšti ne simboliniu, o reikšmingu buvimu. Reikia atsižvelgti į du aspektus: karinį efektyvumą ir daugianacionališkumą. Kariniam efektyvumui reikia mūšiui jau parengtų pajėgų. JAV turėtų parodyti lyderės vaidmenį struktūriniame vaidmenyje ir tiekiant tam tikrus pajėgumus, prie kurių prisijungtų kitų NATO šalių pajėgos“. Svarbiausia, anot autorių, manevrinių dalinių pagrindą turėtų sudaryti brigados dydžio vienetai. Estai pageidautų, kad nuolat būtų dislokuojama ne viena, o dvi brigados, kurios veiktų su atitinkamais Lietuvos, Latvijos ir Estijos daliniais. Vieną brigadą po tris batalionus kiekvienai Baltijos valstybei sudarytų amerikiečiai, o dar vieną brigadą – kitų, pageidautina branduolinius ginklus turinčių NATO šalių kariai. Lietuvos pareigūnai dažniausiai kalba apie vieną brigadą, kurią sudarytų amerikiečių bei kitų NATO sąjungininkių kariai. Krizės atveju tyrimo autoriai tikisi regione greitai išvysti 3 ar 4 brigadas. Be to, tyrime pabrėžiama, kad Aljansui būtina stiprinti priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, siekiant NATO oro policijos misiją paversti gynybine, galinčia efektyviau reaguoti į netikėtus karo veiksmus. Net ir taikos metu Baltijos šalyse siūloma dislokuoti dvi naikintuvų eskadriles – mažiausiai 24 orlaivius vietoje šiuo metu esančių aštuonių. Dar pabrėžiama, kad Baltijos jūroje būtina stiprinti jūrinius pajėgumus – išplėsti NATO karinį vaidmenį, čia nuolat patruliuojant JAV karo laivams.

Gerai, kad tokie incidentai baigtųsi be grėsmingų pasekmių. Būtina, kad visos į incidentus įsitraukusios pusės elgtųsi protingai ir racionaliai. Tačiau priešinantis Rusijos provokacijoms bei dezinformacijai NATO šalių gynybinio potencialo stiprinimas bei tarpusavio įsipareigojimų vykdymas yra būtinas. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teisingai pastebėjo, kad incidentai, panašūs į įvykusį Baltijos jūroje tarp JAV karo laivo ir Rusijos karo lėktuvų, kada nors atsitiktinai gali išsirutulioti į neprognozuojamą karinį konfliktą. LRT radijui ministras aiškino: „Tai yra tiesiog eilinė provokacija ir labai kelia nerimą tai, kad toks galingas ginklas (lėktuvas) yra neatsakingų žmonių rankose“. Akivaizdu, kad skridimas nedideliame aukštyje virš laivo arba sausumos ar vandens paviršiaus visuomet yra rizikingas ir ypač pavojingas ne tik patiems pilotams. Dideliu greičiu skriejančių orlaivių pilotai gali padaryti menkiausią klaidą ir per kelias sekundes viskas gali baigtis katastrofa. Tokių atvejų, pasibaigusių sovietinių karinių orlaivių katastrofa, jau yra buvę. Incidentas galėjo ir šįkart pasibaigti tragiškai, tačiau tiek laivas „USS Donald Cook“, tiek naikintuvai Su-24 buvo neutralios teritorijos vandenyse, tad pagrindo numušti orlaivį nebuvo. Gerai, kad naikintuvas Su-24, galintis gabenti bombas ar paleisti raketas, nors ir artėdamas atakos režimu, bet neįjungęs kovinių radarų, praskrisdamas pro „USS Donald Cook“ parodė, kad nėra ginkluotas. Tačiau naikintuvų skrydžiai vos 9 metrai nuo JAV laivo galėjo baigtis tragiškai – nuo susidūrimo iki agresyvios amerikiečių reakcijos. Pasikartojantys pavojingi incidentai kelia Baltijos kraštų susirūpinimą. Dedamos pastangos gauti užtikrinimą iš NATO pusės šių su Rusija besiribojančių šalių saugumui pasiekia savo rezultatų. Bet tai vėl kelia Rusijos generolų nepasitenkinimą ir didina įtampą.

© 2016 „XXI amžius“