2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Dezinformacijos labirintuose

Pažvelgus į Turkiją

Kun. Robertas PUKENIS

Musulmonų dvasininkas Fetula Giulenas, gyvenantis JAV, Pensilvanijoje, kaltinamas perversmo Turkijoje organizavimu

Liepos 15 dieną viso pasaulio dėmesį patraukė nesėkmingas perversmas Turkijoje. Iš tiesų kiekvienas įvykis turi savo priežastis. Pirmoji šio perversmo priežastis galėtų būti ta, kad Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas pamažu ėmė islamizuoti valstybę ir stiprėjantis diktatoriškas jo valdymo stilius papiktino dalį tautos. Antra priežastis ta, kad jo vykdomos reformos ne visiems patiko. Jį daugiausiai remia kaimo žmonės, Stambulo gyventojai ir religijos veikėjai. R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) 2015 metų birželį laimėjo parlamento rinkimus, surinkdama 49,86 proc balsų. Tai – populiarus modernios Turkijos politikas, pakėlęs šalies ekonomiką. Prezidentas įžiebė Osmanų imperijos nostalgiją, kaip ir Vladimiras Putinas – Sovietų Sąjungos. R. T. Erdogano priešininkai yra kairiųjų pažiūrų žmonės, profesinių sąjungų veikėjai, vakarinės Turkijos dalies (Anatolijos) provincijos gyventojai ir ypač kurdai. Prokurdiška Liaudies demokratų partija rinkimuose į parlamentą gavo net 13 proc. balsų. Svarbiausias stabilumo veiksnys Turkijoje yra kariuomenė, kuri net tris kartus – 1960, 1971 ir 1980 metais – perversmo būdu sustabdė islamizaciją, padėjo išlaikyti sekuliarios valstybės bruožus. Tai – valstybės įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatiurko (1881–1938) nuopelnai, kad Turkija taptų demokratine vakarietiška šalimi, nors daugumą gyventojų sudaro musulmonai.

Nelietuviai – Lietuvai

Kuklios pagarbos ženklai

Juozo Ereto-Jakaičio gimimo 120-mečiui artėjant

Algimantas ZOLUBAS

Juozas Eretas-Jakaitis

Daugiausiai nusipelniusiu Lietuvai turėtume laikyti šveicarą profesorių Juozą Eretą (1896 10 18 Bazelis †1984 03 19 ten pat). Pradėjęs 1918 metais reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 metais atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, entuziastingai ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją.

Po rytietiško carizmo Lietuvoje vakarietiškoji dvasia sklido per S. Šalkauskį, K. Pakštą, P. Dovydaitį, P. Kuraitį, tačiau neužteko S. Šalkauskio idėjų, P. Dovydaičio apaštalavimo, K. Pakšto žaibiškų šūkių. Kaip po žiemos miego laukams reikalinga pavasario perkūnija želmenims pabusti, visuomenei reikėjo dinamiškos, imponuojančios ir veržlios asmenybės. Toks buvo J. Eretas.

Iš EP plenarinės sesijos Strasbūre

Europos Parlamente – karštos diskusijos

Edvardas ŠIUGŽDA

Europos Parlamento pastatai

Liepos pradžioje Strasbūre vykusi plenarinė Europos Parlamento (EP) sesija, nepaisant artėjančio atostogų meto, buvo gana audringa. Juk buvo dar neseniai įvykęs pirmas Europos Sąjungos (ES) istorijoje išimtinis atvejis, kaip „Brexit“– Didžiosios Britanijos (Jungtinės Karalystės – JK) referendumas dėl išstojimo iš ES, nežymia persvara patvirtinęs tokio apsisprendimo rezultatą ir galimai sukelsiantis sunkiai prognozuojamus padarinius. Pastarasis klausimas EP sesijoje kartu su iš Sirijos, Irako ir kitur plūstančiu pabėgėlių nuo karo, o dažnai ir nuo ekonominių sunkumų srautu išryškino nemenkas vadinamųjų euroskeptikų pastangas skleisti savo pesimistines nuotaikas prieš ES. 2014 ir 2015 metais Europoje užregistruotas beprecedentis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių skaičius. Tai yra sunkios humanitarinės padėties tam tikrose ES kaimyninėse šalyse padarinys. Pabėgėlių krizės valdymas tikriausiai yra vienas iš svarbiausių iššūkių Europos Sąjungai ir jos visuomenei – ši krizė yra didelio masto, vyksta greitai ir turi sudėtingų socialinių, politinių ir ekonominių padarinių. Diskusijų aštrumas tarp EP narių ir kai kuriais atvejais kategoriškumas rodo sustiprėjusius prieštaravimus netgi pačiai ES idėjai. Įdomu pažvelgti į EP darbą, jo stilių, metodiką konkrečiais pavyzdžiais, rodančiais įvairių EP narių, priklausančių tam pačiam komitetui, netgi tai pačiai frakcijai, prieštaringus argumentus, pasisakymus, motyvus.

Baltijos sutartinė apskriejo pasaulį realiu laiku

Muzikos prodiuseris Gediminas Zujus

Rugpjūčio 22 dieną surengtas unikalus muzikinis renginys „Baltijos sutartinė aplink pasaulį“ („Baltic Song Around The Globe“), skirtas Juodojo kaspino dienai ir 27-osioms Baltijos kelio metinėms. Sutartine „Saulala sadina“ pasibaigusiame virtualiame koncerte, kuriam dirigavo muzikos prodiuseris Gediminas Zujus, realiu laiku skambėjo dainos, atliekamos muzikantų ir dainininkų, esančių skirtinguose pasaulio miestuose.

Unikaliame koncerte, kurio centrine būstine virto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos filmavimo studija, dalyvavo žinomi Lietuvos muzikantai: Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Dominykas Vyšniauskas, Gediminas Laurinavičius, Kęstutis Lušas, Australijos kolektyvas „Pamesta klumpė“, Los Andželo K. Daugirdo vadovaujama vyrų vokalinė grupė „Tolimi aidai“, dainininkė Agnė Giedraitytė iš Čikagos. Latvijai atstovavo dainininkė Baiba Skurstenė-Serdiukė, o Estijai – žymioji atlikėja Sofia Rubin. Koncerto transliaciją buvo galima stebėti „YouTube“ kanalu.

Knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 metais

Tomas Petryla

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas prof. dr. Juozas Skirius išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Autorius pasakoja apie itin komplikuotų Lietuvos ir išeivijos santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekiant suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai.

Autorius įsitikinęs, kad pirmiausia knyga turėtų sudominti tuos, kurie turi glaudų ryšį su emigracija, – valdžios atstovus, išeivius ir jų artimuosius, istorijos mokytojus ir tyrinėtojus. Nors knyga yra mokslinio žanro, istorikas pripažįsta stengęsis rašyti, kiek įmanoma, suprantamiau, kad ji būtų įdomi platesniam skaitytojų ratui. „Juk kiekviename tyrime galima rasti pikantiškų dalykų, knygos herojų veikimo sėkmių ir nesėkmių, gausybę naujų faktų, kurie padėjo konstruoti knygos tekstą“, – sako J. Skirius.

6000 migrantų padavė į teismą Vokietijos vyriausybę dėl lėto prieglobsčio prašymų svarstymo

Jau daugiau nei 6000 migrantų padavė į teismą Vokietijos vyriausybę dėl, jų teigimu, per lėto prieglobsčio prašymų svarstymo proceso. Po to, kai 2015 metais susilaukė daugiau nei milijono prieglobsčio prašytojų, Vokietijos Federalinis migracijos ir pabėgėlių biuras nepajėgia greitai spręsti prieglobsčio prašymo bylų ir dalies jų svarstymą atideda neribotam laikui.

Vidutinis prašymo išnagrinėjimo laikas šiuo metu siekia 5–6 mėnesius. Sudėtingų bylų svarstymas, pavyzdžiui, kai migrantai neturi asmens dokumentų, gali užtrukti dar ilgiau.

Kai kurie imigrantai sako, kad yra nepatenkinti dėl tokio lėto bylų svarstymo ir Vokietijos vyriausybę paduoda į teismą. Taip pasielgė jau daugiau nei 6000 imigrantų. Neretai teismas priima migrantams palankų sprendimą – vien Heseno regione šiais metais taip pasibaigė daugiau nei 100 bylų. Administracinio teismo Hesene atstovas Rainhardas Rutzacas (Reinhard Ruthsatz) teigia, kad tai gali būti tik pradžia. Jo manymu, bylų prieš vyriausybę vis daugės. Nors prieglobsčio prašytojai norėtų pagreitinti jų prašymų svarstymo procesą, tačiau ekspertai perspėja, jog darbas bus atliekamas skubotai, o tuo lengvai galėtų pasinaudoti „Islamo valstybės“ kovotojai.

Siekiant užvaldyti išteklius Afrikoje žudomi nekalti žmonės

Žolinės vidudienio maldoje popiežius Pranciškus pasmerkė gėdingą tylėjimą dėl Kongo Demokratinėje Respublikoje neseniai įvykdytų žudynių, kurios net nepatraukė mūsų dėmesio. Popiežius kalbėjo apie Kongo Demokratinės Respublikos Šiaurės Kivu regione įvykdytas nekaltų žmonių žudynes. Jos įvyko Beni vietovėje prie Ugandos sienos. Grupė ginkluotų vyrų žudė moteris, vyrus ir vaikus. Per užpuolimą buvo nužudyta iš viso apie 50 žmonių. Pasak Šiaurės Kivu gyvenančio italo misionieriaus, komboniečių vienuolio t. Gaspare Di Vincenzo, aukų skaičius galėjo būti ir didesnis.

Sostinės Kinšasos valdžios atstovai tvirtina, kad už žudynes atsakinga ugandiečių islamistų grupuotė Demokratinių jėgų sąjunga (ADF), tačiau pasak komboniečio kunigo, liudininkai pasakojo girdėję užpuolėjus kalbant lingala, t.y. šnekamąja kongiečių karių kalba. Vyrauja idžiuliai interesai užvaldyti Šiaurės Kivu regiono naftą, deimantus, auksą, koltaną, nikelį. Žmonės žudomi siekiant juos išvaryti ir užgrobti regiono išteklius, sakė misionierius. Nors užpuolimai tęsiasi jau dvejus metus, regione dislokuotos kongiečių karių ir JTO pajėgos nereaguoja. Nuo 2014 metų spalio per užpuolimus žuvo 1400 gyventojų.