„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2016 m. rugsėjo 30 d., Nr. 9 (291)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Europos Komisijos pirmininko kalba apie ES ir jos „egzistencinę krizę“

Europos Komisijos pirmininkas
Žanas Klodas Junkeris

Savo metinėje kalboje rugsėjo 14 dieną Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pareiškė, kad Europos Sąjungos ateičiai „pavojaus nėra“, nors iš Bendrijos nusprendė pasitraukti Didžioji Britanija. Kartu jis paragino Londoną kuo greičiau pradėti išstojimo procesą. Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė, jog nori, kad „Brexit“ procesas prasidėtų „kuo greičiau, kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiški, galėtų įgauti naują formą“. Kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre Ž. K. Junkeris išsakė nuogąstavimą, kad Europos Sąjungą (ES) yra ištikusi egzistencinė krizė. 28 šalys narės pernelyg dažnai kalba tik apie savo nacionalinius interesus. „Sričių, kuriose mes solidariai bendradarbiaujame, yra per mažai“, – apgailestavo EK pirmininkas. Ž. K. Junkeris aiškino, kad 28 ES šalys šiuo metu dar labai nesutaria, kaip įveikti ekonominį nuosmukį, pabėgėlių krizę ir terorą. Pabėgėlių krizėje būtinas didesnis solidarumas tarp ES valstybių; tačiau jis esą turi būti savanoriškas, o ne primestas. Jei ES neapsaugo be palydos atvykstančių nepilnamečių, ji esą išduoda savo vertybes. Ž. K. Junkeris siūlo įkurti solidarumo korpusą, kuris, pavyzdžiui, teiktų pagalbą pabėgėlių krizės ar žemės drebėjimo, kaip, pavyzdžiui, Italijos Amatričės mieste, atveju.

Anot Komisijos vadovo, daugelis pamiršo, ką reiškia būtu europiečiais ir ES nariais. ES yra sudėtingas darinys, tačiau tai, pasak Ž. K. Junkerio, nėra priežastis reikalus dar labiau komplikuoti. Žmonės laukia iš Europos konkrečių rezultatų, o ne rietenų ir intrigų. Pastaraisiais metais didžiosiose Europos šalyse sustiprėjus euroskeptiškoms nuotaikoms, Ž. K. Junkeris kalbos įžangoje kelis kartus pabrėžė valstybių narių svarbą. Tai gali būti vertinama kaip tam tikras bandymas įsiklausyti į balsus, kad ES elito remiama gilesnės integracijos idėja neatitinka daugelio europiečių lūkesčių. Kad būtų įveikti nesutarimai tarp Vakarų ir Rytų Europos, artimiausi 12 mėnesių esą bus lemiami.

Ž. K. Junkeris sakė, kad reikalinga stipresnė sienų apsauga, nes „turime žinoti, kokie individai atvyksta per mūsų sieną“. Europa, kuri siūlo saugumą, turi saugoti ir savo sienas. Nuo spalio mažiausiai 200 pasieniečių papildomai bus nusiųsta prie išorinės Bulgarijos sienos. „Turime žinoti, kas kerta mūsų sienas (...). Taip pat turėtume siekti, kad kariniai ištekliai būtų bendri, kai kuriais atvejais priklausantys ES. Ir, aišku, visiškai suderinami su NATO“. Taip Ž. K. Junkeris išsakė tvirtą paramą bendrai ES pasienio tarnybai ir griežtesniam ES išorės sieną kertančių asmenų tikrinimui. (Nors šie pasiūlymai teikiami reaguojant į pabėgėlių krizę, Lietuva tikisi, kad jie gaėtų sustiprinti Lietuvos sienos apsaugą su Rusija ir Baltarusija.) Europos Komisijos vadovas paragino glaudžiau bendradarbiauti karinėje srityje ir įsteigti bendrą ES operacijų štabą. (ES karinės sąjungos idėją Lietuva vertina kritiškai, nuogąstaudama, kad ji nesusilpnintų NATO ir JAV įtakos.) Kalbą Ž. K. Junkeris baigė sakiniu: „Istorija prisimins ne mus, o mūsų klaidas“.

Galima tik pritarti Ž. K. Junkeriui, kad jis, kaip EK vadovas, padarė keletą nuolaidų nacionalinėms valstybėms, pabrėždamas, jog neketina ignoruoti ES narių, kad ES neturėtų tapti viena valstybe. Ž. K. Junkeris savo kalboje nenubrėžė aiškių saugumo ir kovos su terorizmu gairių, tačiau, pasak jo, to galima būtų tikėtis artėjančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Tačiau valstybės narės, stiprinančios savo nacionalines sienas, Ž. K. Junkerio netenkina, jis pats tai neseniai pareiškė, sakydamas, kad blogiausias išradimas yra valstybių sienos. EK vadovas pasiūlė iki 2022 metų padvigubinti svarbų ES investicijų planą iki 630 mlrd. eurų ir taip paskatinti ekonomikos augimą, nes „investicijos reiškia darbo vietas“. Lietuva iš pradžių į šią iniciatyvą žiūrėjo gana skeptiškai, bet pastaraisiais mėnesiais naudojimasis šiuo instrumentu įgijo didelį pagreitį.

Beje, be Europos Komisijos pirmininko Ž. K. Junkerio išsakytų nuogąstavimų ES atžvilgiu, ir kai kuriose ES narėse, taip pat ir Lietuvoje netrūksta žymiai negatyvesnių baiminimųsi dėl ES ateities. Portalui LRT.lt politikos filosofas Alvydas Jokubaitis sakė, kad Europos pasyvumas po „Brexit“ veda ją prie dar ne vienos panašios krizės. Pasak jo, Višehrado valstybės bando demonstruoti savo poziciją, kaip gelbėti ES, tačiau Lietuva yra joms atsukusi nugarą ir vėliau už tai gali brangiai sumokėti. A. Jokubaitis aiškino, kad Lietuva „įsivėlė žodžių karą su Rusija, tačiau tuo pat metu nemato, kas darosi Briuselyje“. Politikos filosofo nuomone, „turime galvoti abiem smegenų kameromis – galvoti ir apie Rusiją, ir apie tai, kaip reikėtų reformuoti ES“, nes „nepadarę vieno dalyko, neturėsime rezultato ir kitame“. Anot jo, „priešų ieškojimas yra skirtas pridengti demokratijos ES nebuvimui“, o „praraja vis labiau didėja“. Kaip neseniai „matėme panašią Sovietų Sąjungos griūtį“, kurios „niekas nesitikėjo“, tačiau „viskas staiga ir netikėtai baigėsi“, taip galima baimintis, „kad neatsitiktų panašiai“ su ES. „Jei dabar „neiškviesime gydytojo“, tai „mirusiems gydytojų nebereikia“, – kalbėjo A. Jokubaitis. Didžiausias judėjimas vyksta Vidurio Europoje, ir Lietuva, pasak Jokubaičio, turi į tai įsitraukti. Filosofas neigiamai aiškino dabartinę Lietuvos poziciją: „Višehrado valstybės intensyviausiai dirba, Lietuva tame procese nedalyvauja ir aš niekaip negaliu suprasti, kodėl. Lietuva apsimeta, kad nieko neįvyko ar įvyko tik kažkokia nedidelė avarija gamyboje. Mano nuomone, tai buvo didelė avarija ir reikia galvoti, kaip ES, jei tai išvis įmanoma, pertvarkyti radikaliai, nes būdama tokia, kokia yra dabar, ji pagamins dar vieną „Brexit“, „Frexit“ ar dar kažką. Vidurio Europos valstybių – Vengrijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos – pozicija jau seniai yra kitokia, ir mes turėtume bent jau dalyvauti tose diskusijose. Kol kas aš matau, kad kažkas sąmoningai yra atsukę šitoms Višehrado valstybėms nugarą, o už tai vėliau gali tekti mokėti brangiai“. Politikos filosofo teigimu, dabartinėje situacijoje Europos laukia du galimi scenarijai. Kadangi didžiosios valstybės į ES institucijas yra įtraukusios mažų sugebėjimų politikus, situaciją pakeisti yra sunku, o tai reiškia galimą blogiausią scenarijų – nekontroliuojami procesai privers tuos žmones trauktis. A. Jokubaitis pranešimą šia tema skaitė Rytų Europos studijų centro metinėje konferencijoje „Koks Lietuvos vaidmuo Europos politikoje?“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija