„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2016 m. rugsėjo 30 d., Nr. 9 (291)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

 

Prezidentei įteiktas „Metų žmogaus“ apdovanojimas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė
ir Lietuvių kultūros muziejaus
Čikagoje steigėjas Stanley Balzekas

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė darbo vizito Niujorke metu rugsėjo 23 dieną atsiėmė Lietuvių kultūros muziejaus įsteigtą „Metų žmogaus“ apdovanojimą. Šis prizas šalies vadovei įteiktas už ženklų jos indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą. „Metų žmogaus“ apdovanojimas buvo įsteigtas dar 1969 metais. Kasmet jis teikiamas Lietuvai, jos kultūrai ir pažangai nusipelniusiems žmonėms.

Atsiimdama apdovanojimą Prezidentė sakė: „Kad ir kur begyventume, mus visus jungia stiprūs jausmai Tėvynei, skatinantys galvoti, ką dar bendromis jėgomis turėtume nuveikti dėl šiandieninės ir būsimos Lietuvos. Ją ateityje turėsime perduoti augančiomis kartoms taip, kaip mums perdavė mūsų tėvai“. Pasak valstybės vadovės, Lietuva labai vertina tai, kad gali pasikliauti JAV lietuvių bendruomenės parama. Prezidentė teigimu, būtent čia susibūrusi mūsų tautiečių bendruomenė daug prisidėjo Lietuvai kovojant dėl nepriklausomybės praėjusio amžiaus pabaigoje. Ji taip pat prisideda įtvirtinant mūsų valstybės saugumui ypatingai svarbią Lietuvos ir JAV partnerystę.


Europos Komisijos pirmininko kalba apie ES ir jos „egzistencinę krizę“

Europos Komisijos pirmininkas
Žanas Klodas Junkeris

Savo metinėje kalboje rugsėjo 14 dieną Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker) pareiškė, kad Europos Sąjungos ateičiai „pavojaus nėra“, nors iš Bendrijos nusprendė pasitraukti Didžioji Britanija. Kartu jis paragino Londoną kuo greičiau pradėti išstojimo procesą. Europos Komisijos vadovas, pirmiausia kalbėjęs vokiškai, sakė, jog nori, kad „Brexit“ procesas prasidėtų „kuo greičiau, kad galėtume imtis žingsnių, kurių reikia, kad mūsų santykiai su Jungtine Karalyste, turintys išlikti draugiški, galėtų įgauti naują formą“. Kalbėdamas Europos Parlamente Strasbūre Ž. K. Junkeris išsakė nuogąstavimą, kad Europos Sąjungą (ES) yra ištikusi egzistencinė krizė. 28 šalys narės pernelyg dažnai kalba tik apie savo nacionalinius interesus. „Sričių, kuriose mes solidariai bendradarbiaujame, yra per mažai“, – apgailestavo EK pirmininkas. Ž. K. Junkeris aiškino, kad 28 ES šalys šiuo metu dar labai nesutaria, kaip įveikti ekonominį nuosmukį, pabėgėlių krizę ir terorą. Pabėgėlių krizėje būtinas didesnis solidarumas tarp ES valstybių; tačiau jis esą turi būti savanoriškas, o ne primestas. Jei ES neapsaugo be palydos atvykstančių nepilnamečių, ji esą išduoda savo vertybes. Ž. K. Junkeris siūlo įkurti solidarumo korpusą, kuris, pavyzdžiui, teiktų pagalbą pabėgėlių krizės ar žemės drebėjimo, kaip, pavyzdžiui, Italijos Amatričės mieste, atveju.


Kandidatų į JAV prezidentus dvikova

Kandidatai į JAV prezidentus
respublikonas Donaldas Trampas
ir demokratė Hilari Klinton
Nuotrauka iš thesource.com

Rugsėjo 26-osios vakarą vyko vienas svarbiausių viešų debatų JAV prezidento rinkimų kampanijoje. Demokratė Hilari Klinton (Hillary Clinton) ir respublikonas Donaldas Trampas (Donald Trump) Niujorko valstijoje Hofstra universitete Long Ailende vykusioje dviejų kandidatų į JAV prezidento postą dvikovoje buvo nusiteikę kovingai. H. Klinton nuo pat debatų pradžios priekaištavo savo varžovui, kad jis atitrūkęs nuo tikrovės, nelabai linkęs kalbėti tiesą bei yra pasakęs „beprotiškų dalykų“, kad tik būtų išrinktas. Ji apkaltino D. Trampą grindžiant savo politinę karjerą „rasistiniu melu“: sąmokslo teorija, keliančia abejones, ar prezidentas Barakas Obama yra teisėtai gavęs JAV pilietybę, nes jis esą gimęs ne Jungtinėse Valstijose. D. Trampas, pradėjęs santūresniu tonu, greitai perėjo į puolimą ir ne kartą pertraukė H. Klinton replikomis. Garsusis verslininkas tvirtino, kad H. Klinton yra „tipiška politikė“, vien kalbanti, bet nedaranti jokių darbų. Jis kaltino H. Klinton ir apskritai politikus, kad jų sudarytos prekybos sutartys lėmė darbo vietų persikėlimą į Meksiką ir Kiniją. H. Klinton apkaltino D. Trampą, kad jis per visą savo verslininko karjerą „slopino“ smulkųjį verslą. Ji reikalavo, kad D. Trampas laikytųsi rinkimų tradicijos ir deklaruotų savo mokesčius, kaltino D. Trampą, remiant mokesčių mažinimą turtingiesiems. H. Klinton atrėmė oponento išpuolį dėl elektroninių laiškų skandalo: „Aš padariau klaidą, aš neketinu niekaip teisintis, aš prisiimu už tai atsakomybę“. D. Trampas dažnai stengėsi nutraukti H. Klinton, neleisdavo jai pabaigti minties, H. Klinton kalbėjo lėtai, apgalvotai. D. Trampas pakartojo savo tvirtinimą, kad NATO narės turi įnešti deramą indėlį ir nepakankamas jų prisidėjimas, anot jo, jau kelia nerimą. Tokia Trampo politika keltų grėsmę Lietuvai, kaip „nevykdančiai“ susitarimo skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. H. Klinton teigė buvusi šokiruota, kai D. Trampas pakvietė Rusiją įsilaužti į amerikiečių tinklus. Tai ji pasakė norėdama priminti Rusijos programišių įsilaužimą į Demokratų nacionalinio komiteto serverius, kuomet D. Trampas pakvietė programišius surasti H. Klinton ištrintus laiškus ir toliau vykdyti tokias atakas. D. Trampas atsakė, kad kibernetinę ataką nebūtinai surengė Rusija, tai galėjo padaryti ir Kinija ar bet kuris kitas žmogus, sėdintis ant savo sofos.


Karšti taškai: nuo Sirijos iki Šiaurės Korėjos

Kun. Robertas PUKENIS

Pasaulio horizontuose saulės nematyti. Britai vis dar neatsigauna po „Brexit“. Jungtinė Karalystė (JK) neturi aiškaus išėjimo iš Europos Sąjungos veiksmų plano. Nereikėtų europiečių lyderiams rodyti ambicijų ir stengtis kuo greičiau Jungtinę Karalystę išvyti, o vertingiau būtų ieškoti galimybių sudaryti sąlygas jai pasilikti, nes JK yra mūsų visų sąjungininkė. Be to, tie 4 proc. referendumo rezultatus nulėmusių rinkėjų, buvę prieš tolesnį šalies buvimą Europos Sąjungoje, labai greitai ištirps ir jų bus jau daugiau už vieningą ES. Nepamirškime, kad Vladimiras Putinas labiausiai nemėgsta anglosaksų.

Hilari Klinton, prieš palikdama valstybės sekretorės postą, įspėjo prezidentą Baraką Obamą, kad „perkrovimo politika“ jau yra žlugusi. „Turėtume sustabdyti tolimesnes pastangas. Neatrodykime nusiteikę dirbti toliau. Nepamaloninkime Putino aukšto rango dėmesiu“, – rašė savo knygoje „Sunkūs pasirinkimai“. Nors ir yra priekaištų jos asmeniui, bet ji yra visiška priešingybė Donaldui Trumpui. Maskva įtemptai dirba ne tik propagandiniais ruporais, bet ir kitomis priemonėmis, kad sutrukdytų JAV prezidento rinkimus. Tai bus tikras Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbo, kuris turi apsaugoti savo valstybės pamatus, išbandymas.


Iš EP plenarinės sesijos Strasbūre

Ginčai Europos Parlamento „virtuvėje“ – varomoji nesutarimų jėga

Edvardas ŠIUGŽDA

Europos Parlamento pastatai

Matant iš arti Europos Parlamento (EP) darbą iš arti, stebint jo „virtuvę“, beje, gana sudėtingą – su keletą metų svarstomais tais pačiai klausimais, diskusijomis apie juos, kelis kartus daromais pranešimais tais klausimais (beje, jų turinys kartojasi žodis į žodį, išskyrus nedidelius niuansus), minutę vykstančiais balsavimais bet kuriais svarstomais klausimais, galima susidaryti nuomonę apie šios sudėtingos institucijos mechanizmą ir biurokratizmą. Tačiau atsidūrus reikiamu momentu tarp EP Strasbūre (Prancūzija) sienų, pasijunti kaip bičių avilyje. Bet praėjus tam tikram laikui ten pasidaro tyliau „nei kape“.

Karštos diskusijos

Liepos pradžioje Europos Parlamento sesijos, vykusios Strasbūre, keturios dienos irgi buvo „dūzgiančios“. Diskusijos ypač paaštrėjo atsiliepiant į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko ir Komisijos pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker ) padarytus pareiškimus apie Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2016 m. birželio 28–29 d.) išvadas. Į ES vadovų pranešimą atsiliepė įvairių šalių ir partinių frakcijų atstovai. Ričardas Korbetas (Richard Corbett) apgailestavo, kad britų EP nariai pritarė JK pasitraukimui iš ES. „Tačiau primenu: 48 proc. prieš. Škotija – prieš, ir ji nesitrauks. Pats Naidželas Faradžas (Nigel Farage, britų konservatorius, aršiai pasisakęs už šalies išėjimą iš ES) pasakė, kad toks referendumas 52:48 nieko neišsprendžia. Be to, buvo įžūliai iki referendumo meluojama. Svaras krenta. Todėl žmonės nori pakeisti. Tad vyriausybė kol kas nieko nesako. Buvo balsuojama „už“ tik dėl bendros rinkos ir kita, esą mes būsime pasaulio rinkoje“, – aiškino tada dar neįprastą Britanijos referendumo rezultatą EP narys, palaikantis daugumos škotų, nepritarusių JK pasitraukimui, nuostatą.


Kaip Rusija galėtų sukelti sąmyšį per JAV rinkimus

Rugsėjo 8-ąją „The Washington Post“ skyrelyje „Nuomonės“ įdėjo apžvalgininkės Anne Applebaum straipsnį. Nors jame pateikiamos kai kurios prielaidos, su kuriomis ne visada galima ir sutikti, tačiau rėmimasis kai kuriais faktais atkreipia dėmesį į sudėtingą padėtį šių dienų JAV politikoje. Skaitytojams pristatome šią įdomią apžvalgininkės nuomonę.

Įsivaizduoju, kad antraštė – „JAV tiriamas galimas slaptas Rusijos planas sutrukdyti lapkritį vyksiantiems rinkimams“ – gali nustebinti. Slaptas Rusijos planas sutrukdyti rinkimams Amerikoje, įsilaužiant į rinkimų sistemą, skamba lyg trileris ar filmas su Harisonu Fordu.

Iš tiesų tiriamas scenarijus – visas ar dalimis – jau kartojosi kitose šalyse. Dalis istorijos išaiškėja, tai nebėra slapta. Bet kadangi dauguma amerikiečių tokio žaidimo niekad neregėjo (dauguma amerikiečių elgiasi protingai ir nežiūri politinių žinių apie Centrinę Europą ar Ukrainą), manau, scenarijų reikia detaliai išnagrinėti. Taigi remiantis ankstesnėmis Rusijos taktikomis kitose valstybėse ir priimant dėmesin tai, kad ji panašiai elgsis ir kitur, štai ko galima tikėtis per ateinančius du mėnesius:


Okupacijos metais Lietuva daug lėšų skyrė SSRS

Sovietmečiu Lietuva apie 6 proc. savo biudžeto skirdavo Sovietų Sąjungai ir tai įrodo, jog Lietuva kaip ir kitos šalys buvo ne SSRS išlaikytinės, o donorės. Tai sakė Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius Gatis Kruminis. Jis pabrėžė, kad apie trečdalis Lietuvos nacionalinio biudžeto pirmąjį okupacijos dešimtmetį buvo skiriamas karinėms struktūroms, kovojusioms su lietuvių partizanais. Kartu su Latvijos Vyriausybės sudaryta ekspertų komisija jis Vilniuje pristatė sovietinės okupacijos žalos apskaičiavimo metodiką ir surinktus archyvinius finansinius dokumentus. Mokslininkų skaičiavimais, 1946–1990 metais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų, arba 15,9 mlrd. rublių, skaičiuojant 1961-aisiais buvusiu rublio kursu. Šie metai pasirinkti kaip valiutos stabilumo atskaitos taškas. Latvijos ir Lietuvos centriniuose valstybiniuose archyvuose mokslininko surinkti 1946–1949 metų dokumentai rodo, kad apie 30 proc. Lietuvoje tuo metu surenkamo biudžeto buvo išleidžiama kariuomenei ir nacionaliniam saugumui. Tai paneigia plačiai paplitusį mitą, jog pinigai buvo skiriami Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos vystymui. 1949 metais Vidaus reikalų ir Valstybės saugumo ministerijoms buvo išleidžiama daugiau nei pusė milijardo rublių, t.y. kovai su vietiniais partizanais, antisovietiniu pogrindžiu.


Karas Sirijoje vėl įsiplieskia

Šiuo metu karinis konfliktas Sirijoje yra bene didžiausias įtampos šaltinis pasaulyje. Aišku, su juo glaudžiai susiję ir karas Irake bei Jemene bei sunki padėtis su Sirija besiribojančioje Turkijoje, kurioje glaudžiasi apie 4 mln. pabėgėlių iš šių ir kitų šalių. Tačiau Sirija vis dėlto lieka nestabiliausia ir labiausiai pažeidžiama, nes į jos vidaus kovas yra įsitraukusi Rusija.

Praėjusį sekmadienį susirinko Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba svarstyti padėties Sirijos Alepo mieste, kur kelias pastarąsias dienas sukilėlių kontroliuojamus rajonus atakuoja Damasko režimo pajėgos. Skubus posėdis buvo surengtas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų prašymu. Jungtinių Tautų vadovas Pan Gi Munas pareiškė, kad yra pasibaisėjęs atsinaujinusių mūšių mastu, ir perspėjo, kad padegamųjų ir stambaus kalibro aviacinių bombų naudojimas prieš civilius gali būti vertinamas kaip karo nusikaltimas. Praėjusią savaitę buvo susprogdintas humanitarinis konvojus, vežęs būtiniausias atsargas Alepe įkalintiems civiliams gyventojams. Vakarai dėl išpuolio prieš humanitarinį konvojų kaltina Rusiją. Naujasis Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Džonsonas (Boris Johnson) V. Putino režimą palygino su iššaunančiu ginklu. Pritardamas JT vadovui, jis sakė: „Putino režimas ne tik naudojasi al-Asadu, kaip revolveriu, tačiau kartais ir pats iššauna. Rusai patys dalyvauja šiame konflikte. Jie kalti dėl karo tąsos ir dėl to, kad karą padarė šlykštesnį. Manau, kad dėl Alepo bombardavimo reikia patikslinti, ar specialiai yra taikomasi į civilių gyvenamąsias teritorijas, nes jeigu taip, tada tai – karo nusikaltimas“. Tuo metu Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose Samanta Pauer (Samantha Power) sakė, kad Rusija Sirijoje remia barbarizmą.


Seulas pasirengęs likviduoti Kim Čen Uną

Pietų Korėja turi konkretų planą, kaip, esant reikalui, fiziškai likviduoti Šiaurės Korėjos diktatorių Kim Čen Uną. Tai parlamente pareiškė šalies gynybos ministras Chan Min Kunas. Apie tai pranešė JAV televizija CNN. Anot ministro, jei Pietų Korėja pajus Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo grėsmę, elitinis dalinys bus pasiruošęs likviduoti Kim Čen Uną. Ministras esą sakęs amerikiečių televizijai: „Taip, yra toks planas. Pietų Korėja turi planą panaudoti tikslias raketas priešiškiems objektams apšaudyti ir planą eliminuoti priešišką vadovybę“. Nors jau buvo žinių, kad Pietų Korėja turi atitinkamų planų, tačiau dabar tai pirmą kartą taip atvirai pripažino aukštas vyriausybės narys. Pietų Korėja mano, kad Šiaurės Korėja po penkių ligšiolinių branduolinių bandymų vykdys jų ir daugiau. Šiaurės Korėja branduolinį ginklą išbandė rugsėjo pradžioje ir sukėlė tarptautinę kritikos bangą. Dėl augančios įtampos pusiasalyje savo karinį buvimą pademonstravo ir JAV. Atsakydama į šį mėnesį Šiaurės Korėjos sėkmingai atliktus branduolinio ginklo bandymus, JAV karinių pajėgų vadovybė nusprendė surengti strateginių bombonešių skrydžius virš Pietų Korėjos. Praėjusį penktadienį Šiaurės Korėjos armijos generalinis štabas, atsiliepdamas į skrydžius, išplatino karingą pareiškimą. Jame buvo rašoma, kad KLDR pasirengusi sunaikinti JAV aviacijos bazę Guamo saloje Ramiajame vandenyne, jeigu Vašingtonas nenutrauks iš jos kylančių strateginių bombonešių „B-1B“ skrydžių virš Pietų Korėjos. Pareiškime buvo grasinama: „Jeigu didės karinių provokacijų rizika ir bombonešiams „B-1B“ bus leidžiama skraidyti virš Korėjos, liaudies armija nušluos Guamą nuo žemės paviršiaus“. KLDR branduolinis ginklas esą sužlugdys karingus JAV planus. Anot pareiškimo, JAV ir Pietų Korėja turi vienintelį būdą išvengti „triuškinamų“ liaudies armijos smūgių – jos turi elgtis protingai ir santūriai.


Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija kainuos beveik 25 mln. eurų

2017 metų vasarą vyksianti Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija bendrovei atsieis beveik 25 mln. €. Tokia kaina įvardyta įvertinus, kiek kainuoja įgyvendinti būtinus techninius projekto darbus ir kiek tokie darbai atsiėjo kitiems Europos oro uostams. Numatyta kaina jau negalės būti didinama, nes pirmojo etapo darbų, kurių vertė – beveik 1 mln. €, viešojo pirkimo konkursas jau pasibaigęs, antrojo – paskelbtas.

Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbai – orlaivių kilimo ir tūpimo tako signalinių žiburių sistemos ir pirminių grandinių rekonstravimas – bus pradėti jau po kelių savaičių. Juos planuojama baigti per devynis mėnesius. Tuo metu didžioji dalis reisų bus nukreipiama iš Kauno oro uosto Karmėlavoje.

Pagrindiniai rekonstrukcijos darbai bus atliekami nuo kitų metų liepos 14 iki rugpjūčio 17 dienos 23 val. 59 min, t. y. 18 dieną orlaivių kilimo ir tūpimo takas jau veiks. Tuo metu Vilniaus oro uostas skrydžių nepriims. Šių darbų vertė – 24 mln. €. Konkursas pagrindinių darbų rangovui pasirinkti jau paskelbtas. Orlaivių kilimo ir tūpimo takas yra viena svarbiausių oro uosto infrastruktūros dalių ir nuo jo geros būklės priklauso skrydžių ir keleivių saugumo užtikrinimas.


Lietuvos pajūriu drieksis istoriškai reikšminga tarptautinė dviračių trasa

Dviračių takai nuo Lietuvos valstybės sienos su Latvija iki Nidos bus plėtojami kaip tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo Geležinės uždangos“ („EuroVelo 13“) dalis. Rugpjūčio 30 dieną Palangos Kurhauzo salėje vyko projekto pristatymas. Įgyvendinus šį prasmingą projektą Lietuva neabejotinai sulauks didesnių turistų srautų. Išplėtota dviračių infrastruktūra galės džiaugtis ir Lietuvos dviratininkai.

„EuroVelo 13“ iniciatorius – Europos Komisijos Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas, Europos parlamento (EP) narys Michaelis Crameris. Jis viešėjo Lietuvoje ir dalyvavo šio projekto pristatyme. Europarlamentaras susitiko su savivaldybių, per kurių teritorijas numatyta tarptautinė dviračių trasa, ir institucijų, atsakingų už dviračių infrastruktūros plėtrą Lietuvoje, atstovais, diskutavo apie „EuroVelo 13“ ir dviračių infrastruktūros plėtros galimybes.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija