Pasaulyje – neramus spalis

Kun. Robertas PUKENIS

Naujajam Lietuvos Seimui reikia stebėti, kaip šėlsta mūsų kaimynas. Jis pasiruošęs net kibernetiniam karui, jau netgi amerikiečiai baiminasi dėl rusų įsiveržimo į valstybinių įstaigų kompiuterius. Bet mandagūs rusai taip nesielgia. Rusija dažniau pasamdo hakerius iš musulmonų kraštų arba iš „Islamo valstybės“ kovotojų. Politinė įtampa pasaulyje yra išaugusi. Minkštakūniai Europos Sąjungos politikai deklaruoja, kad čia – dar ne šaltasis karas. Kvailiai jie – Vladimiras Putinas seniai kariauja tą karą taip, kad greitai visi pajusime jo karštį. Tautas reikia paruošti tiesioginiam ideologiniam frontui, tada bus galima laimėti šaltąjį karą, išvengiant karštojo. Bet JAV generolai, atrodo, dirba įtemptai. ES lyderiai planuotų sukurti ES pajėgas, bet anglai sudraudė, kad negali būti kitos karinės grupės šalia NATO. Taigi šitie komikai be JAV generolų nesusitvarkys. Paklausykite, kaip amerikiečiai kalba logiškai, tvirtai, strategiškai. O jeigu pateks į vadavietę komikai prancūzai, tai tarp savęs susipeš. Taigi reikia stiprinti gynybą bent NATO aljanso viduje.

Spalio 21 dieną Briuselyje susirinkę ES valstybių vadovai svarstė situaciją Sirijoje, bet nesutarė dėl sankcijų atsakingiems ir juridiniams Rusijos asmenims. Apsiribojo formule, pasiliko „visų galimų priemonių panaudojimą“. Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau padarė pažangą, jau taip nebeužstoja Vladimiro Putino, sako: „Reikia užimti poziciją, nebeužtenka žodžių“. Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) bandė „įtikinti kolegas padaryti visą įmanomą spaudimą“. Visi politikai pripažino, kad Sirijoje situacija yra baisiausia, bombarduojami miestų pastatai su civiliais gyventojais, masiškai žūsta vaikai, taip atliekamas etninis valymas, kadangi ten gyvena sunitai. Rusija pakartoja Čečėnijos užėmimo taktiką: siekia sulyginti su žeme. Taip sakė ir Sirijos prezidentas Bašaras al Asadas: „Išvalyti Alepo miestą“. Briuselyje jau buvo paruošti sankcijų teksto rašto metmenys, bet už uždarų durų per pietus jas blokavo didelis „humanistas“, Italijos premjeras Matėjas Rencis (Matteo Renzi), o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) pakartojo seną anekdotą, kai pamatę praplaukiant Lamanšo sąsiauriu Rusijos lėktuvnešį arba kokią kitą karinę techniką, jie tuoj pareiškia „susirūpinimą“. Šiuo atveju daugiau susirūpino ekologai, nes analogų neturinti technika užsidegė ir paleido daug dūmų (gaila, kad italų nepasiekė, tai jie būtų nors pačiaudėję). Tiems ponams Briuselyje gal ir nepatogu, kai žmonės miršta, skęsta jūroje, nes jie ir toliau galvoja apie bizniuką su Kremliumi. Arabų žiniasklaidos antraštės mirga tokiomis antraštėmis: „Turime pareigą pranešti apie pasaulio tylėjimą dėl karo nusikaltimų Sirijoje“, „Į mergaitės šauksmą „Tėte“, atsako viso pasaulio tėvai“, „Negalima apsiprasti su nekaltų žmonių skerdynėmis, kurios vyksta Sirijoje“, „Kas atsakys už kankinimus ir karo nusikaltimus Sirijoje“, „Sirija: Italija, Prancūzija ir Vokietija graso pirštu Rusijai“. Rodysite ar ne, o V. Putinas seniai jus įveikė ir sustos tik tada, kai viską sunaikins. Tiesa, Sirijos režimo pajėgoms, kuriose yra apsčiai Rusijos „savanorių“, sekasi labai sunkiai. Jau visus metus Rusijos aviacija masiškai bombarduoja, bet jų siekiami rezultatai nestebina. Reikia stebėtis, iš kur islamistų tokia valia ir ryžtas, sugebėjimas kovoti? O aš irgi „susirūpinęs“, kada V. Putinas šiuos ES ponus pamokys, kaip išvengti karo.

JAV pozicija Rusijos agresijos atžvilgiu yra stipresnė, nors ten dėl artėjančių prezidento rinkimų yra pereinamasis laikotarpis, todėl V. Putinas turi skubėti, nes ten prognozės aiškiai Hilari Klinton (Hillary Clinton) naudai (šiandien apklausos rodo jos pirmavimą prieš Donaldą Trampą (Donald Trump) net 10 proc), o ji tikrai asmeniškai nemėgsta V. Putino (netgi privačiuose pokalbiuose pasišaipo iš draugo V. Putino vedamos politikos ir augančios jo „demokratijos“). Todėl džiaukimės ir globokime tuos disidentus, kurie išbėga iš Kremliaus diktatūros. Gerai, kad lietuvių visuomenėje nėra rusofobijos, o tik Kremliaus politikos kritika.

Sunkiai dabartiniam JAV prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama) sekasi su Turkija. Ši blaškosi tarp ES ir Rusijos, ieškodama trečio kelio. Dabar Turkijos prezidento Redžepo Tajipo Erdogano prioritetas yra sunaikinti „Islamo valstybės“ kovotojus ir Vašingtono remiamus kurdus, bet ne B. al Asadą. Pagal tarptautinės teisės principus jau 1918 metais JAV prezidento Vudrio Vilsono (Wudrey Wilson) pasirašytą Tautų laisvo apsisprendimo deklaraciją kurdai turėjo teisę atsiskirti, bet tarptautinėse konferencijose juos užgniaužė turkai, neigdami kurdų tautinį tapatumą: jie esą yra kalnų turkai. Šiandien Sirijos ir Irako kurdai kontroliuoja nemažą teritoriją, laimi mūšius ir, svarbiausia, paskelbė laisvus rinkimus, netgi sutvarkė savivaldą, patys savo kraštą valdo autonomiškai. JAV linksta pritarti jų nepriklausomybei, bet itin stiprių ginklų neduoda. Taigi vėl vykdo dvilypę politiką. Kurdai žūsta mūšiuose, kovodami su islamistais, o juos dar nuolat atakuoja turkų aviacija. Žūsta dešimtys ir kovotojų ir civilių. Turkija atrodo silpna valstybė: iš vienos pusės genocido nuskriausti, apkarpytomis žemėmis supa armėnai, o pietuose – kurdai. Todėl Ankara bijo naujos kurdų valstybės, nes, jeigu jie įsikurs Šiaurės Sirijoje ir dar Irake, tai sukils ir Turkijos kurdai. Tiesa, Irako kurdai, remiami JAV, artėja prie Mosulo miesto ir gana sėkmingai. Irako Šiaurėje yra stiprus Turkijos dalinys. Jeigu turkai užims Irako šiaurę, o ten yra ir turkmėnų, tai šie gali neatiduoti miesto, kuris „sotus“, turėdamas naftos. Todėl R. T. Erdoganas nemandagiai išplūdo Irako prezidentą, liepusį išsinešdinti iš Irako. Apibendrinant būtų sunku pasakyti, anot prof. Česlovo Kudabos, žiūrint, kur nuvažiuosi ir kaip pažiūrėsi, taip ir pamatysi. Tačiau politikoje sunku pamatyti.

Gal generolai, valstybių vadovai galėtų pasakyti, kodėl Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka permetė kariuomenės dalį prie Rytų sienos (tarsi norėdamas apsisaugoti nuo Rusijos)? Visi pripažįsta, kad Baltarusijos kariuomenė yra integruota į Rusijos kaip Lietuvos į NATO bloką. O štai Vietnamo vadovybė atsisako Rusijos bazių, kad neerzintų Kinijos. Birželio pabaigoje išrinktas Filipinų prezidentas Rodrigas Duertė keikia JAV, išvadindamas B. Obamą kalės vaiku. Pastebėjimas rimtas: rusai protingesni ir ryžtingesni. Kai jie valdė savo komunistinį bloką, tokių, kurie iškreiptų valstybę iš socialistinio kurso, fiziškai neprileisdavo. O čia, laisvame pasaulyje, demokratiškai ir laisvai ateina purvini ir su kanopomis (gal ir JAV apsivalys nuo D. Trampo?)... Taigi JAV gali prarasti rimtą sąjungininką – Filipinus, turinčius 100 mln. gyventojų. „Mes atokiau nuo Kinijos buvome laikomi ne sava valia. Aš nubrėšiu naują kursą“, – pareiškė naujasis Filipinų prezidentas R. Duertė. O jo pirmtakas Beninjas Akvinas (Benigno Aquino) bandė priešintis Kinijos ekspansionizmui Pietų Kinijos jūroje ir net buvo pateikęs ieškinį Jungtinių Tautų remiamam tribunolui... Naujasis prezidentas dabar, viešėdamas Kinijoje, praleido net keturias dienas, tvarkydamas savo valstybės reikalus.

Japonai, spausdami Maskvą, reikalauja sugrąžinti nors dvi salas, užgrobtas per Antrąjį Pasaulinį karą (visos keturios Rusijos užgrobtos salos sudaro maždaug apie 15 kvadratinių kilometrų teritoriją). Aplinkui – žuvingi vandenys ir žemės gelmėse yra nemažai turtų. Kinija jau yra atsiėmusi iš Rusijos apie 600 kvadratinių kilometrų teritorijos, dar daug lieka susigrąžinti. Mao Czedunas Nikitai Chuščiovui kažkada žėrė į akis, kad rusai, daugiau kaip 1 milijoną kvadratinių kilometrų žemių atėmę iš Japonijos, pasiglemžė sau.

Vis dėlto V. Putinui sekasi. Jis yra talentingas naujų organizacijų kūrėjas. Štai jo 1992 metais įsteigta Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) – karinis aljansas, bandantis sujungti buvusias SSRS šalis. Organizacijai priklauso šešios: Armėnija (įstojo 2002), Baltarusija (2002), Kazachstanas (2002), Kirgizstanas (2002), Rusija (2002), Tadžikistanas (2002). Tačiau išstojo Azerbaidžanas (prisijungė 1994, išstojo 1999) Gruzija (prisijungė 1994, išstojo 1999), Uzbekistanas (prisijungė 1994, išstojo 2012). Spalio 14 dieną Armėnijoje V. Putinas dalyvavo KSSO viršūnių susitikime, kuriame Armėnijos prezidentas Seržas Sargisianas, Baltarusijos, Kirgizijos ir Tadžikistano prezidentai ir Kazachstano prezidentą pakeitęs šalies ministras pirmininkas, pasirašė iš viso 24 dokumentus. Tad turėkime mintyse, kad šitie vyručiai iš Azijos gali atvažiuoti ir pas mus. 2015 metais V. Putinas buvo grasinęs, kad į Ukrainą atsiųs KSSO pajėgas. Tokia įtampa negali taip ilgai tęstis. Mes meldžiamės, o NATO ir ES vadovai tegul apsidairo, kad išsaugotume taiką ir laisvę.

© 2016 „XXI amžius“