„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. kovo 31 d., Nr. 3 (297)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Karinės pratybos Baltarusijoje

Lankydamasis Mogiliove, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ramino tiek šalies gyventojus, tiek kaimyninių šalių politikus, kad rudenį įvyksiantys kariniai manevrai Baltarusijoje tebus tik bendradarbiavimo su Rusija ir draugystės išraiška. Kad niekas neabejotų pratybų „taikingumu“, Lukašenka patikino, kad nei Baltarusija, nei Rusija neketina ką nors pulti ar ką nors provokuoti: „Mes dėl viso pikto ruošiamės užtikrinti savo saugumą bet kokiu atveju“. Kadangi Baltarusija ir Rusija vakaruose yra sukūrusios galingą ginkluotųjų pajėgų grupę, kurios pagrindas, anot Lukašenkos, – baltarusių kariuomenė, tad „karo atvejui yra tam tikras baltarusių ginkluotųjų pajėgų kovos veiksmų, kuriuos iškart paremia atitinkamos Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos, planas“. Lukašenka sakė: „Artėjantis renginys (bendros Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos) yra visiškai skaidrus ir aš reikalauju visų jūsų, kad šis renginys mūsų šalies teritorijoje būtų skaidrus ir visi renginiai būtų prieinami ne tik mūsų draugams iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Eurazijos ekonominės sąjungos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, bet ir Šiaurės Atlanto bloko NATO atstovams“. Baltarusijos vadovas pabrėžė, kad Gynybos ministerijai pavedė kruopščiai apgalvoti sąveikos su valstybinėmis ir vietos valdžios institucijomis klausimus visais pratybų aspektais, nes „lankymasis Baltarusijoje Rusijos kariškių atmintyje turi palikti tik teigiamas emocijas“.

„Zapad 2017“ vyks rugsėjo 14–20 dienomis, ir oficialiai skelbiama, kad pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių – toks skaičius neturėtų viršyti numatytojo 2011 metų Vienos memorandume. Tačiau ekspertai spėja, kad realus pratybų mastas bus gerokai didesnis. Pasak JAV Karinių oro pajėgų atsargos pulkininko Samo Gardinerio, šį kartą pratybose dalyvaus 1-oji Rusijos tankų armija. Vien joje yra dešimtys tūkstančių karių, tūkstančiai tankų ir kitos šarvuotosios technikos. Anot S. Gardinerio, būtent šios naujausia ginkluote aprūpintos karinės grupuotės užduotis bus kartu su mažiausiai 3 tūkst. baltarusių kariškių imituoti Suvalkų koridoriaus blokadą. Be to, pratybose esą dalyvaus ir 20-oji armija, kurios užduotis būtų Latvijos ir Estijos puolimas. Baltijos šalių okupacija kas kelerius metus vykstančiose pratybose „Zapad“, anot ekspertų, imituojama jau ne pirmą sykį. Svarbu tai, kad oficialiuose pratybų „Zapad“ scenarijuose dažniausiai įvardijamos karinės operacijos su įsiveržusiomis nelegaliomis karinėmis-teroristinėmis grupuotėmis, kurioms triuškinamąjį smūgį suduoda jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgos.

Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas sakė, kad „teritorinis šių mokymų mastas labai didelis: pradedant Kolos kryptimi arktinėje zonoje, baigiant Baltarusija“. Planuojama, kad Baltarusijoje per bendras strategines pratybas dalyvaus apie 3 tūkst. Rusijos Federacijos karių ir apie 280 technikos vienetų. Be antžeminių pajėgų, manevruose dalyvaus iki 25 Rusijos orlaivių. „Jokio ažiotažo nėra. Viskas, kaip planuota“, – teigė A. Ravkovas. Pasak ministro, šių mokymų tikslas – patikrinti regioninės karių grupės parengtį, vykdyti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės gynybos užduotis. Regioninės pajėgų grupės, jos paruošimo ir veiksmų pratybų orientacija gynybinė. „Kad NATO ir Vakarų valstybių atstovai galėtų tuo įsitikinti, mes kviečiame atitinkamą kategoriją stebėti pratybas“, – kalbėjo A. Ravkovas. Prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė: „Pratybos pademonstruoja mūsų pastovumą užtikrinant dviejų broliškų šalių saugumą, nes pratybos yra geriausias būdas patikrinti abiejų šalių kariškių pasirengimą bendradarbiauti“.

Prieš dvi savaites Lenkijos gynybos ministras Antonis Macerevičius (Antoni Macierewicz) perspėjo, kad ateinantis ruduo bus intensyvus saugumo požiūriu. Primindamas apie rudens pradžioje vyksiančias Rusijos ir Baltarusijos pajėgų pratybas „Zapad 2017“, spaudos konferencijoje Taline apie tai sakė ministras ir perspėjo dėl galimų netikėtumų: „Reikia būti pasiruošus tam, kad Rusijos kariai gali pasilikti Baltarusijos teritorijoje ir po būsimų pratybų“. Lenkijos ministrą palaikė ir Estijos gynybos ministras Margusas Tsachna (Margus Tsahkna), pareikšdamas: „Mes esame vienoje saugumo erdvėje ir turime vienodą praktinį supratimą apie tai, kas joje vyksta“. Jis aiškino: „Abi šios valstybės (Lenkija ir Estija) buvo vertinamos kaip rusofobiškos, bet, deja, mes pasirodėme esą teisūs. Todėl atsižvelgiant į Rusijos agresyvumą, Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos srityje turi didelę reikšmę“. Estijos ministras pridūrė, kad Lenkijos ir Estijos atstovų derybose buvo kalbama apie abiejų šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Estija pareiškė esanti pasiruošusi pasidalinti patirtimi kibernetinės gynybos srityje ir civiliniame bei kariniame bendradarbiavime.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija