„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. rugsėjo 29 d., Nr. 8 (302)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Pasauliui – karo grėsmė: Šiaurės Korėja ketina išbandyti branduolinį užtaisą nešančią raketą

Pasaulis spėlioja, ar tikrai Šiaurės Korėja ryšis įvykdyti savo grasinimą ir paleis termobranduolinį užtaisą nešančią balistinę raketą praskrieti virš Japonijos ir susprogdins ją Ramiajame vandenyne. Atmosferoje branduolinių bandymų pasaulyje nebuvo vykdoma nuo 1980 metų, kai Kinijoje buvo susprogdinta numanoma balistinės raketos branduolinė kovinė galvutė. Jeigu Šiaurės Korėja nutrauktų šią padėtį, regionas gali pavojingai priartėti prie karo, o bet kokios klaidos padariniai gali būti katastrofiniai. Net jeigu toks bandymas būtų įvykdytas sklandžiai, jis sukeltų pavojų laivybai ir skrydžiams tame regione. Dėl šių priežasčių daugelis ekspertų nemano, kad Šiaurės Korėja ryšis taip smarkiai rizikuoti. Vis dėlto šis scenarijus neatmetamas, nes Pchenjanas pastaruoju metu intensyvino raketų ir branduolinių užtaisų bandymus. Šiaurės Korėja iki šiol savo branduolinius ginklus ir balistines raketas bandydavo atskirai ir dar niekada nemėgino paleisti jų kartu. Šios šalies užsienio reikalų ministras Ri Čion Ho praėjusią savaitę užsiminė žurnalistams Niujorke, kad Pchenjanas gali įvykdyti atmosferoje vandenilinės bombos bandymą ir taip įvykdyti Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno duotą pažadą. Mažai tikėtina, kad diplomatijos vadovas kalbėjo be savo šalies aukščiausiosios vadovybės leidimo. Juk keliomis valandomis anksčiau Kim Čen Unas neįprastame tiesioginiame kreipimesi į pasaulį pažadėjo imtis aukščiausio lygio veiksmų prieš Jungtines Valstijas, atsakydamas į anksčiau šią savaitę JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) paskelbtą grasinimą visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją, jeigu ši įvykdytų kokią nors provokaciją. Kad branduolinį užtaisą nešanti raketa pasiektų atokią Ramiojo vandenyno dalį, ji turėtų praskristi virš Japonijos. Tokia trajektorija pastarosiomis savaitėmis per bandymus buvo paleistos dvi Šiaurės Korėjos balistinės raketos „Hwasong 12“. Be to, atmosferinis branduolinis bandymas kelia kitą pavojų: sprogimo sukeltas stiprus elektromagnetinis impulsas gali sugadinti elektroninę įrangą didžiulėje teritorijoje.

Šiaurės Korėja pastaraisiais mėnesiais intensyvino branduolinius ir raketų bandymus. Rugsėjo 3-iąją Pchenjanas susprogdino šeštąjį ir iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą. Šiaurės Korėja paskelbė, kad buvo išbandytas termobranduolinis ginklas, skirtas tarpžemyninių balistinių raketų „Hwasong 14“ kovinėms galvutėms. Liepą atlikti du šių raketų bandymai parodė, kad jos potencialiai galėtų pasiekti JAV žemyninės teritorijos gilumą. Rugpjūtį ir rugsėjį dvi Šiaurės Korėjos išbandytos raketos „Hwasong 12“ praskriejo virš Japonijos. Šie bandymai skyrėsi nuo ankstesnių, kai raketos būdavo leidžiamos beveik stačiu kampu, kad toli nenuskrietų ir nepataikytų į kitas valstybes. Manoma, kad per naujausius bandymus Šiaurės Korėja mėgino pademonstruoti savo karinius raumenis savo priešams regione, įvertinti raketų veikimą ir patikimumą koviniam paleidimui artimomis sąlygomis. Pchenjanas anksčiau taip pat grasino paleisti kelias balistines raketas link Guamo – JAV teritorijos Ramiajame vandenyne, kur įsikūrusios kelios strategiškai svarbios karinės bazės.

Kaip sako Pietų Korėjos mokslo ir technologijų politikos instituto raketų ekspertas Li Čiun Čiunas, Šiaurės Korėjos branduolinės raketos paleidimas būtų žingsnis, pavojingai artimas karo veiksmui. Raketų bandymai neretai nepavyksta, o branduolinį užtaisą nešančios raketos avarijos pasekmės gali būti šiurpios. Jeigu raketa nukristų arba atsitiktinai detonuotų virš Japonijos, tai beveik neabejotinai išprovokuotų Vašingtono ir Tokijo karinį atsaką, galintį peraugti į branduolinį karą. Buvęs Pietų Korėjos kariškis Kim Dongdžubas, dabar dirbantis analitiku Seule veikiančiame Tolimųjų Rytų studijų institute, sakė, kad labiau tikėtina, jog Pchenjanas dabar paleis tarpžemyninę raketą „Hwasong 14“ be kovinės galvutės. Pasak jo, Šiaurės Korėja gali nukreipti raketą, kad ji nuskrietų apie 7 tūkst. km ir pademonstruotų šalies pajėgumus smogti taikiniams Havajuose arba Aliaskoje. Pagrindinė priežastis, dėl kurios Šiaurės Korėja gali ryžtis atlikti pavojingą žingsnį susprogdinant branduolinę kovinę galvutę, nešamą virš Ramiojo vandenyno skriejančios raketos, yra jos diktatoriaus noras parodyti, jog Pchenjanas tikrai turi pakankamai mažų termobranduolinių užtaisų, galinčių nešti balistinę raketą. Taip sako ginkluotės ekspertas Džefris Ljūisas (Jeffrey Lewis), dirbantis Monterėjuje įsikūrusiame Midlberio tarptautinių studijų centre. Dž. Ljūisas vis dėlto galvojo, kad Vašingtono ir Tokijo atsakas būtų būtent toks – nesiimti jokių veiksmų.

Įtampa pasireiškia ir tarp abiejų valstybių vadovų ar jų oficialių pareigūnų. Praėjusią savaitę grasinimų retorika tarp Šiaurės Korėjos ir JAV pasiekė dar neregėtą lygį. Antradienį D. Trampas Jungtinėse Tautose (JT) pareiškė, kad, jei prireiks, JAV „visiškai sunaikins“ Šiaurės Korėją. Kim Čen Unas atsikirto, kad jo šalis „neabejotinai sutramdys D. Trampą“, kurį jis pavadino „silpnapročiu seniu“. Šeštadienį Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Čion Ho Jungtinėse Tautose užsipuolė JAV prezidentą D. Trampą, vadindamas jį išprotėjusiu lyderiu, kurio veiksmai „padidino karinės konfrontacijos galimybę“. Ri Čion Ho JT Generalinei Asamblėjai teigė, kad D. Trampo pažadas visiškai sunaikinti jo šalį, jei to prireiks, dar labiau padidino tikimybę, kad „Šiaurės Korėjos raketos pasieks JAV“. Savo pirmos kalbos JT Generalinėje Asamblėjoje metu D. Trampas Šiaurės Korėjos lyderį Kim Čen Uną išvadino „savižudžiu žmogumi raketa“, o šis atsikirto patikindamas, kad už grasinimą JAV „skaudžiai sumokės“. Ri Čion Ho teigė, kad D. Trumpas JT organizaciją verčia „gangsterių lizdu, kuriame labiausiai gerbiami pinigai, o kraujo praliejimas – įprastas kasdien“. O jau kitą dieną, sekmadienį, Šiaurės Korėja šalies sostinėje Pchenjane organizavo masinį mitingą prieš Jungtines Valstijas. Pasak šalies valstybinės naujienų agentūros KCNA, į mitingą „su priešo sunaikinimo dvasia“ susirinko daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Nors tokios daug gyventojų turinčios šalies mastais tai nebuvo didelis skaičius, tačiau toks operatyvumas „pagirtinas“. Mitingo metu dalyviams esą buvo skaitomi anksčiau tą savaitę šalies lyderio Kim Čen Uno išsakyti komentarai. Vyko režimui įprastas scenarijus su ugningomis kalbomis ir prakeiksmais „imperializmui“. Šiaurės Korėjos darbininkų (komunistų) partijos Pchenjano miesto komiteto vicepirmininkas Čo Hak Čol pareiškė, kad visi partijos nariai ir žmonės „dega noru visiškai iš žemėlapio pašalinti Jungtines Valstijas“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija