„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. spalio 27 d., Nr. 9 (303)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

 

Ar jau vyksta naujas, antrasis Šaltasis karas?

Kan. doc. dr. Robertas PUKENIS

Rusijoje 1917 m lapkričio 7 d. per kruviną revoliuciją bolševikai užėmė valdžią, jos vadovas buvo Vladimiras Leninas (1870–1924). Lig šiol nesuvokiama, kaip saujelė kovotojų galėjo brutaliai užimti valdžią, o paskui valdyti didžiulius Rusijos plotus, išžudydama geriausią rusų tautos sluoksnį – inteligentiją, ūkininkus, kultūros veikėjus. Po Spalio revoliucijos greitai prasidėjo komunizmo eksportas į užsienį. Todėl 1922 m. gruodžio 30 d. jau buvo jėga sulipdyta Sovietų Sąjunga, kuri egzistavo iki 1991 m. gruodžio 25 d. Šaltasis karas reiškė dviejų politinių sistemų – blokų – prieštaravimą lenktynėse. Šaltojo karo pradžią 1946 metais paskelbė Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill, 1874–1965), Jungtinės Karalystės premjeru buvęs 1940–1945 ir 1951–1955 metais, Fultone pasakęs garsiąją kalbą: „Nuo Štetino prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos nusileidusi geležinė uždanga uždengė visą žemyną. Tokios senosios sostinės kaip Varšuva, Berlynas, Viena, Praha, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas, Sofija ir kiti miestai bei jų žmonės yra atsidūrę Sovietų Sąjungos įtakoje“. Ta kova vyko visose srityse – ekonominėje, kultūrinėje, politinėje – nekalbant jau apie karinį lenktyniavimą, vadovaujant Sovietų Sąjungos Kremliui vienoje pusėje ir JAV – kitoje pusėje.


KT nusprendė: dviguba pilietybė – tik referendumu

2014–2017 m. kadencijos Konstitucinis
Teismas. Sėdi iš kairės: Vytautas
Greičius, Elvyra Baltutytė, Dainius
Žalimas (pirmininkas), Danutė Jočienė
ir Vytas Milius. Stovi iš kairės:
Algirdas Taminskas, Gediminas Mesonis,
Pranas Kuconis ir Egidijus Šileikis

Praėjusį penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog „pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“. Tai pranešė KT vadovas Dainius Žalimas. Taigi dvigubos pilietybės klausimo sprendimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Seimas anksčiau kreipėsi į KT, klausdamas, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Į Konstitucinį Teismą kreipęsi parlamentarai mano, kad Lietuvai įstojus į ES išaugusi emigracija ir padidėjęs mišrių santuokų skaičius sudaro prielaidas koreguoti konstitucinę doktriną. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.


ES ne tik duoda, bet ir atima

Apie Lietuvai EK skirtą 28 mln. eurų baudą

Spalio 2-ąją už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) narė Margretė Vestager (Margrethe Vestager), pranešė, kad EK skyrė „Lietuvos geležinkeliams“ 27 mln. 873 tūkst. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė Europos Sąjungos (ES) antimonopolines taisykles. EK suteikė „Lietuvos geležinkeliams“ tris mėnesius parengti ir suderinti su EK veiksmų planą, kaip ištaisyti padėtį. Be to, per du mėnesius EK sprendimas gali būti apskųstas Europos Sąjungos Bendrajam Teismui. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis, komentuodamas EK sprendimą skirti beveik 28 mln. eurų baudą valstybės valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ dėl 2008 metais išardytos geležinkelio linijos iš Mažeikių į Rengę, žurnalistams sakė: „Neišmintinga ir agresyvi buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės politika mus pasivijo ir tos neatsakingos politikos pasekmes mes matome“.


Komplikuotas Katalonijos kelias į nepriklausomybę

Praėjo beveik mėnuo nuo spalio 1 dieną Katalonijoje surengto referendumo dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos. Dalyvavimas referendume siekė 43 proc., nepriklausomybei pritarė 90 proc. jame balsavusių katalogų. Tačiau nepriklausomybė vis neskelbiama. Spalio 10 dieną Katalonijos lyderio Karleso Pučdemono (Carles Puigdemont) vadovaujama vyriausybė teigia, kad Katalonija turi teisę atsiskirti, tačiau įšaldo tokius planus, norėdama pradėti derybas su centrine Ispanijos valdžia. Dviprasmiška K. Pučdemono Katalonijos parlamente pasakyta kalba sutrikdė Ispanijos valdžią. Madridas pareikalavo per savaitę atsakyti, ar Katalonija yra paskelbusi nepriklausomybę. Spalio 16-osios rytą, reaguodamas į centrinės Ispanijos valdžios reikalavimą aiškiai atsakyti, K. Pučdemonas Ispanijos premjerui Marianui Rachojui (Mariano Rajoy) skirtame laiške vėl susilaikė nuo tiesaus atsakymo, ar paskelbė regiono nepriklausomybę ir paragino surengti skubų susitikimą su premjeru M Rachojumi, siekiant išspręsti giliausią kelių pastarųjų dešimtmečių politinę šalies krizę. Katalonijos lyderis sakė: „Pagrindinis mūsų tikslas per ateinančius du mėnesius yra pakviesti jus dalyvauti dialoge“. Laiške M. Rachojui Katalonijos prezidentas rašė, kad „spalio 1 dienos balsavimo suteikto mandato suspendavimas rodo tvirtą mūsų norą ieškoti sprendimo, o ne konfrontacijos“ ir prašė „neleisti padėčiai dar labiau pablogėti“.


Pasiruošti grėsmėms būtina

Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščikovskis (Witold Waszczykowski) pareiškė, kad NATO turėtų laikytis „360 laipsnių“ požiūrio ir galėtų atremti potencialias grėsmes prie visų Aljanso sienų. Jis tai pasakė žurnalistams po spalio 10-ąją Varšuvoje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Rumunijos, Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Šios šalys drauge su Lenkija 2014-aisiais įsteigė bendradarbiavimo iniciatyvą – vadinamąjį Bukarešto devynetą. Per spaudos konferenciją V. Vaščikovskis sakė, kad su šių valstybių užsienio reikalų ministrais aptarė neseniai įvykusias Rusijos ir Baltarusijos bendras karines pratybas „Zapad 2017“ ir išvadas, kurias apie jas turėtų padaryti NATO. Anot ministro, tos pratybos regione, be kitų dalykų, sukėlė nestabilumą, tačiau daugiau Lenkijos diplomatijos vadovas nedetalizavo. Lenkijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad Rusijos atžvilgiu reikėtų vykdyti dvejopą politiką: didinti NATO narių gynybos pajėgumus, bet stengtis plėtoti dialogą su Maskva.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija