Nepriklausomybės metais Lietuvos gyventojų religingumas stipriai sumažėjo

2011 metais visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų save laiko Romos katalikais (77,2 proc.). Greičiausiai negalima dėti lygybės ženklo tarp deklaruojamos priklausomybės kuriai nors religijai ar tikėjimui ir aktyvaus dalyvavimo religinėse apeigose ar praktikose. Asmens identifikavimasis su religine bendruomene gali būti tik šeimos ar bendruomenės tradicijų tęsimas, neturintis aiškesnių religijos praktikavimo formų. Todėl nestebina tai, kad lietuvių, gyventojų surašyme save įvardinusių katalikais, dalyvavimas apeigose yra labai sumažėjęs. Sovietiniais prievartinės ateizacijos laikais Lietuvos gyventojų religingumas, kaip žinoma, buvo stipriai išreikštas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto iniciatyva 2015 metų balandžio – birželio mėn. atliktos apklausos metu Lietuvos gyventojų teirautasi, ar jie dažnai be ypatingų priežasčių (tokių kaip vestuvės ar laidotuvės) pastaruoju metu dalyvavo religinėse apeigose. Šis klausimas buvo užduotas 21 šalyje, įgyvendinant Europos socialinį tyrimą, tad galima palyginti, kuo mūsų religinis elgesys yra panašus ir kuo skiriasi nuo kitų europiečių.

Lietuvoje bent kartą per savaitę religinėse apeigose dalyvauja 12,6 proc. gyventojų (galimi atsakymų variantai „Kiekvieną dieną“, „Dažniau nei kartą per savaitę“, „Kartą per savaitę“), tad lietuviai yra maždaug viduryje tarp kitų tyrime dalyvavusių šalių.

Lyginant su kitomis Europos socialine tyrime dalyvavusiomis šalimis, pagal dalyvavo aktyvumą „bent kartą per mėnesį“ (20,6 proc.) ar „tik per didžiąsias šventes“ (38,8 proc.), matyti, jog lietuviai šiuo požiūriu beveik nepralenkiami, nes niekur nėra tokio aukšto „retesnio“ aktyvumo kaip Lietuvoje. Labai retai religinėse praktikose dalyvauja 16,0 proc. mūsų šalies gyventojų (atsakymo variantas „dar rečiau“). O 12,0 proc. nurodė, kad „niekada nedalyvauja apeigose“. Pastarųjų mažiau nei Lietuvoje yra tik Lenkijoje (6,8 proc.).

Aktyviausiai religiniuose ritualuose lankosi Lenkijos (51,1 proc.), Airijos (34,3 proc.) bei Portugalijos (29,0 proc.) gyventojai. O labiausiai sekuliarizacijos banga paveikė Čekijos (61,3 proc.), Nyderlandų (58,3 proc.) ir Belgijos (55,6 proc.) gyventojų religinę elgseną, nes niekada nedalyvaujančių religinės praktikose žmonių dalis yra pati didžiausia.

Europos socialinis tyrimas atskleidžia, jog, nors nesame tokie aktyvūs kaip, pavyzdžiui, kaimynai Lenkijoje, tačiau Lietuvos gyventojų dalyvavimas religinėse apeigose, lyginant su kitais Europos kraštais, kol kas yra pakankamai gausus. Suprantama, tai pasakyti apie aktyvų visų amžiaus grupių dalyvavimą tikrai negalime – jaunimo bažnyčiose lamkosi mažiau nei senesniųjų.

Kaip dažnai Europos gyventojai dalyvauja religinėse apeigose?

© 2017 „XXI amžius“