„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2017 m. gruodžio 29 d., Nr. 11 (305)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Rinkimus Katalonijoje laimėjo nepriklausomybės šalininkai

Katalonijoje praėjusios savaitės ketvirtadienį, gruodžio 21-ąją, baigėsi itin svarbūs vietos parlamento rinkimai, nuo kurių priklausys šio Ispanijos rytinio regiono užmojų tapti nepriklausomu likimas. Skelbiamais duomenimis, separatistinių pažiūrų partijos turėtų gauti 71 iš 135 vietų asamblėjoje. Junionistų blokas gali tikėtis 56 vietų, o vietinė prieš griežtą taupymo politiką pasisakančios partijos „Podemos“ atšaka – 8 vietas. Rinkimuose dalyvavo rekordinis skaičius rinkėjų – daugiau kaip 83 proc. Rinkimų diena praėjo be jokių didesnių incidentų, tik per patį balsavimo įkarštį prie apylinkių nutįsdavo ilgos žmonių eilės.

Už nepriklausomybę pasisakančios („separatistinės“) partijos turės nedidelę daugumą parlamente. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančioms partijoms – „Kartu už Kataloniją“ (Junts per Catalunya), Katalonijos kairiųjų respublikonų (ERC) ir „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d’Unitat Popular, CUP) – iš viso turės 70 vietų, o tai – dauguma naujajame parlamente. Tačiau partija „Piliečiai“ (Ciudadanos), norinti, kad Katalonija liktų pusiau autonomine Ispanijos dalimi, bus didžiausia partija, surinkusi 25,3 proc. balsų, ji laimėjo 37 iš 135 vietų. Liaudies partija (PP) laimėjo tik tris vietas, o tai – didelis nuosmukis lyginant su ankstesniais rinkimais (11 vietų). Šis rezultatas buvo nemažas sukrėtimas Ispanijos vyriausybei. Trys separatistų stovyklos partijos Katalonijai vadovaus turėdamos 70 mandatų daugumą, bet turės dviem deputatais mažiau nei po ankstesnių rinkimų. Išlieka tikimybė, kad šioms partijoms gali nepavykti susitarti artimiausiais mėnesiais dirbti drauge. Sąjungos su Ispanija siekiančios partijos „Piliečiai“ lyderė Inesa Arimada (Ines Arrimadas) teigė, kad rinkimai buvo pergalingi jos partijai. Tačiau, anot politikės, koalicijos suformavimas bus sudėtingas. „Bet mes bandysime“, – sakė ji. Kol kas išvis yra neaišku, kam bus suteikta teisė suformuoti vyriausybę.

„Tai – rezultatas, kurio niekas negali ginčyti. Katalonijos Respublika laimėjo, Ispanijos valstybė buvo sutriuškinta. Rachojus ir jo sąjungininkai pralaimėjo“, – sakė Karlas Pudždemonas, nušalintas Katalonijos separatistų lyderis, per televiziją transliuotoje kalboje. Tiek palaikantiems nepriklausomybės idėją, tiek jai nepritariantiems katalonams rinkimų diena tapo tiesos akimirka po ištisas savaites tvyrojusios įtampos ir protestų, nematytų nuo demokratijos atkūrimo 1975-aisiais, kai mirė diktatorius Franciskas Frankas (Francisco Franco). „Tai yra rezultatas, kurio niekas negali užginčyti“, – sakė buvęs Katalonijos lyderis K. Pudždemonas. Jo sąrašas „Junts per Catalunya“ („Kartu už Kataloniją“) rinkimuose pasirodė geriausiai iš trijų separatistinių partijų.

Ispanijos centrinė vyriausybė sušaukė pirmalaikius regiono valdžios rinkimus Katalonijoje po beprecedenčio žingsnio atimti iš šio turtingo regiono, turinčio plačią autonomiją, paskelbtą nepriklausomybę. Taip Madridas sureagavo į Katalonijos parlamento spalio 27 dienos sprendimą paskelbti nepriklausomybę. Tai sukrėtė visą Europą, dar neatsigavusią nuo „Brexit“. Katalonija nepriklausomybę paskelbė praėjus kelioms savaitėms nuo spalio 1-osios referendumo, kuriame vyko neteisėtas Ispanijos policijos smurtas. Ispanijos ministras pirmininkas Marianas Rachojus (Marian Rajoy) ir jo konservatyvių pažiūrų vyriausybė bandė susidoroti su katalonų nepriklausomybės judėjimu, paleisdama regiono parlamentą ir atstatydindama ministrų kabinetą. Be to, kai kuriems nuverstiems lyderiams buvo pateikti kaltinimai antivyriausybine veikla, maišto kurstymu ir valstybės lėšų švaistymu. M. Rachojus vylėsi, kad rinkimai padės atkurti stabilumą, bet atrodo, kad Ispanijoje išliks politinė sumaištis.

Ispanijos karalius Felipė VI, kreipdamasis į tautą Kalėdų proga, paragino Katalonijos nepriklausomybės šalininkus vengti konfrontacijos. Karalius savo kalboje pabrėžė Ispanijos vienybės svarbą, tačiau, pasak apžvalgininkų, jo tonas buvo atsargus ir taikesnis, negu anksčiau.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija