2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Emigracija kaip blogis valstybei

Emigrantai

Pernai netekome Jonavos

Per metus Lietuvą palieka šiek tiek daugiau kaip 1 proc. LR piliečių – tai sudaro 30 tūkst. žmonių. Per 27 metus iš mūsų šalies emigravo 850 tūkst. piliečių. 2017 metais emigracijos tempai dar paspartėjo – iš Lietuvos išvyko 57 tūkst. gyventojų, o grįžo vos 29 tūkst. Taigi netekome Jonavos dydžio miesto. Tokia gausi emigracija keičia Lietuvos darbo rinkos veidą ir ekonomiką apskritai. Mažėjant gyventojų skaičiui, verslo įmonėms pradeda trūkti darbuotojų, mažėja vidaus vartojimas, brangsta paslaugos ir prekės, sunkiau darosi užtikrinti socialines sąlygas. Patenkame į užburtą ratą ir pasiūlymai, kurie jau įgavę formą ir rezultatą, yra du – profesionalų susigrąžinimas ir darbuotojų atsivežimas iš trečiųjų šalių. Tokiu būdu bandoma užpildyti mažiau kvalifikuotos darbo jėgos nišą. Ir nors galima džiaugtis, jog emigracija duoda ir kai kurių teigiamų pasekmių, galima manyti, kad kai kurie aukštą kvalifikaciją svetur įgiję tautiečiai sugrįš į tėvynę ir duos naudos jos ekonomikai, užsienyje uždirbtais pinigais rems savo šeimas, likusias krašte, mažės nedarbo lygis. Vis dėlto emigracija turi ir daugybę negatyvių pasekmių. Nesustabdomas emigracijos mastų augimas arba ilgalaikis vyksmas rodo, jog valstybės piliečiai yra nepatenkinti socialiniu ir politiniu gyvenimu, jog dauguma emigruoti pasiryžusių žmonių ekonomiškai yra neturtingi ar arti pusbadžio ribos, jog didėja įtampa tarp piliečių ir politikų ir apskritai mažėja pasitikėjimas valstybe. Bet dar svarbesnis tampa ateities klausimas: kaip valstybė galės garantuoti socialinius įsipareigojimus?

Izraelio lyderystė pasaulyje

Kan dr. Robertas PUKENIS

Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu paskelbė, kad diplomatinių santykių užmezgimas su Afrikos šalimis – strateginis jo vyriausybės tikslas

Izraelio valstybė dalyvauja 54 pasaulinių organizacijų veikloje (kaip šalis donorė, visateisė narė arba stebėtoja). Nors Izraeliui šioje sferoje dažnai trukdo arabų musulmonų šalys, tačiau jis darosi vis įtakingesnis ir labiau girdimas globalinių konfliktų draskomame pasaulyje. Izraelio įtakos potencialą geriausiai atskleidžia dabartinės jos vyriausybės politikos kryptys ir užmojai, t.y. diplomatinių, ekonominių bei humanitarinių santykių su Afrikos, Lotynų Amerikos ir Centrinės Azijos valstybėmis plėtra.

Izraelio diplomatiniai ir ekonominiai ryšiai pastarąjį dešimtmetį vystosi itin sparčiai, neapsiribodami regiono šalimis, tačiau praktiškai apimdami visą pasaulį, ypač Aziją, Lotynų Ameriką ir Afriką. Prisimintina, kad Izraelis, 2017 metų kovo duomenimis, buvo užmezgęs diplomatinius santykius su 159 JT valstybėmis narėmis (iš 193), taip pat su Šventuoju Sostu (Vatikanu) ir Europos Sąjunga. Izraelio nepripažįsta 34 JT šalys narės: iš jų 26 šalys niekada neturėjo diplomatinių santykių su Izraeliu, o dar aštuonios – juos nutraukė arba suspendavo, prieštaraudamos Izraelio politikai. Paskutinė šalis, atnaujinusi santykius su Izraeliu, buvo Gvinėja (2016 metų birželį); 2017 metų birželį po trumpo atšalimo periodo (nuo 2016 metų gruodžio) atkurti diplomatiniai santykiai tarp Izraelio ir Senegalo. 2017 metų rugpjūtį šios abi šalys, kuriose dominuoja musulmonai, į Izraelį pirmą kartą atsiuntė ambasadorius.

Rengiamasi NATO viršūnių susitikimui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 8-ąją lankėsi Varšuvoje ir su kitų aštuonių Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovais aptarė pasirengimą liepos 11–12 d. vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Devynių valstybių prezidentų bendradarbiavimo formatas – Bukarešto devynetas – gimė 2015 metais prieš Varšuvos viršūnių susitikimą, siekiant kuo geriau apginti bendrus regiono saugumo interesus ir užtikrinti patikimą atgrasymą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos vadovai reguliariai susitinka kasmet prieš kiekvieną NATO viršūnių susitikimą.

Prieš išvykdama į Varšuvą šalies vadovė LRT radijui sakė: „Vadinamojo Bukarešto devyneto – trys Baltijos šalys ir 6 Vidurio Europos šalys – formatas yra puiki galimybė mums suderinti savo pozicijas, nes liepą vyks NATO viršūnių susitikimas ir tam visos šalys, ypač mes, rimtai ruošiasi. Mes gyvename šalia sudėtingo kaimyno, pernai stebėjome agresyvias „Zapad“ pratybas, Kaliningrado militarizavimą – visa tai mums kelia daug rūpesčių, ir taip pat sudaro hibridinio karo sąlygas. Su aštuonių valstybių lyderiais kalbėsime apie bendrus planus, NATO viršūnių susitikimą“.

Ar daug žada JAV ir Šiaurės Korėjos vadovų susitikimas?

Birželio 12 dieną Singapūre įvyko JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno (Kim Jong Un) istorinis susitikimas, kurio metu jie pasirašė pareiškimą, sakantį, jog Pchenjanas patvirtina įsipareigojimus siekti Korėjos pusiasalio denuklearizacijos (branduolinio ginklo atsisakymo), o Vašingtonas yra pasiruošęs suteikti saugumo garantijų Šiaurės Korėjos vyriausybei. Po šio susitikimo D. Trampas žurnalistams sakė, kad Kim Čen Unas pažadėjo sunaikinti vieną iš objektų, susijusių su Šiaurės Korėjos raketų programa. Vėliau JAV lyderis pareiškė, kad Šiaurės Korėja „nebekelia branduolinės grėsmės“. Praėjus dviem dienoms po JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimo, JAV administracija pranešė, jog „neribotam laikui stabdomos“ didelio masto bendros JAV ir Pietų Korėjos karinės pratybos, tačiau praėjus savaitei po šio pranešimo JAV prezidentas dar metams pratęsė sankcijas Šiaurės Korėjai. Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime buvo sakoma: „Branduoliniams ginklams tinkamų skiliųjų medžiagų buvimas Korėjos pusiasalyje ir jų platinimo rizika, taip pat Šiaurės Korėjos vyriausybės veiksmai ir politika tebekelia neįprastą ir nepaprastą grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai“. JAV sankcijas Šiaurės Korėjai paskelbė 2008 metais, Pchenjanui pasigaminus branduolinių ginklų ir vykdant balistinių raketų bandymus. Vėliau šios priemonės buvo plečiamos ir griežtinamos.

Lietuvos ir Lenkijos premjerai susitiko Mažeikiuose

Dvišalius santykius ir kitus Lietuvos ir Lenkijos valstybėms svarbius klausimus birželio 3-iąją, sekmadienį, aptarė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Lenkijos premjeras Mateušas Moraveckis (Mateusz Morawiecki). Jie susitiko Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje „Orlen Lietuva“. Premjeras akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo savo kadencijos pradžios skiria itin didelį dėmesį santykiams su Lenkija, ir pasidžiaugė intensyviu dialogu su Lenkijos Vyriausybe, ministro pirmininko M. Moraveckio vizitais Lietuvoje.

„Esame atviri visų klausimų sprendimui, bendrų pozicijų derinimui, ypač prasidedant deryboms dėl daugiametės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos bei artėjant NATO viršūnių susitikimui Briuselyje. Esu įsitikinęs, jog mūsų valstybes sieja daugiau nei tik geografinė kaimynystė“,  – Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas S. Skvernelis. Pasak Lietuvos Vyriausybės vadovo, strateginius dviejų šalių santykius iliustruoja ir sėkminga AB „Orlen Lietuva“ veikla Lietuvos ir regiono rinkose. Tai 100-mečio investicija, turinti strateginę svarbą Lietuvai. Didelis šios įmonės indėlis į regiono socialinę, ekonominę gerovę įrodo ir pasirengimą tęsti investicinius projektus Lietuvoje.