Skaudi sekso turizmo problema

Mindaugas BUIKA

Dvimetis švedas berniukas, išsigelbėjęs per cunamį Tailande, Puketo ligoninėje. Berniuko seneliai jau atsirado, o jo tėvas rastas kitoje ligoninėje. Manoma, kad dalis išsigelbėjusių vaikų galėjo patekti į prekeivių žmonėmis rankas

Popmuzikos žvaigždė ir savo vardo labdaros fondo prezidentas Rikis Martinas lankosi cunamio nuniokotose pietinėse Tailando provincijose. Nuotraukoje - R.Martinas apsuptas našlaičių Tailando Raudonojo Kryžiaus ligoninėje

Tailande per cunamį žuvo ar buvo sužeista nemažai užsienio turistų. Išsigelbėję vaikai gali būti panaudoti sekso turistų poreikiams tenkinti EPA- ELTA nuotraukos

Berniukas važiuoja dviračiu tarp palapinių Pukete, Tailande, kur tūkstančiai pastogės netekusių žmonių apsigyveno palapinių miestelyje

Cunamio nusiaubtos Šri Lankos moterys maitina savo vaikus Kalutaros pabėgėlių centre, į pietus nuo Kolombo.

Milžiniškos bangos nuniokojo Indijos pakrantę ir nusinešė tūkstančius gyvybių

Po cunamio katastrofos Pietryčių Azijoje padaugėjus vaikų našlaičių ir dėl galimo jų nusikalstamo panaudojimo sekso versle, vėl iškilo aštri vadinamojo sekso turizmo problema, kurios vienas pagrindinių centrų kaip tik yra stichinės nelaimės ištiktas regionas. Bažnyčia, griežtai smerkdama vaikų ir jaunimo seksualinio išnaudojimo įtraukimą į turizmo infrastruktūrą, ragina šią problemą spręsti priimant atitinkamus įstatymus, ugdant turizmo verslu užsiimančių žmonių moralę bei pateikiant atitinkamą perspėjančią informaciją atostogauti išsirengusiems žmonėms.

Nusikalstamo verslo plėtros mastai

Dėl klimato ar maisto egzotiškumo, vietinio kultūrinio paveldo kiekvienais metais milijonai Vakarų pasaulio šalių žmonių keliauja į tolimus Azijos ar Lotynų Amerikos kraštus. Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, kasmet poilsiauti išsirengia daugiau nei 700 milijonų žmonių, ir šis trilijono dolerių vertės verslas per ateinančius metus turėtų dar trečdaliu išaugti. Ši daugeliu atžvilgiu teigiama ir remtina veikla turi ir neigiamą pusę, t.y. sekso turizmą, kuris yra kelionė į užsienio šalį ieškant seksualinių santykių, dažnai su nepilnamečiais asmenimis.

Nors sekso turizmas, kuris ypač susijęs su nepilnamečių išnaudojimu, labiausiai išvystytas Tailande (cunamio nusiaubtas Puketo kurortinis miestas laikytas vos ne sekso turizmo „pasauline sostine“) ir kitose Pietryčių Azijos šalyse, tačiau iš tikrųjų nėra tokio kontinento ar regiono, kuriame nebūtų šio pasibjaurėtino verslo. Iškilę ekonominiai sunkumai, pilietiniai neramumai, skurdas, pabėgėlių gausa – visos šios nelaimės prisideda prie minėtos industrijos vystymo. Jungtinių Tautų Vaikų fondo UNICEF ir Organizacijos už vaikų prostitucijos ir pornografijos bei prekybos vaikais dėl seksualinio jų išnaudojimo nutraukimą (ECPAT) duomenimis, kiekvienais metais apie 1,5 milijono vaikų (daugiausia mergaičių) prievarta įtraukiama į prostituciją.

Pastaruoju metu ECPAT gauna pranešimų, rodančių, jog vis daugiau tokio pobūdžio išnaudojimą patiria vaikai pokomunistinėse Rytų Europos šalyse, kuriose kuriasi nelegalūs tinklai, aptarnaujantys sekso turistus, arba vaikai slapta bei apgaule išvežami darbui į viešnamius Vakarų Europos miestuose. Deja, tenka pripažinti, kad dažnai neturtingų šalių vyriausybės, būdamos suinteresuotos pajamų iš turizmo augimu, neretai užmerkia akis dėl sekso turizmo aspektų. O jeigu iš turtingų potencialių verslo partnerių jos dar tikisi naudingos biznio sutarties pasirašymo, tai kartais netgi paskatina sudaryti trokštamas galimybes jų iškrypėliškiems „pasilinksminimams“. Būna atvejų, kai į seksualinį vaikų išnaudojimą įsitraukia socialinėje paramoje dirbantys užsieniečiai arba tarptautinių taikos palaikymo dalinių kariai, taip išduodami kilniuosius savo atvykimo į sunkumų apimtą šalį tikslus.

Kalbant apie pačią sekso turizmo tendenciją, daugelis sociologų pažymi, kad ji susijusi su bendruoju konsumerizmo augimu, kad seksualumas priskiriamas turintiems vertę patarnavimams arba prilyginamas prekei pirkimo ir pardavimo sandėryje. Juk gerai žinoma, kad neretai turistinių kelionių gidai, viešbučių darbuotojai ar taksi vairuotojai į svetimšalius žiūri kaip į potencialius sekso paslaugų vartojus. Būna atvejų, jog jau keliones organizuojančioje agentūroje sudarant sutartį aptariami ne tik nakvynės ir maisto klausimai, bet ir galimos sekso paslaugos, netgi su vaikais, nurodant „paslaugos“ kainą.

Interneto atsiradimas ir išsivystymas sudarė sąlygas tiesiog revoliucinėms permainoms sekso turizmo industrijos plėtroje. Interneto svetainės išsivystė į globalinį tinklą, kuriame individai gali gauti visą išsamią informaciją apie „sekso keliones“ ir įsitraukti į šį amoralų bei nusikalstamą verslą. Vien tik Azijoje daugiau nei 100 interneto svetainių yra tiesiogiai susijusios su nepilnamečių komerciniu seksu. Už tam tikrą nario mokestį (100-150 dolerių) interneto vartotojui siūlomi išsamūs duomenys apie sekso turizmo industrijos specifinę lokalizaciją, o potencialiems sekso turistams pateikiami ne tik viešbučių, bet ir viešnamių adresai. Tam tikros interneto svetainės sudaro galimybę sekso turistams bendrauti tarpusavyje ir pasidalyti įspūdžiais bei žiniomis apie šiuo tikslu aplankytas šalis. Dėl patogumo ir saugumo dažnai sudaromos galimybės jiems įsigyti kelialapius bei bilietus anonimiškai.

Sunki patirtis sekso industrijoje

Vaikai ir jauni žmonės sekso industrijai „medžiojami“ ir įtraukiami įvairiais būdais. Apie šio verslo mastą (prekyba vaikais seksualiniam išnaudojimui pasaulyje vertinama 2,5 milijardo dolerių) liudija tas faktas, jog kiekvienais metais vien į Tailandą prostitucijai iš kitų Azijos šalių atgabenama 200-300 tūkstančių vaikų ir moterų. „Naujokai“ viliojami iš suirusių ar šiaip „sunkių“ šeimų, žadant jiems gerą darbą ir patogų gyvenimą mieste. Nelaimingi vaikai (tiesa, būna tokių, kurie savo noru įsitraukia į šį verslą) pažadų išsipildymo nesulaukia ir prievarta įtraukiami į sekso patarnavimus. Kitus užsiimti prostitucija verčia tėvai, kurie taip randa trokštamą pajamų šaltinį. Tose šeimose skurdas sukuria visišką beviltiškumą, ir tėvai, atsidūrę desperacijoje, paprasčiausiai parduoda savo vaikus, iškeisdami juos kaip prekę už maistą, būstą ar kitas materialines gėrybes.

Sunku aprašyti vaikų patirtas kančias sekso industrijoje: jie prievartaujami, mušami, kankinami, o nepaklusnieji – ir žudomi. Į prostituciją įtraukti nepilnamečiai paprastai užsikrečia lytiškai perduodamomis ligomis, tarp jų ir AIDS, kurio pasekmė – skausminga mirtis. Patyrę tokį siaubą, daugelis tampa narkomanais arba alkoholikais. Netgi ir tiems, kuriems pavyksta ištrūkti iš šios vergijos, emociniai išgyvenimai lieka visam gyvenimui, jie nesugeba pamilti, pasitikėti ir palaikyti šiltus žmogiškus santykius. Žinant šiuos jaunų žmonių išgyvenimus, galima tik įsivaizduoti sekso turistų bejausmį cinizmą, kurie į neturtingų šalių žmones, taip pat ir į vaikus žiūri kaip į žemesnius, įtikindami save, kad be jokios sąžinės graužaties su jais gali daryti ką nori.

Už tokius nusikaltimus pažeidžiant vaikų teises šie sekso turistai nusipelno ne tik griežto moralinio pasmerkimo, bet ir baudžiamosios atsakomybės. Pastaruoju metu daugiau kaip dvidešimt pasaulio valstybių yra priėmusios vadinamuosius ekstrateritorinius įstatymus, pagal kuriuos kelionė į svetimas šalis dėl seksualių santykių su nepilnamečiais yra prilyginama nusikaltimui, už kurį byla keliama būtent nusikaltėlio gimtajame krašte, nors nusižengimas įvykdytas svetur. Tačiau ekstrateritorinių įstatymų efektyvumui padidinti reikalingas glaudesnis dvišalis bendradarbiavimas tarp „siunčiančiosios“ ir „priimančiosios“ šalies, kuri taip pat turi stiprinti įstatymus prieš vaikų prostituciją.

Bet kaip tik šioje bendradarbiavimo srityje iškyla sunkumų, nes besivystančių valstybių pareigūnams dažnai pritrūksta politinės valios, o kartais ir jie, kaip buvo minėta, įsitraukia į sekso turizmą ar yra atitinkamų struktūrų papirkinėjami. Pagaliau ir pats teismo bylos sudarymas prieš pažeidėjus yra nelengvas, nes liudytojais būna neturtingi, benamiai, beraščiai vaikai. Vis dėlto turime pagrįstų vilčių, kad atkaklios švietėjiškos, informacinės nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos pastangos bei drąsūs teisėsaugos organų suderinti veiksmai duos teigiamų rezultatų kovoje prieš sekso turizmą ir vaikų prostituciją. Tas, beje, matyti ir pačiame Tailande, kur viešnamiuose dirbančių nepilnamečių skaičius mažėja, ypač augant sąmoningumui dėl AIDS pavojaus.

Keliami uždaviniai turizmo sielovadoje

Katalikų Bažnyčia, kuri turistų sielovadai koordinuoti turi specialią Šventojo Sosto dikasteriją, vadinamą Popiežiškąja keliautojų ir migrantų taryba, aiškiai pasisako už veiksmų stiprinimą kovoje prieš seksualinį vaikų ir moterų išnaudojimą turizmo versle. Ši tema buvo išsamiai aptarta minėtos dikasterijos surengtame turizmo pastoracijos kongrese, kuris 2004 metų liepą vyko Tailando sostinėje Bankoke ir kuriame dalyvavo daugiau nei 30 šalių ir Vatikano atstovai. Kongreso baigiamajame dokumente nurodoma, kad Pasaulio turizmo organizacijos neseniai patvirtintas „Globalinis turizmo etikos kodeksas“ sudarė sąlygas priimti atitinkamus įstatymus daugelyje valstybių ir kad šiuo keliu turi žengti ir kitos šalys.

Tuo tarpu Bažnyčia, vystydama augančio turizmo sielovadą, turi neužmiršti rodyti solidarumą su visais bėdoje atsidūrusiais žmonėmis, ypatingą dėmesį skirdama tam faktui, kad už sekso turizmo blogybę pirmiausia yra atsakingas skurdas, kuriame gyvena daugelis šeimų besivystančiuose kraštuose. Kongresas savo rekomendacijose vyriausybėms paragino skirti didesnį dėmesį turizmo sferoje dirbančių asmenų moraliniam bei žmogiškajam ugdymui, - šioje srityje daug kuo gali prisidėti ir Bažnyčia, - siekiant stiprinti suvokimą, kad turizmas yra ne tik globaliniu tapęs pelningas verslas, bet ir galinga priemonė stiprinti taiką, teisingumą bei bendravimą tarp pasaulio tautų ir kultūrų.

Šioje srityje yra smerktinos „visos diskriminacijos ir išnaudojimo formos“, ypač jeigu jos susijusios su blogiausiu dalyku – seksualine prievarta prieš nepilnamečius ir moteris. Turizmo sielovadai skirtas kongresas savo rekomendacijose pakvietė visas kelionių agentūras, aviacijos bendroves bei viešbučius informuoti savo klientas apie vaikų prostitucijos aukas ir apie baudžiamąją atsakomybę už įsitraukimą į sekso turizmo veiklą. Tuo tarpu valstybinės institucijos raginamos teikti „neatidėliotiną prioritetą užkertant kelią prekybai vaikais ir ekonominiam jų išnaudojimui sekso turizmo versle, ir siūloma intensyvinti atitinkamų įstatymų priėmimą bei realų įgyvendinimą.

Baigiamajame kongreso dokumente taip pat primenama, kad į sekso turizmo verslą įtraukti vaikai neturi būti beatodairiškai kriminalizuojami, jiems reikia parodyti užuojautą, garantuoti teisinę apsaugą nuo išnaudojimo bei žmogiškųjų teisių atstatymą. Svarbu, kad, saugant vaikus nuo seksualinio išnaudojimo turizmo versle ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn tuo užsiimančius nusikaltėlius, būtų derinamos pastangos visuose visuomenės lygiuose ir būtų bendradarbiaujama tarp atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių organizacijų.

Sielovados srityje Bankoko susitikimo dalyviai paragino „vyskupijas ir parapijų bendruomenes teikti pastoracinę globą vaikams, kurie seksualiai išnaudojami turizmo industrijoje“, įkurti tam atitinkamas struktūras, pabrėžiant jų svarbą evangelizacinėje misijoje. Kuriant paramos programas jaunosioms sekso prekybos aukoms, be sielovados uždavinių, diecezijos ir bendruomenės turi suteikti galimą teisinę bei terapinę pagalbą, kad išsivadavusieji iš to liūno jauni žmonės galėtų vėl integruotis į visuomenę normaliam gyvenimui.

Vyskupui konferencijos turi bendradarbiauti tarpusavyje, kad vizituojantiems kunigams būtų sudarytos sąlygos jų tėvynainių turistų sielovadai. Diecezijos ir bendruomenės skatinamos internetu ir kitais būdais suteikti informaciją atvykstantiems turistams apie „vietinių gyventojų religinę tapatybę, vietos svarbesnius krikščioniškus monumentus, liturgines celebracijas bei ekumenines programas“, kad turistai galėtų pagal galimybes į jas įsitraukti. Skatintinas pasikeitimas savanoriška parama, kai priimančių bendruomenių atstovai bendradarbiauja turizmo struktūrose, o turistai savo ruožtu padeda vietinėms tikinčiųjų bendruomenėms, tuo skatindami religinio ir kultūrinio pobūdžio mainus.

© 2005 "XXI amžius"