Žygio už gyvybę mastai ir galia

Mindaugas BUIKA

Negimusių kūdikių simbolinės kapinės vienoje JAV vyskupijoje

Žygyje už gyvybę įvairiose JAV vietose ypač aktyviai dalyvauja jauni žmonės

Šimtatūkstantinė gyvybės gynėjų demonstracija nusidriekė Vašingtono gatvėmis

Mitingas Vašingtone, prie JAV Aukščiausiojo Teismo rūmų, kuriuose 1973 metais buvo legalizuoti abortai EPA-ELTA ir „Tidings“ nuotraukos

Įvairiose valstijose įvairaus amžiaus ir rasių amerikiečiai aktyviai gynė negimusių vaikų teises

Didžiausiais masiniais renginiais Jungtinių Amerikos Valstijų krikščionys ir visi gyvybės gynėjai sausio antroje pusėje tradiciškai minėjo 32-ąsias aborto legalizavimo šalyje metines ir pabrėžė savo ryžtą nenuilstamai siekti, kad būtų atstatyta įstatyminė žmogiškosios gyvybės apsauga. Jaunimo susitikimuose, specialistų seminaruose, pamaldose ir manifestacijose sostinės Vašingtono bei kitų miestų gatvėse ir aikštėse jie reiškė liūdesį, kad nuo 1973 m. sausio 22-osios, kai JAV Aukščiausiasis Teismas įteisino abortą, buvo prarasta dešimtys milijonų nekaltų kūdikių gyvybių, ir apeliavo į politikus bei visus visuomenės veikėjus, kad jie dėtų pastangas šiam blogiui nutraukti.

„Laisvo pasirinkimo“ nuostatos kompromitavimas

Kaip ir kasmet, pagrindiniais šio „Žygio už gyvybę“ įvykiais tapo sausio 23 dieną Vašingtono katalikų Dievo Motinos nacionalinėje šventovėje įvykęs Maldos už gyvybę budėjimas ir kitą dieną sostinėje surengta didžiulė manifestacija, kurioje, nepaisant didelio šalčio ir sniego, dalyvavo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių pavieniui ir grupėmis, tam tikslui atvykusių iš visų Jungtinių Valstijų kampelių. Maldos budėjimo šv.Mišias perpildytoje Vašingtono katedroje koncelebravo penki kardinolai, šešiolika vyskupų ir daugiau kaip 200 kunigų. Pagrindiniu celebrantu ir pamokslininku buvo JAV vyskupų konferencijos Gyvybės gynimo reikalų komiteto pirmininkas Baltimorės arkivyskupas kardinolas Viljamas Kileris.

„Abortų sukeliamas blogis turi būti baigtas, baigtas tuoj pat“, - kalbėjo homilijoje kardinolas V.Kileris ir pažymėjo, kad „dėl Dievo malonės“ galingas gyvybės gynimo sąjūdis yra pagrindinė varomoji jėga šiam blogiui nutraukti. Pamaldų dalyviai plojimais sutiko ganytojo žodžius, kad „mūsų negimusių brolių ir sesių teisinė apsauga turi būti atstatyta“, pakeičiant 1973 metais priimtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą. Taip jau ne kartą yra buvę praeityje, kai dėl priimto įstatymo sukeltas „moralinis smurtas tapo pagrindiniu faktoriumi jį atšaukti“, sakė kardinolas.

Jis priminė, kaip panašiu sprendimu 1857 metais visoje Jungtinių Valstijų teritorijoje buvo legalizuota vergija, tačiau po kurio laiko įstatymas buvo atšauktas. Taip pat XIX a. pabaigoje JAV buvo įvestas įstatymas, pagal „lygūs, bet atskiri“ koncepciją pateisinęs rasinę segregaciją, tačiau, XX a. viduryje kilus galingam sąjūdžiui už juodaodžių teises, jis irgi buvo peržiūrėtas. Panašią viltį dėl abortą legalizuojančio įstatymo peržiūros teikia praėjusiais metais vykusių JAV prezidento ir Kongreso rinkimų rezultatai, atspindintys moralinio nusistatymo kaitą ir pačioje amerikiečių visuomenėje. Šalies prezidentu lapkritį antrai kadencijai buvo išrinktas „gyvybės kultūrą“ palaikantis respublikonas Džordžas Bušas. Senate ir Atstovų rūmuose daugumą taip pat išlaikė konservatyvūs respublikonai, praėjusioje kadencijoje priėmę nemažai gyvybei palankių įstatymų.

Kardinolas V.Kileris šv.Mišių homilijoje pastebėjo, jog vadinamasis „laisvo pasirinkimo“ sąjūdis savo agresyvumu ir nepakantumu kitai nuomonei save vis labiau kompromituoja. Jo nariai reikalauja, kad katalikiškose ligoninėse būtų daromi abortai, kad nėščioms moterims nebūtų aiškinama apie aborto žalą ir pasekmes, siūlant kitokį pasirinkimą, kad į teisėjų postus nebūtų skiriami gyvybės apsaugai palankūs kandidatai. „Pasirinkimas yra pozityvi ir patraukli koncepcija, todėl aborto apologetai jį mielai naudoja, - aiškino V.Kileris. – Tačiau būdas, kuriuo jie tai daro, yra melas, ir amerikiečiai tai vis labiau suvokia“.

Kaip rodo pastarojo meto sociologiniai tyrimai, dauguma amerikiečių pripažįsta, kad neriboto aborto legalumas yra blogis. Jie taip pat palaipsniui pradeda suprasti, jog „laisvo pasirinkimo“ šalininkų teiginiai, kad abortas yra neva moraliai neutrali procedūra, kad tai sveikatos apsaugos ar šeimos planavimo priemonė, kad ji įgyvendina moteris laisvę ar padeda spręsti socialines problemas, tėra tik melu grindžiama iliuzija. „Aborto legalumas viso to nesuteikia, o tik nežabota teise sunaikina nekaltą žmogaus gyvybę, ir ne mūšio lauke, bet motinos įsčiose“, - sakė kardinolas. Jis ragino pamaldų dalyvius, kurių dauguma buvo jauni žmonės, stiprinti gyvybės gynimo akcijas, remti nėščias motinas, laiškais ir kitokiomis kampanijomis stengtis paveikti politikus.

Prezidento „gyvybės kultūros“ politika

Spalvinga ir jaunatviška „Žygio už gyvybę“ manifestacija sausio 24 dieną, kaip įprasta, Vašingtone nusidriekė nuo pirmojo šalies prezidento Džordžo Vašingtono paminklo iki Aukščiausiojo Teismo rūmų, vyko mitingai prie JAV Kongreso ir Baltųjų rūmų. Juose kalbėjo senatoriai ir kongresmenai, religiniai lyderiai ir gyvybės gynimo aktyvistai, kurių žodžiai dėl būtinumo ginti žmogiškąsias teises mūsų mažiausių, jauniausių ir labiausiai bejėgių brolių ir seserų - negimusių kūdikių – žadino klausytojų jausmus ir viltis, kurias patvirtindavo pritarimo šūksniai ir plojimai.

Sujungtas tiesioginiu telefono ryšiu, į „Žygio už gyvybę“ dalyvius iš savo užmiesčio rezidencijos Kemp Deivide kreipėsi Jungtinių Valstijų prezidentas Dž.Bušas, kuris pabrėžė „gyvybės kultūros kūrimo“ svarbą ir patvirtino, kad jo vyriausybė toliau dirbs šia kryptimi, „skatindama užuojautą moterims ir jų negimusiems kūdikiams“. Savo trumpoje, vos penkias minutes trukusioje kalboje prezidentas sąvoką „gyvybės kultūra“ pavartojo net keturis kartus ir pabrėžė, kad, priešingu atveju, „kultūra, kurioje nesaugomi neįgalūs, nenorimi ar tiesiog netinkami žmonės, tampa vis labiau pažeidžiama“, ir to negalima leisti.

Pripažinęs, kad „mūsų svajonių Amerika, kurioje kiekvienas kūdikis būtų svetingai priimtas ir ginamas įstatymo“, dar nėra įgyvendinta, prezidentas Dž.Bušas vis dėlto pasidžiaugė, kad šia linkme yra einama. Jis priminė, kad jo pirmosios kadencijos laikotarpiu (2000-2004 metais) Kongrese buvo priimti keturi įstatymai, skatinantys gyvybės kultūrą, kuriuos jis neatidėliodamas pasirašė. Dėl to buvo uždraustas vėlyvasis abortas (kai kurių apygardų teismai jo veikimą, reikalaujant abortų šalininkams, bando sulaikyti), saugojamos teisės tų medikų, kurie, vadovaudamiesi savo sąžine, atsisako daryti abortus, pasikėsinimas į nėščią moterį juridiškai prilyginamas nusikaltimui prieš du asmenis ir kt.

Akcentuodamas vis didėjantį spaudimą federalinei vyriausybei skirti valstybines lėšas žmogaus embrionų vadinamajam „terapiniam“ klonavimui ir embriono kamieninių ląstelių tyrimams, Dž.Bušas sakė, kad medicinos mokslą reikia remti, tačiau jis turi vadovautis etinėmis vertybėmis. „Mokslo dovanos turi būti mūsų aukščiausios laisvės, lygybės, šeimos ir žmogiškojo orumo vertybės, - kalbėjo prezidentas. – Mes neleisime kurti gyvybės vien tik tam, kad ji būtų sunaikinta“. Padėkojęs už gyvybės gynėjų atkaklumą bei maldas, jis pabrėžė, jog gyvybės kultūra negali būti palaikoma vien tik įstatymais, kad pirmiausia reikia „keisti širdis“, įtikinant bendrapiliečius gyvybės gynimo reikalo teisingumu.

Be abejo, prezidentas Dž.Bušas supranta, kad amerikiečių visuomenė yra labai pasidalijusi abortų legalumo ir jų galimo uždraudimo klausimu, todėl jis, norėdamas būti „visų amerikiečių“ prezidentu, stengsis išvengti stiprios konfrontacijos ir šiuo klausimu iškels auklėjimo ir įtikinėjimo prioritetus. Labai svarbi yra būsima naujų Aukščiausiojo Teismo teisėjų nominacija, nes tik ši institucija gali atšaukti 1973 metų sprendimą, kad abortas yra „konstitucinė teisė“. Kita vertus, laukdamas naujų teisėjų skyrimo, prezidentas Dž.Bušas, kaip manoma, toliau pritars respublikonų daugumą turinčiam Kongrese priimamų naujų įstatymų projektams, kuriais yra siekiama bent iš dalies sumažinti abortų skaičių.

Tarp tokių dabar Kongrese svarstomų ar netrukus inicijuojamų įstatymų projektų yra Vaiko priežiūros garantavimo aktas ir Negimusio kūdikio skausmo žinojimo aktas. Pirmuoju įstatymu būtų draudžiama suaugusiam žmogui nuvežti nėščią nepilnametę į kitą valstiją, kurioje jai būtų padarytas abortas be privalomo tėvų sutikimo. Skirtingose JAV valstijose tokio pobūdžio įstatymai labai skiriasi – vienose tėvų sutikimas daryti nepilnametei abortą yra reikalingas, o kitose – nebūtinas. Priėmus antrąjį įstatymą, gydytojai privalėtų informuoti abortą daryti atvykusias motinas, kad šios chirurginės operacijos metu jų įsčiose žudomas kūdikis patiria didžiulį skausmą, tuo bandant sužadinti jų gailestį ir bent pasiūlyti galimą anesteziją. Taigi galima pripažinti, kad, nors prezidentas Dž.Bušas dar nepasiekė, jog JAV būtų uždraustas abortas, tačiau sukėlė debatus visuomenėje ir jo nuopelnai gyvybės kultūrai yra dideli.

Motinos meilės herojiškumo liudijimas

Apžvelgiant abortų statistikos tendencijas Jungtinėse Valstijose nuo 1973-iųjų iki 2000 metų, kada ji yra pateikta išsamiausiai, pirmiausia tenka pabrėžti, kad, legalizavus abortą, daugiau kaip 40 milijonų vaikų šalyje buvo nužudyti dar prieš jų gimimą. Vidutiniškai per metus JAV atliekama 1,4 mln. abortų, taigi toks likimas ištinka 25 proc. visų pradėtų kūdikių.

JAV katalikų spaudoje, profesoriaus Džeimso Devidsono sausio pabaigoje pateiktais duomenimis, šalyje atliekamų abortų skaičius keitėsi iš pradžių – kasmet daugėjo, o nuo praėjusio dešimtmečio pradėjo mažėti. 1973 metais buvo atlikta 745 tūkst. abortų, 1974-aisiais – 899 tūkst., 1975 metais viršijo milijoną. Devintojo dešimtmečio pradžioje kasmet atliekamų abortų skaičiui pasiekus 1,6 mln., šis skaičius kurį laiką liko stabilus, o vėliau krito, nors gimdyti galinčių moterų padaugėjo. Štai 1990 metais JAV buvo atlikta 1,6 mln. abortų (gimdymo amžiaus moterų tais metais buvo 58,7 mln.), o 2000 metais - 1,3 mln. abortų (61,6 mln. minėto amžiaus moterų).

Pagal amžių, kai amerikietės darosi abortus, 2000 metų statistika teigia, kad apie 20 proc. visų abortų darė moterys, dar nesulaukusios dvidešimties, 56 proc. abortų – moterys, kurių amžius nuo 20 iki 30 metų (didelė jų dalis - studentės) ir likusius 24 proc. abortų darosi moterys, kurių amžius – per 30 metų. Kitas reikšmingas faktas: 2000 metais daugiau nei 80 proc. abortų darė netekėjusios moterys, taigi gyvenimas šeimoje yra viena iš svarbių sąlygų abortų skaičiui sumažinti. Be to, nors juodaodžiai ir kitų rasinių mažumų atstovai JAV sudaro tik 15 proc. šalies gyventojų, tačiau tos grupės moterys atliko 44 proc. abortų.

Pasibaisėjimą kelia tas faktas, jog 31 proc. abortų Jungtinėse Valstijose daroma nėštumo laikotarpiu tarp 9 ir 12 savaičių, o 12 proc. –jau po trečio mėnesio nėštumo. Kaip nustatė mokslininkai, jau po septintos savaitės nuo pradėjimo vaisius įgyja visus įprastus žmogaus kūnui bruožus, tarp jų ir galvos smegenų veikimą, širdies plakimą, rankų ir kojų judesius. Tad apie kokį moters „laisvą pasirinkimą“ šio silpno, gležno, negalinčio apsiginti, bet gyvo kūdikio atžvilgiu galima kalbėti – žudyti ar nežudyti? Štai kodėl buvo reikšmingas šiemetės „Žygio už gyvybę“ viešnios italės Lauros Molos liudijimas, kurios motina Šv.Džiana Bereta Mola pernai popiežiaus Jono Pauliaus II buvo kanonizuota už gyvenimo šventumą ir už tai, kad gyvybę paaukojo, siekdama išgelbėti savo negimusio kūdikio gyvybę.

Kaip aiškino Laura, jos motinai, baigiantis antrajam nėštumo mėnesiui, gimdoje išsivystė didelė fibroma. Tačiau ji atsisakė chirurginės operacijos, nes tai galėjo sukelti negimusio kūdikio (Lauros sesers Džianos) mirtį. „Prieš kelias dienas iki gimdymo ji sakė mano tėčiui, kad „jeigu reikės pasirinkti tarp manęs ir kūdikio, neabejok, ir aš reikalauju, kad pasirinktum kūdikį. Išgelbėk jį“, - pasakojo JAV gyvybės gynėjams Laura. – Mano sesuo gimė 1962 m. balandžio 21 d. Po savaitės mama mirė neapsakomose kančiose. Jos paskutiniai žodžiai buvo: „Jėzau, aš myliu Tave“.

Baigdama Laura pažymėjo, kad jos motinos parodytas herojiškumas „nebuvo izoliuotas veiksmas, bet vainikavo visą jos, kaip gydytojos, žmonos ir motinos, gyvenimą. Gyvenimą pagal Evangeliją, sekant mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi, ir palaikomą kasdienės maldos, šv.Mišių ir sakramentų“. Ji taip pat pastebėjo, kad dabar šv. Džiana Bereta Mola Amžinybėje didžiuojasi stipriu JAV gyvybės gynėjų sąjūdžiu, jį stebi „su motiniška šypsena ir laimina“.

© 2005 "XXI amžius"