Keliuose žūsta žmonės

Pernai Lietuvoje įvyko 6383 eismo įvykiai Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

Pagrindiniai eismo nelaimių 2004 metais kaltininkai – neblaivūs bei neturintys teisės vairuoti asmenys

Kaip teigia statistika, nelaimių keliuose ir jose žuvusiųjų skaičiaus didėjimą 2004 metais daugiausia lėmė smarkiai išaugęs autoįvykių skaičius, kuriuos sukėlė neblaivūs bei neturintys teisės vairuoti transporto priemones asmenys.

Pernai Lietuvoje įvyko 6383 eismo įvykiai, arba 7 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2003 metais. Eismo įvykių metu 749 žmonės žuvo ir 7895 buvo sužeisti, tai atitinkamai 5,6 proc. ir 8,7 proc. daugiau nei 2003 metais.

Lietuvoje 2004-aisiais sužeistas 2161, o žuvo 260 pėsčiųjų, arba 19,3 proc. daugiau negu 2003 metais. Net 72 proc. pėsčiųjų žuvo tamsiu paros metu. Žuvusiųjų pėsčiųjų skaičius išaugo dėl vairuotojų kaltės, tačiau taip pat pastebima, kad dauguma pėsčiųjų žūva dėl to, kad nesinaudoja atšvaitais.

Lietuvos keliuose pernai žuvo 229 vairuotojai, arba trylika vairuotojų daugiau negu 2003 metais. Žuvusiųjų transporto priemonių keleivių ir dviratininkų skaičius sumažėjo atitinkamai 5,7 ir 2,2 proc.

Pažymėtina, kad, Susisiekimo ministerijos iniciatyva miestuose ir gyvenvietėse sumažinus leistiną greitį iki 50 km per val., pernai šalies miestuose ir gyvenvietėse žuvusiųjų skaičius sumažėjo 4,1 proc., o Vilniaus mieste - net 10 proc.

Kai kuriose apskrityse susiformavo saugaus eismo požiūriu itin sudėtinga situacija, nes gerokai išaugo žuvusiųjų skaičius. Pavyzdžiui, Telšių apskrityje žuvusiųjų skaičius išaugo 72,7 proc., Tauragės apskrityje – 40 proc., Panevėžio apskrityje – 26,9 proc., Marijampolės apskrityje – 25,5 proc., Kauno apskrityje – 20,9 proc.

Pagrindinės eismo įvykių keliuose priežastys

1.Neblaivūs vairuotojai. 2004 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės padarytų eismo įvykių skaičius išaugo 13,8 proc. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvusių skaičius išaugo 22,1 proc. (dėl jų kaltės 2004 m. žuvo 83 eismo dalyvių), sužeistų – 16,5 proc. (sužeista – 1072 eismo dalyvių). 2004-aisiais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 741 įskaitinis eismo įvykis ir 3390 neįskaitinių eismo įvykių.

Pernai buvo nustatyti net 17447 neblaivūs vairuotojai, iš jų lengvas girtumo laipsnis buvo nustatytas 8099 vairuotojams, vidutinis – 5923, sunkus – 2307. Nustatytas net 5571 neblaivus asmuo, vairavęs transporto priemonę, nors neturėjo teisės ją vairuoti. Be to, 130 vairuotojų buvo apsvaigę nuo narkotikų.

2.Neturintys teisės vairuoti transporto priemones asmenys. 2004-aisiais dėl neturinčiųjų teisės vairuoti transporto priemones kaltės padarytų eismo įvykių skaičius išaugo 30,7 proc. Dėl neturinčiųjų teisės vairuoti transporto priemones kaltės žuvusių skaičius išaugo net 36,4 proc. (dėl jų kaltės pernai žuvo 75 eismo dalyvių), sužeistųjų – 38,5 proc. (802 eismo dalyviai).

3.Nenoras naudotis saugos diržais. Šalies keliuose žuvo 229 vairuotojai ir 166 keleiviai (57 proc. visų žuvusiųjų), didžioji jų dalis nesinaudojo saugos diržais.

Numatomi darbai siekiant sumažinti aukų skaičių keliuose

Šiuo metu yra parengtas ir derinamas su atitinkamomis institucijomis bei žinybomis Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metais programos projektas. Pagrindinis programos tikslas – iki 2010 metų sumažinti žuvusiųjų skaičių eismo įvykiuose 50 proc. Programos projektui jau pritarė Saugaus eismo komisija. Atsižvelgiant į tai, kad 2004 metais ypač daug skaudžių eismo nelaimių įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės, taip pat dėl asmenų, vairavusių transporto priemones be teisės jas vairuoti, Susisiekimo ministerija rengia teisės aktų projektus, kuriuose bus numatyta baudžiamoji atsakomybė už šiuos pažeidimus.

Susisiekimo ministerija taip pat siūlys griežtinti eismo dalyvių kontrolę. Kad pernai eismo dalyvių kontrolė buvo nepakankama, pripažįsta ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kurios, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, tiesiogiai atsako už eismo dalyvių kontrolę.

Atsižvelgiant į tai, kad viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių – nustatyto važiavimo greičio viršijimas, valstybinės reikšmės keliuose jau šiemet planuojama pradėti diegti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančius automatinius prietaisus. Tokios sistemos įdiegimas Prancūzijoje žuvusiųjų skaičių eismo įvykiuose padėjo sumažinti 25 proc.

Parengta pagal Susisiekimo ministerijos informaciją

© 2005 "XXI amžius"