Sveikatos politikų noras pagerinti žmonių giminę primena nacius

Šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų profilaktinėms programoms skirta dvigubai daugiau pinigų - aštuoni milijonai litų, todėl finansavimo sulauks prostatos, krūties vėžio ir vaisiaus genetinio apsigimimo ankstyvos diagnostikos programos.

Pernai pradėtų profilaktikos programų rezultatus ir naujas programas žurnalistams skirtuose sveikatos pusryčiuose pristatė sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga. Jo teigimu, pernai liepą pradėta gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa, kuriai šiais metais skirta penki milijonai litų, įsisiūbavo ne iš karto. Iki metų pabaigos buvo panaudota tik apie 24 proc. iš šiai programai skirtų keturių milijonų litų. Vardydamas pernelyg mažų patikrų apimčių priežastis, Ž.Padaiga akcentavo per mažą paslaugos įkainį, nepakankamą dėmesį visuomenės informavimui ir organizacinio darbo problemas. „Atsižvelgdami į tai, PSDF tarybos posėdyje nusprendėme gimdos kaklelio tyrimo paėmimo įkainį padidinti iki 5,6 lito“, - sakė ministras. Pradėjus profilaktines patikras per pusmetį buvo išaiškinta 1,5 karto daugiau gimdos kaklelio vėžio atvejų nei 2003 metais. Profilaktinių tyrimų apimtys išaugo nuo šešių iki beveik 33 tūkst. Minėtai programai papildomai skyrus vieną milijoną litų, medikai bus įpareigoti apie galimybę nemokamai atlikti profilaktinį patikrinimą moteris informuoti ne tik žodžiu, bet ir laiškais, telefonu.

Plačiai informuoti visuomenę apie gimdos kaklelio vėžio riziką pavesta ir Visuomenės sveikatos tarnybai. „Pagal sergamumą ir mirtingumą nuo šios onkologinės ligos Lietuva - pirmaujanti šalis Europoje. Pastaraisiais metais situacija negerėjo“, - pažymėjo sveikatos apsaugos ministras. Krūties vėžio sergamumo statistika Lietuvoje nėra tokia prasta, tačiau dėl vėlyvos diagnostikos mirtingumas nuo šios ligos - taip pat pats didžiausias Europos Sąjungoje. „Vykdant krūties vėžio profilaktikos programą nutarta susilaikyti nuo papildomų diagnostinės aparatūros pirkimų, iš pradžių stengiantis maksimaliai išnaudoti esamus momografus“, - sakė ministras, pridurdamas, jog tikslingiau tobulinti šioje srityje dirbančių medikų kvalifikaciją, nes momogramas ir krūties vėžio išplitimą gali įvertinti tik labai patyrę specialistai.

Prostatos vėžys vyrų sergamumo onkologinėmis ligomis struktūroje praėjusiais metais iškopė į pirmąją vietą, aplenkdamas plaučių vėžį. Šios ligos profilaktikai skirtas lėšas nutarta naudoti tik turinčių riziką sirgti prostatos vėžiu patikroms. Kokių grupių vyrams ir kur bus atliekami tyrimai, paaiškės iki kovo pabaigos. Iš PSDF lėšų rizikos grupės nėščiosioms šiais metais bus apmokama ankstyva vaisiaus genetinio apsigimimo diagnostika. „Laiku nustačius genetinių apsigimimų riziką, galima nutraukti nėštumą ir taip išvengti labai skaudžių pasekmių tiek šeimai, tiek visuomenei, tiek tokiam vaikui gimus“, - programos svarbą aiškino ministras.

2005-aisiais taip pat numatoma aktyviau dirbti su žmonėmis, kuriems gresia širdies ir kraujagyslių ligos, bei tęsti valstybės lėšomis finansuojamą vaikų krūminių dantų silantavimą.

Ministro pasisakymą komentavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis teigė susidaręs nuomonę, kad jis yra eugenikos - žmonių giminės genetinio gerinimo - šalininkas. Ganytojas kritikavo valstybinę sveikatos politiką, kuri numato investuoti į prenatalinę diagnostiką siekiant neleisti gimti nesveikiems arba neatitinkantiems tam tikrų medicinos normų vaikams, nors tai - tik prognozė, o ne faktas. „Prisidengiama tarsi gražiu tikslu „išvengti labai skaudžių pasekmių šeimai“, tačiau šie žodžiai slepia labai aiškų socialinį užsakymą - taupyti lėšas, kurių reikia neįgalaus vaiko auginimui, gimimo ir kitoms pašalpoms mokėti, - sakė kardinolas. - Daug šeimų gali paliudyti, kokias kančias jie išgyveno, kai medikai nustatė apsigimimą ir spaudė atsikratyti vaiko. Tokias šeimas smerkė ir mūsų žiniasklaida. O yra atvejų, kai šeima nepakluso medikams, nustačiusiems apsigimimą, ir nešiojo bei pagimdė visai sveiką vaiką! Kas atsakys už tokias diagnostikos klaidas?“ - klausė ganytojas ir pridūrė, kad iš šeimos bei visuomenės atėmus galimybę pasirūpinti mažesniuoju, silpnesniuoju, atimama galimybė išmokti mylėti.

„Daugelį metų globodamas neįgalius vaikus, bendraudamas su jų šeimomis regėjau sukrečiančių meilės, žmogiškumo, jautrumo ir džiaugsmo pavyzdžių. Visuomenė, kuri apsisprendžia žudyti savo narius tik todėl, kad jie neatitinka tam tikrų, pačios visuomenės - šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerijos - susikurtų normų, išsigimsta. Tą liudija didžiai liūdna nacių Vokietijos, praktikavusios eugeniką, patirtis“, - sakė kardinolas A.J. Bačkis.

Vertindamas siūlymą valstybės lėšomis finansuoti ankstyvą vaisiaus genetinio apsigimimo diagnostiką kardinolas A.J.Bačkis prisiminė nacių vykdytą žmonių giminės genetinį gerinimą, o sveikatos politiką vadino nemoralia.

Paklaustas, kaip vertina kardinolo nuomonę, sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga teigė esąs labai dėkingas kardinolui už tai, kad atkreipė dėmesį į etinę šio klausimo pusę. „Etine prasme tai tikrai subtilus klausimas. Tačiau noriu pasakyti, kad genetiniai embriono tyrimai yra įteisinti Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje, kurią yra ratifikavusi Lietuva. Jos 12-ajame straipsnyje yra detaliai išdėstyta, kas yra leidžiama šioje srityje“, - ketvirtadienį pakvietęs žurnalistus į trumpą spaudos konferenciją sakė ministras.

Lietuvoje perinataliniai ir biocheminiai tyrimai nėščiosioms atliekami apie dešimtmetį ir priklausomai nuo jų apimties kainuoja nuo 60 iki 90 litų. Vasario 25 dieną vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos posėdyje buvo pasiūlyta juos apmokėti iš Ligonių kasų.

„Specialistų siūlomoje programoje įteisinami tyrimai pirmame, antrame ir trečiame nėštumo trimestre, biocheminiai tyrimai, o vėliau, jei tų biocheminių tyrimų rodmenys viršija tam tikrą ribą - numatomi genetiniai tyrimai“, - teigė ministras. Jis akcentavo, kad valstybės lėšomis siūlomų finansuoti tyrimų tikslas - nustatyti nesuderinamų su gyvybe apsigimimų riziką ir leisti šeimai priimti sprendimą, ką daryti toliau.

Skaičiuojama, kad pirmajame nėštumo trimestre jais pasinaudotų apie tūkstantis nėščiųjų. Genetinių tyrimų, kuriais tiksliai nustatoma apsigimimų rizika, gali reikėti apie 300 moterų per metus.

Paklaustas, ar yra tikimybė, jog nustačius apsigimimą moteriai bus atliktas abortas, ministras teigė, jog visais atvejais tai - tik šeimos pasirinkimas.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"