Žiniasklaida raginama atsargiau skelbti vaikams neigiamą poveikį darančią informaciją

Žiniasklaida raginama griežčiau laikytis ribojimo vaizduoti smurtą, erotiką ir panašią nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją, taip pat neskelbti nusikaltusių, nukentėjusių ar prieš save ranką pakėlusių nepilnamečių asmens duomenų. Tokius raginimus viešosios informacijos skleidėjams per spaudos konferenciją Seime išsakė politikai, žmogaus ir vaikų teisių specialistai, žiniasklaidos priežiūros institucijų atstovai.

Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto nario konservatoriaus Arimanto Dumčiaus, žiniasklaida neretai nesilaiko Visuomenės informavimo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, taip pažeisdama teisę natūraliai vystytis fizinei, protinei ir dorovinei vaiko asmenybei.

„Laukinių Vakarų juodajai kultūrai - jėgos, smurto, neapykantos kultui, sekso ir pornografijos propagavimui padėjo išplisti tai, kad staiga liberalizavosi mūsų visuomenė, bjaurioji pusė greitai įėjo į žiniasklaidą, o tuo metu nebuvo reguliuojančių įstatymų“, - apgailestavo parlamentaras. Jo teigimu, Lietuvoje buvo sukurtas neblogas teisinis pagrindas, įsteigta nemažai priežiūros institucijų, tačiau pačios visuomenės informavimo priemonės esą nepakankamai kontroliuoja viešai skelbiamą informaciją. Konservatorius pasiūlė užkirsti kelią per daug dideliam žiniasklaidos liberalizavimui ir griežčiau bausti minėtų įstatymų pažeidėjus.

Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas yra pasiūlęs sustiprinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir sudaryti jai teisines bei finansines prielaidas vykdyti nuolatinę žiniasklaidos stebėseną, kad taip būtų užkirstas kelias neigiamam viešosios informacijos poveikiui vaikams. „Kol kas inspektoriaus tarnybos teisiniai ir finansiniai gebėjimai prielaidų efektyviam darbui nesudaro“, - pažymėjo komiteto pirmininkė socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Savo ruožtu žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis apgailestavo, kad Lietuvoje kol kas stinga kryptingos valstybės politikos šiuo klausimu.

„Informacinis laukas sudėtingas: tai ir tikroji žiniasklaida, ir reiškiniai, kurie nieko bendro su ja neturi - menkavertė filmų produkcija, įvairios masinės kultūros apraiškos. Tų reiškinių vertinimo nėra. Esama tam tikro pataikavimo ir abejingumo, stengiamasi nepastebėti neigiamų reiškinių“, - kalbėjo R. Gudaitis.

Pasak jo, dažniausiai žiniasklaida nusižengia įstatymams atskleisdama nepilnamečių asmens duomenis. „Nesusimąstome apie to poveikį augančiam, bręstančiam vaikui mokykloje, bendruomenėje, mokykloje, kokias jis patirs patyčias, pažeminimą dėl atskleistų duomenų bei jų tiražavimo kartais visos šalies mastu“, - apgailestavo žurnalistų etikos inspektorius.

R. Gudaičio priekaištų sulaukė ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie informuodami apie smurtą patyrusius nepilnamečius dažniausiai tampa pirminiu žiniasklaidos šaltiniu.

Anot Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkės Rimos Baškienės, žiniasklaidos propaguojamas smurtas ne tik skatina nepilnamečių agresiją, bet ir jie patys vis dažniau tampa aukomis.

Vidaus reikalų ministerijos turima statistika rodo, kad 2004 metais nuo nusikaltėlių nukentėjo beveik keturi tūkstančiai vaikų. Seksualinę prievartą pernai patyrė 217 nepilnamečių, arba 5 proc. daugiau nei 2003 metais. Patys nepilnamečiai padarė daugiau kaip 4,5 tūkst. nusikaltimų, 675 baudžiamuosius nusižengimus.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą Seimas priėmė 2002 metais. Pagal šį dokumentą neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi daro fizinio ar psichinio smurto prieš žmones ar gyvūnus, vandalizmo vaizdavimas, teigiamas smurto vertinimas, mėgavimasis prievarta ar žiaurumu.

Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikomas mirusio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūno vaizdavimas, nebent to reikia tapatybei nustatyti, erotinio pobūdžio, baimę ar siaubą sukelianti, savęs žalojimą ar savižudybę skatinanti informacija, teigiamas narkotinių medžiagų, nusikalstamos veiklos vaizdavimas.

Šiai informacijai priskiriamas ir diskriminacijos dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, lytinės orientacijos, religijos ar kitokios priklausomybės kurstymas, dažnai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai.

Tokia viešoji informacija gali būti skelbiama tik vietose, į kurias nepilnamečiai negali patekti, tokiu laiku, kuriuo nepilnamečiai negalėtų ja naudotis, arba kai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsakingi asmenys gali užtikrinti galimybę nepilnamečiams ja naudotis.

Radijo ir televizijos programas bei laidas, kuriose skelbiama tokia informacija, leidžiama transliuoti tik nuo 23 iki 6 valandos ryto, nebent naudojamos techninės priemonės, leidžiančios atsakingiems asmenims garantuoti galimybę riboti tokių programų ir laidų pasiūlą nepilnamečiams. Šie apribojimai taikomi ir reklamai, savireklamai, anonsams bei prekių ženklams.

Įstatymas draudžia viešai skelbti nuo teisėsaugos institucijų ar teismo nesislapstančio nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar aukos, save sužalojusio, nusižudžiusio ar mėginusio tai padaryti nepilnamečio asmens duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę.

Be to, neleidžiama neigiamų socialinių reiškinių kontekste, piktnaudžiaujant nepilnamečių pasitikėjimu ir nepatyrimu, pateikti jų nuomones ir vertinimus, nuotraukas ar filmuotą medžiagą apie juos.

Pagal Eltą

© 2005 "XXI amžius"