Graikų mokslininkų tyrimai patvirtina, kad kalniečiai gyvena ilgiau

Atėnų universiteto mokslininkai patvirtino jau nuo seno vyraujančią nuomonę, jog kalniečiai gyvena ilgiau už tuos, kurie gyvena žemumose. Jie ištyrė tris kaimelius, esančius šalia Graikijos sostinės, ir priėjo prie išvados, jog kalnų oras bei vaikščiojimas po kalnus padeda sveikatai bei pailgina gyvenimo trukmę, rašoma leidinyje „British Journal of Epidemiology and Community Health“. Visų trijų kaimelių bendruomenių gyvenimų būdas buvo panašus: vyrai rūpinosi gyvuliais, moterys prižiūrėjo namus. Tačiau viena šių bendruomenių buvo įsikūrusi kalnuotoje vietovėje - 950 metrų virš jūros lygio.

Per 15 tyrimo metų pastebėta, jog kalniečių mirtingumo koeficientas buvo mažesnis nei tų, kurie gyveno lygumose. Bendras šios grupės mirusiųjų skaičius per tą patį laikotarpį buvo mažesnis, mažiau šios bendruomenės narių mirė ir nuo širdies ligų. Ekspertų grupės manymu, kalniečiai gyvena ilgiau dėl retesnio kalnų oro ir judraus, energingo gyvenimo būdo, sunkaus darbo.

Aukštumose gyvenančiojo organizmas turi grumtis dėl pakankamo deguonies kiekio. Jau ankstesni tyrimai parodė, kad neženkli hipoksija gali turėti teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, o sportininkai savo ištvermę gali padidinti treniruodamiesi aukštose vietovėse. Kopimas į kalnus ir vaikščiojimas nelygia sunkiai įveikiama teritorija yra puiki treniruotė.

Tiesa, tyrimai rodo, jog kalniečių širdies ligų rizikos faktoriai - aukštas cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas - yra ženklesni nei gyvenančiųjų lygumose, tačiau juos nusveria gyvenimo aukštumose privalumai. Ypač didelis kalniečių privalumas yra tas, jog jų gyvenimas reikalauja daugiau fizinių jėgų.

“Galima būtų tvirtinti, kad kalnuotų kaimelių gyventojų kasdienis fizinis krūvis yra didesnis nei žemumų gyventojų“, - teigia tyrinėtojų grupė.

Pagal dpa, Reuters, ELTA pranešimus

© 2005 "XXI amžius"