„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (59)

2005-iųjų spalio 15 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Kova už tautos dorovę

Marius KUNDROTAS

„Homoseksualistai puola!“,
„Netradicinės šeimos nėra tautos
ateitis!“, „Abortai: teisė žudyti.
Teisė gyventi“, - tokiais plakatais
mirgėjo Europos aikštė pikete
„Už sveiką jaunimą, stiprią
šeimą ir vaiko teises“

Rugsėjo 28 dieną Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija “Politika ir moralė”. Ją organizavo prof.Arimantas Dumčius. Nepaisant numatyto gana gausaus pranešėjų būrio, šiame renginyje savo pranešimus perskaitė tiktai keturi: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, profesoriai Arimantas Dumčius ir Bronius Genzelis bei psichologė Palmira Rudalevičienė. Europarlamentaro, prof.Aloyzo Sakalo pranešimą perskaitė jo padėjėja, o prof.Krescencijaus Stoškaus, dr.Lilijanos Astros ir Andriaus Navicko tekstai buvo išspausdinti tiktai knygelėje, kurioje surašyta visa numatytoji konferencijos medžiaga.

Vykusiose diskusijose kalbėjo žinomi rezistentai Petras Cidzikas, dr.Algirdas Statkevičius, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Nepriklausomybės Akto signatarai Algirdas Endriukaitis, Algirdas Patackas, Nikolajus Medvedevas, prof.Ona Voverienė, Seimo nariai Petras Auštrevičius, Julius Sabatauskas, Laima Mogenienė ir kiti konferencijos svečiai, tarp jų – ir šių eilučių autorius, kuris pabrėžė, jog labai gerai, kad pagaliau prabilta apie moralę politikoje, tačiau tai – tiktai pirmas žingsnis teisinga linkme, po kurio turi sekti turinio ir priemonių nustatymas: pirmiausia – kas sudaro moralės esmę, koks jos vaidmuo politikoje ir kaip tai turi būti įgyvendinama. Priešingu atveju moralė virsianti dar viena tuščiavidure metafora, kuri, selektyviai taikoma politinėje kovoje, gali pridaryti visuomenei daugiau žalos negu naudos.

Nepriklausomybės Akto signataras A.Patackas pasidalijo savo nerimu, jog daugeliui žmonių mažiausiai rūpi politikų padorumas, principingumas ar tiesumas, o kur kas labiau – toji nauda, kurios iš jų galima gauti. Todėl, pasak signataro, dažnai tenka imtis nepopuliarių sprendimų, jei esi tikras savo teisumu. Valdančiosios parlamentinės koalicijos atstovas Česlovas Juršėnas pabrėžė, kad moralės ir politikos atsiskyrimas nėra vien tiktai Lietuvos problema, tačiau išsyk prevenciškai paneigė tuo mėginantis teisinti padėtį mūsų valstybėje. Prof.B.Genzelis savo pranešime nevengė nuorodų į konkrečius asmenis, kurių elgesyje išsiskirianti politika ir moralė, už ką buvo pagirtas monsinjoro A.Svarinsko. Arkivysk. S.Tamkevičius – bene vienintelis užsiminė apie europiniu mastu vykstančias kovas dėl šeimos vertybių, tačiau jo pateikta principinga pozicija prieš kai kurių lytinių iškrypimų įteisinimą, kurią išgirdo konferencijos dalyviai, minėtoje knygelėje buvo gerokai sušvelninta, įvilkta į „politiškai korektiškesnę“ formą. P.Rudalevičienė pabrėžė tiesioginį ryšį tarp moralės ir psichikos sveikatos.

Dideliu vidiniu skausmu išsiskyrė P.Cidziko pasisakymas, kuriame pasiūlyta Seimo rūmuose rengti ne panašaus pobūdžio konferencijas, bet egzorcizmo seansą. “Net sužvėrėję pederastai kalėjimuose, valgę jaunų mergaičių širdis, turėjo daugiau žmogiškumo už Seimo narius”, – įsikarščiavęs rėžė daug matęs buvęs politinis kalinys. Daugeliui konferencijos dalyvių, iš anksto pasirengusių ploti ne tiek išsakytiems žodžiams, kiek pačiai nemažai Lietuvos Nepriklausomybei davusiai asmenybei, po šio pasisakymo nusviro rankos – bene vienintelė, po trumpo laiko atsitokėjusi ir pradėjusi ploti, buvo L.Mogenienė, vėliau savo pasisakyme apgailestavusi, jog nuskambėję tikrai žiaurūs žodžiai, “tačiau baisiausia, jog tai – tiesa”.

Seimo narys Egidijus Vareikis samprotavo, jog politiko profesija nėra niekuo amoralesnė už bet kurią kitą ir tuo tarsi ignoravo tris esminius skirtumus tarp politikų ir kitų visuomenės narių: išskirtinę politikų atsakomybę (nes nuo jų vertybinių nuostatų ir sprendimų priklauso visos valstybės likimas), išskirtines pagundas palyginti su daugeliu kitų žmonių ir išskirtinį matomumą, dėl kurio asmeninis politiko pavyzdys tautai tampa ypatingai svarbus.

Prof.O.Voverienė pasidalijo įspūdžiais apie Moterų suvažiavimą, pažėrė nemažai kritikos Seimui ir kitoms valstybės institucijoms dėl nepakankamo rūpesčio tautinėmis ir dorovinėmis vertybėmis. Signataras N.Medvedevas, kalbėjęs pačioje pabaigoje, pabrėžė šiandien kylant naują grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, kuri esanti kur kas pavojingesnė už atvirą agresiją, nes pasireiškianti iš pažiūros “nekaltu” gundymu išbandyti narkotikus, dėl asmeninės karjeros atsisakyti šeimos ir vaikų, pasinerti į ištvirkimą ir vartojimą.

Kai kurie konferencijos dalyviai apgailestavo, jog apie šį renginį buvę per mažai informacijos, dėl ko daugelis potencialiai suinteresuotų žmonių šįsyk neatėję. Prof.A.Dumčius pažadėjo po kurio laiko surengti šios konferencijos pratęsimą, o diskusijoje nuskambėjusius pasisakymus – užfiksuoti ir palaikyti tolesnį ryšį su jos dalyviais.

Po poros dienų, rugsėjo 30 dieną, Vilniaus Europos aikštėje (prie miesto savivaldybės) įvyko kitas renginys dorovine tematika. Jį organizavusi neformali iniciatyvinė grupė – Doros ir Tautos sąšauka – planavo masinį mitingą su koncertu, į kurį buvo pakviesti žinomi estrados dainininkai, tačiau savivaldybės atstovai, iš pradžių su dideliu entuziazmu pritarę šiai akcijai, vėliau staiga pakeitė nuomonę ir išvakarėse atsisakė duoti leidimą šiam renginiui.

Numatytoje akcijoje “Už sveiką jaunimą, stiprią šeimą ir vaiko teises” buvo ketinama aprėpti daugelį įvairių problemų, keliančių grėsmę šeimos, doros ir tautos vertybėms. Tarp šių problemų siekta iš tautinių ir moralinių pozicijų įvertinti tokius reiškinius kaip abortai, prostitucija, lytinė prievarta, pornografija, narkotikų ir įvairių lytinių iškrypimų platinimas, tačiau suinteresuotos grupės ir kai kurie žurnalistai, sensaciją keliantys aukščiau objektyvaus faktų pateikimo, šiai akcijai priskyrė neigimo atspalvį ir pavaizdavo, kaip “homofobijos” apraišką, nepaisydami organizatorių teiginių, kad šia akcija neraginama išpuoliams prieš jokį žmogų, tačiau pasiliekama teisė demokratinėje valstybėje reikšti savo nuomonę. Akcijos metu įvardyta ir daugiau panašių alternatyvios nuomonės diskriminavimo pavyzdžių: kuomet vien už homoseksualaus gyvenimo būdo kritiką iš pareigų buvo pašalintas eurokomisaras Rocco Buttiglione, Švedijoje pastorius Ake Green už tą patį nuteistas kalėti, kaimyninėje Latvijoje panaši byla iškelta žinomam žurnalistui ir visuomenės veikėjui Aivarui Gardai, o Lietuvoje panašaus likimo vos išvengė Vitas Tomkus ir Vaidotas Žukas. „Mūsų nedomina, kas ką veikia savo baruose, klubuose arba lovose, tačiau negalime taikstytis arba tylėti, kai iškrypimas patenka į aplinką agresyviai primetant jį visuomenei kaip normą“, – pabrėžė akcijos dalyviai žiniasklaidai.

Žiniasklaidoje pasirodžius gandams apie tariamai neigiamą numatomos akcijos pobūdį, savivaldybės atstovas, pasak su juo bendravusių akcijos organizatorių, pats neseniai kone prašęsis į šį renginį ir norėjęs pasisakyti, staiga atšaukė žadėtą leidimą. Be to, per įstatymuose numatytą laiką nuo prašymo įteikimo, akcijos organizatoriams nebuvo duotas nei leidimas, nei motyvuotas atsisakymas jį suteikti. Organizatoriai dėl tokio įstatymo pažeidimo neatmeta galimybės kreiptis į teismą, juolab kad išvakarėse savivaldybės atstovo pateikta informacija sužlugdė planus statyti sceną, sakyti kalbas ir pristatyti parengtą muzikinę programą. Akcijos dieną paskelbta, jog leidimas duotas: taigi tarsi mėginta atsikratyti atsakomybės už įstatymo pažeidimą ir tyčinį akcijos dezorganizavimą. Tačiau tai nekeičia susidariusio įspūdžio apie kai kurių savivaldybės darbuotojų nekompetenciją, vienašališkumą, nepagarbą įstatymams ir tam tikrų lobistinių grupių įtaką valstybės institucijoms.

Nepaisant šitokio savivaldybės demaršo, Europos aikštėje susibūrę akcijos dalyviai, siekdami nepažeisti įstatymo, pasidaliję keliomis grupėmis, surengė demonstraciją, kurios metu plakatais, tarpusavio diskusijomis ir žiniasklaidai suteiktais interviu išsakė numatytą poziciją. Bendras požiūris į šeimos vertybes sujungė pačius įvairiausius žmones.Vienoje gretoje stovėjo tautininkai, socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai, katalikai, evangelikai, stačiatikiai, adventistai, baptistai, gamtmeldžiai ir laisvamaniai, ateitininkai, skinai ir daugybė kitų, jokiai grupei nepriklausančių, tačiau doroviniams klausimams neabejingų piliečių. Ypatingu organizuotumu ir disciplina pasižymėjo skinai – neformalus patriotinis jaunimo judėjimas bei jam prijaučiantys, sudarę bene didžiausią dalyvių grupę. Aktyvus jaunimo įsitraukimas į šį renginį iš esmės paneigė paplitusį stereotipą, neva dorovinės vertybės terūpinčios vyresniajai kartai. Operatyvus skinų dalyvavimas ir kultūringi, tačiau principingi šūkiai dideliuose jų laikytuose plakatuose paneigė tariamą šio judėjimo agresiją ir dažnai jam priskiriamą žemą kultūrą. Šalimais atsistojęs ateitininkų atstovas išsiskyrė savo plakatu, kuriame pavaizduota moteris, mėginanti užmušti savo kūdikį ir apeliuojanti į humanizmą: ši užuomina į abortus aiškiai prieštaravo priešininkų sudarytam įvaizdžiui neva akcijos organizatoriams terūpinti viena problema, todėl vėliau, žiniasklaidos akivaizdoje šį plakatą perėmus šių eilučių autoriui, vienos televizijos žurnalistė išsyk paprašė verčiau paimti kurį nors kitą.

Renginys neapsiėjo ir be kuriozų: viena akcijos dalyvė, matyt, iš anksto susidariusi homoseksualo įvaizdį, užsipuolė vieną iš organizatorių, išsiskyrusį ilgais plaukais, tačiau nepastebėjo čia pat šmirinėjančių gėjų aktyvistų. Pastarieji, kurį laiką mėginę stebėti bei provokuoti akcijos dalyvius, neilgai trukus įsivėlė į ilgą disputą su gausiai renginyje dalyvavusiais krikščioniškų organizacijų nariais.

Tarp renginį organizavusios Doros ir Tautos sąšaukos iniciatorių buvo tokie žinomi visuomenės veikėjai, kaip Nepriklausomybės Akto signatarai Kazimieras Uoka, Nikolajus Medvedevas, dr.Algirdas Statkevičius, poetas Genius Strazdas, operos dainininkas Vaidas Vyšniauskas, kompozitorius Aleksandras Kavaliūnas, Jonas Bieliauskas ir kt. Sąšaukos administratoriumi išrinktas Romualdas Repšys. Iniciatyvai už tautos, šeimos ir doros vertybes, dar prieš jai įvykstant, šiltų žodžių negailėjo katalikų hierarchai, ypač arkiv. S.Tamkevičius, dėl užimtumo negalėjęs dalyvauti renginyje. Akcijoje dalyvavo mons. A.Svarinskas ir Šv. Pijaus X brolijai priklausantis kunigas Edmundas Naujokaitis, Blaivybės fondo vadovas Gediminas Jakubčionis, Viešosios etikos koordinacinės tarybos pirmininkas Rimantas Matulis.

Akcijos pabaigoje prie dalyvių priėjo Lietuvos lenkų atstovas Tadeušas Andžejevskis ir, išgirdęs renginio temą, iškart pasveikino su teisinga iniciatyva bei pasiūlė bendradarbiauti. Nepasant skirtingų pozicijų kitais klausimais, dėl šeimos vertybių buvo greitai sutarta, kaip ir dėl priemonių, tarp jų – dėl savitarpio pagalbos. Šiuo metu T.Andžejevskio kolega Voldemaras Tomaševskis Seime kovoja prieš pernelyg atsainų ir laisvą abortų taikymą.

Neseniai dr.Auksei Narvilienei su kai kurių Seimo narių pagalba vargais negalais pavyko atmesti kitą pražūtingą iniciatyvą – švediško pavyzdžio lytinio „švietimo“ projektą, kuriuo praktiškai skatinamas ištvirkavimas – iki masturbacijos pamokų bei dalijimosi “seksualine patirtimi”. Vietoje šitokio lytinio “švietimo” dr.A.Narvilienė siekia įtvirtinti lytinio ugdymo programą, kurioje skatinamas gilesnis lytiškumo ir su juo susijusios atsakomybės suvokimas.

Akcijos organizatoriai šiuo metu siekia užmegzti ryšius su bendraminčiais kitose šalyse (jau bendraujama su latviais, rumunais, lenkais), mobilizuoti panašių vertybinių nuostatų žmones ir šviesti visuomenę. Taigi kova už tautos, šeimos ir doros vertybes vyksta.

Tomo Bauro (ELTA) nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija