Gyvybės kultūra nelengvų išbandymų akivaizdoje

Mindaugas BUIKA

Būtų didelė klaida, jei teisėta santuoka grindžiamos šeimos vertę ir uždavinius temdytų santuokos statuso pripažinimas kitoms nepriimtinoms sugyvenimo formoms, neturinčioms realaus socialinio poreikio

Nuolat pabrėždamas gyvybės kultūros stiprinimo svarbą, popiežius Benediktas XVI pastarojo meto susitikimuose tiek su politikos pasaulio, tiek su Bažnyčios hierarchijos atstovais akcentuoja būtinumą ginti prigimtinę santuoką ir šeimą bei pradėtą žmogiškąją gyvybę nuo juridinio ir medicininio kėsinimosi. Štai sausio 12 dieną naujametiniame susitikime su Romos savivaldybės ir Lacijo regiono, kuriam priklauso Italijos sostinė, vadovais jis pabrėžė, kad būtų didelė klaida suteikti teisinį statusą poroms, kurios negyveno santuokoje, nes tai užtemdytų tikrąsias šeimos funkcijas. Tuo pat metu Šventasis Tėvas paragino įvairaus lygio valstybinę valdžią konkrečiai paremti jaunas šeimas, kad jos galėtų oriai gyventi ir auginti savo atžalas.

Padeda likimo blaškomiems

Visų Šventųjų parapijos laikinos vaikų globos namų direktorė Valė Daudaitė Autoriaus nuotrauka

Visų Šventųjų parapijos Laikinos vaikų globos namai Vilniuje gyvuoja jau daugiau nei penkeri metai. Ar pasiteisino tokie namai, bandėme išsiaiškinti pakalbinę jų direktorę Valę DAUDAITĘ.

Grįžkime į keliolikos metų praeitį. Kam kilo mintis ir kuriam tikslui buvo įkurti šie globos namai?

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Vilniaus gatvėse buvo gana daug besišlaistančių, nežinančių kuo užsiimti vaikų. Beglobiai paaugliai savo sveikatą gadino išbandydami įvairias narkotines medžiagas, uostė klijus, vartojo tabletes. Pačiu laiku 1996 metais Visų Šventųjų parapijos klebonas kun.Jonas Varaneckas atidarė jiems skirtą Dienos centrą. Patirtis parodė, kad vaikus reikia ne tik maitinti, bet jiems ir suteikti šiltą pastogę. Viena Vokietijos parapija skyrė lėšų, kad sostinės senamiestyje būtų restauruotas vieno pastato antrasis aukštas. Kadaise čia buvo pasų poskyris. Taip 1999 m. gruodžio 30 d. duris atvėrė Laikinos vaikų globos namai. Patalpas jiems parapija nuomoja nemokamai. Šiuo metu globos namų steigėjas yra Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, sugebėjęs išsaugoti jų senąjį pavadinimą.

Kochleariniai implantai pakeitė vaikų gyvenimą

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Eglutė ir Ervinas su UAB „Biomedika“ Kauno filialo surdopedagoge Neringa Ivoškiene Autorės nuotraukos

Kai kurčias vaikas kochlearinio aparato dėka pradeda girdėti, jo pasaulis tampa erdvesnis, platesnis. „Norint pasiekti puikių rezultatų, turi dirbti visa komanda: specialistai, tėvai, pedagogai“, - sako UAB „Biomedika“ Kauno filialo surdopedagogė Neringa Ivoškienė. Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, Ukmergės rajono pedagogams ir logopedams N.Ivoškienė surengė seminarą „Vaikai – kochlearinių implantų naudotojai bendrojo lavinimo mokyklose: ypatumai, problemos, sprendimo būdai“. Seminare savo kalbą ir bendravimo įgūdžius demonstravo du Ukmergės „Užupio“ vidurinės mokyklos pradinukai – Eglutė ir Ervinas, kurie į garsų pasaulį įžengė prieš ketverius metus.

Veikia narkomanų reabilitacijos centras

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Socialinių programų koordinatorė Svetlana Zaivej džiaugiasi, kad jaunimas padarė daug gražių floristikos darbų

Narkotikų vartojimas – mūsų dabarties problema. Statistikos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra keturi tūkstančiai narkomanų. Daugiau nei 15 proc. 14-16 metų paauglių yra pabandę narkotikų. Pagrindinis narkotikų vartotojas yra Lietuvos jaunimas – 18-24 metų vaikinai ir merginos. Didmiesčiuose per metus užregistruojama per tūkstantis nepilnamečių narkomanų, kurių jauniausiam – trylika metų. Manoma, jog didelė dauguma jaunų žmonių nesikreipia į specialistus. „Dirbdami Vilniuje, „Vaikų dienos centre“, pajutome šią problemą. Turėdami nemažą darbo patirtį su probleminių šeimų vaikais, nusprendėme įkurti stacionarios pagalbos centrą nepilnamečiams“, – sako Vaikų ir jaunimo socialinės reabilitacijos ir integracijos centro VšĮ „Apsisprendimas“ direktorius Dalius Ruika.

Alkoholikų patirtis byloja: tai – liga

Benjaminas ŽULYS

Padėti sau ir kitiems

Liūdna, bet tokia yra tiesa – maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra alkoholikas, maždaug kas trečia šeima patiria skausmo, nepriteklių, nesantarvės dėl nuolatinio girtavimo, kuris dabar vadinamas tiesiai – alkoholizmu. Jau senokai įrodyta, kad alkoholizmas tai ne įprotis, pomėgis ar smagus laiko praleidimas, o – liga. Priklausomybės ligų spacialistų nuomone, ši liga nepagydoma, ją galima pristabdyti, nors sakoma, kad alkoholizmą reikia gydyti. Juo sergąs žmogus pasiryžęs gali negerti savaitę, mėnesį, metus, gal dar kiek ilgiau, bet anksčiau ar vėliau ši liga jį vis tiek pasiglemš į savo nasrus, jei vos tik bus pakelta viena taurelė degtinės, vienas bokalas alaus, viena taurė šampano. Užtenka tos vienos mažutės taurelės, į kurią nukeliaus visas žmogaus gyvenimas. Nes po tos pirmos taurelės bus antra, dešimta tą pačią ir kitas dienas. Ne veltui sakoma, kad tūkstančio taurelių per mažai, o vienos – per daug. Tad vienintelė išeitis – patyrus alkoholizmo pasekmes, būtina visiškai negerti, visą gyvenimą neprisiliesti prie taurelės, nors ir į kokią nepatogią situaciją žmogus patektų.

Apie šeimos apibrėžimą ir tai, kas palanku jaunimui

Prieš pat Kalėdas, kai vyko didysis parduotuvių šturmas, nepastebėti liko du svarbūs visuomenės ateičiai įvykiai. Seimas po svarstymų pritarė Socialinių paslaugų įstatymo pataisai, kurią parengė dvi parlamentarės – Rima Baškienė ir Irena Degutienė. Pataisų esmė – šeimos apibrėžimo patikslinimas. Iki šiol šeima buvo vadinami du bendrai gyvenantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie susituokę. O dabar patvirtintas apibrėžimas – šeimą sudaro vyras ir moteris, kuriuos sieja santuoka. Taigi akcentuojami santuokiniai ryšiai, taip pat ir heteroseksualus jos pobūdis.