Ėjimas į šviesą

Zita OSTERIENĖ

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius Ričardas Kukauskas ir Įvaikinimo tarnybos vedėja Kristina Radvilienė džiaugėsi gausiai susirinkusia publika

„Monika buvo įvaikinta, kai jai suėjo ketveri. Savo naujoje šeimoje ji buvo ilgai lauktas ir labai mylimas vaikas. Prabėgus dvejiems metams, kai Monikai buvo šešeri, kaimynų mergaitė pareiškė: „Tavo mama yra netikra, ji tavęs nepagimdė...“ Tačiau Monika atsakė: „Mano mama yra tikra, nes ji manęs labai norėjo... O ar tavo mama tavęs labai norėjo? Ar ji tokia pati tikra?“ Šį niekuo nepagražintą dviejų mergaičių dialogą perskaičiau neseniai išleistoje knygelėje „Kaip kalbėti apie įvaikinimą su jūsų įvaikintu vaiku“, kurią parengė Vaikų gerovės centro „Pastogė“ Įvaikinimo tarnybos vedėja Kristina Radvilienė, iliustravo Lina Kukauskaitė. Leidinio išleidimą finansavo Ernestas Raskauskas, „Seneca House“ fondas (JAV).

Smurtas šeimoje – smurtas visuomenėje

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Smurtas kaip problema įvardyta XX a. viduryje. Septintajame dešimtmetyje pradėti kurti Moterų krizių centrai, kiek vėliau – ir Vyrų krizių centrai. Lietuvoje šia problema labiau susidomėta, kai 1990 metais buvo atkurta nepriklausomybė. Vilniaus universitete pradėti tyrimai, nes suvoktas smurto mastas. Nustatyta, kad per 90 proc. smurto aukų yra moterys, kad smurtaujama kas trečioje šeimoje.

Dvi strategijos abortų politikai užbaigti

Mindaugas BUIKA

Imtasi pragmatiškų priemonių gyvybei išsaugoti

Įspūdinga ir sektina Jungtinių Amerikos Valstijų gyvybės gynėjų įstatyminė kova siekiant sustabdyti beatodairišką negimusių kūdikių žudymą abortais vyksta dviem plotmėmis. Pirmiausia iškeliant pragmatiškumą bandoma paveikti gyvybės kultūrai palankius įstatymų leidėjus, kad būtų nuosekliai ir palaipsniškai patvirtinamos tokios teisinės normos, kuriomis motinos įsčiose bręstančiam žmogaus vaisiui būtų garantuota galimybė išvysti dienos šviesą nėštumo pabaigoje.

Apginkime mažutėlius

Vytautas SLĖNYS

Juozas Šlivinskas. Nauja kelionė, 2003, gipsas, stiklas

Požiūris į abortus

Žmogaus gyvenimas prasideda nuo jo pradėjimo momento. Todėl turėtų būti įstatymai, saugantys silpną, tik užsimezgusią gyvybę. Deja, dar sovietų okupacijos metu – 1955-aisiais priimtu abortų įstatymu Lietuvoje leidžiama motinoms iki 12 savaičių nėštumo „teisėtai“ žudyti prasidėjusio vaiko gyvybę. Per 50 metų, kai galioja negimusios gyvybės žudymo įstatymas, buvo nužudyta apie 3 mln. negimusių mūsų valstybės piliečių. Kad nesikeistų gyventojų skaičius, t.y. išliktų natūralusis prieaugis, moteris turi pagimdyti vidutiniškai 2,1 vaiko. Nuo 1993 metų gimstamumas tradiciškai mažėja. 2004 metais šis skaičius buvo 1,2. Be to, daug jaunimo išvyksta uždarbiauti į užsienį. Tai rodo, kad tauta pasmerkta išnykti.