„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.7 (68)

2006-iųjų liepos 14 d.


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


 

Meilės rūmas statomas kantriai, atsargiai, neskubant

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Reuters nuotrauka

Susirūpinusios keturiolikmetės, penkiolikmetės rašo laiškus žurnalų redakcijoms ir klausia, ar normalu, kad iki šiol jomis nesusidomėjo berniukai. Juk bendraamžės jau „mylisi“. Daugėja nepilnamečių nėštumų. Vienos darosi abortus, kitos gimdo. Abiem atvejais pakenkiama asmenybės brandai. Pirmuoju atveju mergina save visam gyvenimui pasmerkia sąžinės graužačiai, depresijai, kartais net savižudybei. Antruoju – savo naštą perkelia ant kitų – tėvų, senelių, giminaičių pečių ar atiduoda vaiką į globos įstaigą, nes pačios nepasirengusios auginti kūdikio, gal net dar saugo savo vaikystės lėles.

1990 metais 5 proc. kūdikių gimdavo nepilnose šeimose, dabar – net 30 proc., tai yra beveik trečdalis vaikų. JAV tai įvyko palaipsniui per 40 metų. Lietuvoje – per penkiolika metų. Nesunku suvokti, kad, jeigu norime statyti mažiau kalėjimų, ligoninių, globos namų, reikia stiprinti šeimą, per ją kelti visuomenės moralę, tvirtinti dvasinius visuomenės pamatus.

Visi žinome, kad palaidumas, moralinis nuopuolis sugriovė Romos imperiją. Tik ar dažnai susimąstome, ar tai nepakenks Lietuvai, jos ateičiai. Nuo 1993 metų Lietuvoje pradėtas lytinis švietimas, paskui plito judėjimas „Planuota tėvystė“; 1996 metais AIDS centras surengė prezervatyvų šventę. Atsirado palankios amoralumui paslaugos jaunimui, bendraamžių švietėjų rengimo centrai ir t.t. Visos tos „švietimo“ programos nukreiptos prieš nėštumą. Mokoma, kaip užsidėti prezervatyvą, kaip ir kokias naudoti kontraceptines priemones ir pan. Tų mokymų klausosi ir neturintys lytinės patirties paaugliai. Tai žadina vaizduotę, skatina kuo greičiau įžengti į tą pilną malonių paslapčių pasaulį. Valia dar neišugdyta, nėra jokios atsakomybės nei už save, nei už kitą žmogų, nesuvokiamos veiksmų pasekmės. Už viso to stovi pelno besivaikanti sekso industrija. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog to švietimo tikslas nėra blogas – padėti apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tačiau ir mūsų šalies, ir užsienio šalių patirtis byloja, jog to „švietimo“ vaisiai yra padidėjęs nepilnamečių abortų skaičius, lytinių ligų plitimas. Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Santuokos ir šeimos studijų centro darbuotojos Birutės Obelenienės, jei pradėjai lytinį gyvenimą, nėštumo neišvengsi. Nėra nė vienos patikimos priemonės apsisaugoti nuo nėštumo.

Tarp vyrų ir moterų dažnėja trumpalaikių susitarimų, ieškant juslinių malonumų. Žmonės klimpsta į sekso žaidimus. Grynas seksas – tai „pramogų“ sritis. Žmonės tampa mėgavimosi priemonėmis, sekso vergais, o kūnas – vartojimo objektu. Tačiau ir taip žaidžiant be jokios atsakomybės gali užsimegzti nepageidaujama gyvybė. Jauni, sveiki žmonės tampa kontraceptinių priemonių įkaitais, gadina sveikatą. Išskyrus retus gydymo atvejus, visos kontraceptinės priemonės (skubi kontracepcija, Lietuvoje dar neįteisintas medikamentinis abortas, hormoniniai kontraceptikai, pleistrai ir kt.) kenkia sveikatai. Vienos jų geriau ištirtos, kitos – mažiau. Kokia išeitis iš šių minėtų ir nepaminėtų blogybių?

Prisiminkime savo senelius, sveiką lietuvišką kartą. Žmonės iki vedybų gyveno lytiškai nesantykiaudami, buvo gerbiama mergaičių nekaltybė, išaukštinta ir supoetinta liaudies dainose; vaikai gimdavo šeimose, augdavo, mokydavosi būti motinomis ir tėvais. Lietuvių mergaičių skaistumas, dorumas buvo žinomi net toli nuo tėvynės. Įvairių priežasčių nublokšti į tolimąją Ameriką vyrai, ketindami kurti šeimas, ieškodavo lietuvaičių.

„Grįžkime prie savo šaltinių“, – ragina VDU Santuokos ir šeimos centro direktorius kun. prof. Andrius Narbekovas. Vyras ir moteris vienas kitam nėra priemonė. Jiedu, vienas kūnas, tarnauja gėriui, padeda, gimdo, augina vaikus. Juodu sieja meilė, jie sako: „Kaip gerai, kad tu esi“. Jie džiaugiasi vienas kitu, dovanoja vienas kitą, siekia, kad kitas būtų laimingas. Reikia, jog įsiterptų valia, būtų vertinamos prigimtinės dorybės: skaistumas, drovumas. Mylint lytinis aktas – vienas kito atidavimas visam laikui. Tai ne atsitiktinė ir trumpalaikė sueitis.

Lytinį švietimą reikia keisti lytiniu ugdymu. Švietimas – tai žinios, ugdymas – tai valios stiprinimas. Valia – tai kūno paklusnumas sielai, tai mokėjimas susivaldyti, palaukti, neskubėti. Anot prof. Gintauto Vaitoškos, nepanaudota seksualinė energija stiprina kūrybines jėgas.

Nuo seksualinės revoliucijos praėjo keturiasdešimt metų. Tenkinant juslinius malonumus, santuoką galima nukelti vėlesniam laikui, net tokiam, kai nebegalima turėti vaikų. Tai dar labiau stiprina demografinę krizę. Be to, stiprėja noras valdyti, žlugdoma asmenybė; nesant tvirtesnio įsipareigojimo, asmenybė ima kapituliuoti. Ypač tada, kai nebėra tikėjimo, meilės, vilties. Tuomet sielos tuštumą siekiama užpildyti net iškrypėliškais siekiais.

Neužtenka norėti būti mylimam. Reikia mokėti pačiam mylėti, mokytis skleisti meilę. Meilės rūmas turi būti statomas kantriai, atsargiai, neskubant.

Straipsnis parengtas pagal konferencijos „Nūdienos iššūkiai žmogiškajam orumui“, kurią birželio 9 dieną Seimo rūmuose surengė VDU Santuokos ir šeimos studijų centras, Moterų konservatorių bendruomenė ir visuomeninė organizacija „Konservatyvioji ateitis“, pranešėjų išsakytas mintis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija