„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.10 (155)

2013 m. spalio 11 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Popiežius Pranciškus patvirtina pradėtos gyvybės šventumą ir nepažeidžiamumą

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su jaunosiomis
Brazilijos katalikėmis

Pavojus medikų profesijos tapatumui

Paneigdamas pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusias spekuliacijas, kad popiežius Pranciškus neva nuolaidesnis nei jo pirmtakai „mirties kultūros“ skleidėjams, Šventasis Tėvas susitikime su gydytojais stipriausiais žodžiais patvirtino Bažnyčios mokymą apie negimusios gyvybės šventumą ir jos bekompromisinį gynimą susiejo su socialinio teisingumo reikalavimais. Apie tai jis kalbėjo rugsėjo 20 dieną audiencijoje priėmęs Romoje vykusio katalikų medikų asociacijų federacijos suvažiavimo dalyvius, kurie nagrinėjo aktualią temą „Naujoji evangelizacija, ginekologinė praktika ir rūpestis motinyste“. Pabrėždamas šios temos svarbą, popiežius Pranciškus sakė, kad tikėjimo ir proto šviesoje šiais radikalaus feminizmo laikais reikia atnaujintai pripažinti, kad motinystė yra fundamentali moters misija, kurios įgyvendinimui, ypač varginguose kraštuose, dėl medicinos aptarnavimo ir vaistų stokos neretai rizikuojama sveikata ar net gyvybe, o turtingose Vakarų šalyse pernelyg vertinant moters karjerą, materialinę ir seksualinę gerovę, motinystė yra nepakankamai skatinama ar net iš viso menkinama, kaip nereikalinga prievolė.


Kas yra didžiausias mokesčių mokėtojas Lietuvoje – Valstybinė mokesčių inspekcija ar tabako ir alkoholio pramonė?

Tikriausiai perskaitę pavadinimą pasukiojote rodomąjį pirštą prie smilkinio. Tačiau neskubėkite. Pažiūrėkime į skaičius ir pasiaiškinkime, kaip jie atsirado. Man jau iki skausmo nusibodo klausytis tų nuolat skelbiamų pasakų žiniasklaidoje. Pastaruoju metu pateikiant didžiausių pastarojo pusmečio mokesčių mokėtojų sąrašus, ir vėl aukštinamos įmonės, kurios su didžiausiais mokesčiais neturi nieko bendro arba turi tiek pat bendro kaip ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Pagal skaičiavimo logiką sąrašo viršuje ir apskritai kaip vienintelė didžiausia mokėtoja turėtų būti pripažinta VMI, nes būtent iš jos sąskaitos į biudžetą suplaukia tie milijonai ir milijardai.


Lietuvoje yra per daug alkoholio ir tabako pardavimo vietų

Šalyje per lengvai išduodamos alkoholio ir tabako prekybos licencijos. Vietų, kur parduodami šie produktai, Lietuvoje yra per daug, mano sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Jo teigimu, 30–50 metų žmonių mirtys neretai yra susijusios su nesveiku gyvenimo būdu ir tabako bei alkoholio vartojimu. „Nuo 2001 iki 2012 metų alkoholio licencijų kiekis Lietuvoje nuolat augo ir dabar mes turime jau 19 tūkst. parduotuvių, kurios prekiauja alkoholiu. Suomijoje šis skaičius siekia porą tūkstančių, Švedijoje – apie 700“, – piktinosi ministras. Panašūs skaičiai vyrauja ir tabako pardavimo vietas atskleidžiančioje statistikoje. Šiuo metu šalyje cigaretėmis prekiaujama daugiau nei 17 tūkst. vietų. V. P. Andriukaitis sakė, jog tokios lengvos galimybės įsigyti šių gaminių skatina girtavimą, vedantį prie savižudybių, nužudymų, apsinuodijimų, nelaimingų atsitikimų. Rūkaliai dažnai suserga išemine širdies liga, plaučių ligomis. „Alkoholis ir tabakas žudo mus ir tai reikia pasakyti garsiai“, – teigė jis, sakydamas, jog kovoti su tokia situacija turi ne tik jo vadovaujama Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), bet ir kitos institucijos. „Būtina skirti daugiau lėšų ir mesti visas pajėgas tam, kad ši padėtis pasikeistų. Kasmet reikia padidinti lėšų, skiriamų rizikos veiksniams, kiekį bei sustiprinti visas grandis kovojant su tuo. Turi prisidėti tiek visos ministerijos, tiek savivaldybės, tiek specialistai“, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Pasak jo, anksčiau daryti įstatymų pakeitimai tik liberalizavo alkoholio ir tabako pardavimo sąlygas. „Per pastaruosius daugybę metų Seime buvo daromi pakeitimai, kurie tik susilpnino sveikatos sektoriaus galimybes. Buvo atliktos 36 alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Visos buvo nukreiptos dabartinės situacijos link. Visų ministerijų sveikatinimo veiklos specialiosios funkcijos buvo išimtos iš įstatymo, Nacionalinės sveikatos tarybos koordinacijos funkcija – išimta, sankcijos už visuomenei žalingą ekonominę veiklą taip pat panaikintos“, – vardijo ministras. V. P. Andriukaitis teigė, jog per penkerius metus alkoholiu prekiaujančių įmonių turi sumažėti bent trečdaliu. „Nepadarysime taip, kad per vieną dieną tų įstaigų liktų 700. Tačiau padaryti taip, jog po penkerių metų jų bus ne 19 tūkst., o 11 tūkst., įmanoma“, – sakė ministras. Jo teigimu, dėl alkoholio ir tabako vartojimo miršta jauni ir darbingi žmonės, dėl to šalis patiria ne tik demografinius, bet ir reikšmingus ekonominius nuostolius.


Kiek laiko kvailai iššvaisčiau gerdamas

Arminas Mockevičius

Dauguma žmonių vengia skaičiavimų, susijusių su asmeninėmis išlaidomis ar laiku, todėl viliuosi, kad suskaičiavęs, kiek per gyvenimą aš pats laiko iššvaisčiau mokydamasis gerti, o vėliau gerdamas alkoholinius gėrimus, paskatinsiu ir kitus atlikti šiuos nesudėtingus aritmetikos veiksmus ir pasimokyti iš mano klaidų.

Pirmą kartą alkoholio paragavau būdamas 13 metų ir jį vartojau iki 21. Taigi mano patirtis vartojant alkoholinius gėrimus – 8 metai, o tokia patirtis bet kokiai profesijai – gana daug. Pradėkime nuo vidutinių skaičiavimų ir tarkime, kad per metus gerdavau 40 savaičių, o per savaitę vidutiniškai skirdavau 8 valandas gėrimui ir 8 valandas pagiriojimuisi. Per tuos 8 metus būdavo visaip: paauglystėje gerdavau tik per atostogas ir savaitgaliais, studentaudamas – gerokai dažniau. Taigi atlikęs paprastus daugybos veiksmus gaunu, kad tobulindamas alkoholio vartojimo įgūdžius praleidau 40x8x(8+8)=5120 valandų.


Knygoje – viskas apie blaivybę

Salomėja Vasiliauskienė

Knygos viršelis

Blaivybė yra gėris. Tai – sveika, darbšti, kūrybinga visuomenė, tai – laimingos šeimos, kurių laisvalaikis yra prasmingas, tai – pastangos gyvenimą palikti gražesnį negu atradai. Šią nuostatą gerai perprato prieš tris mėnesius išleistos monografijos „Blaivybė Lietuvoje. Istorija ir dabartis“ autorius Jonas Kačerauskas. Pats būdamas abstinentas, Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio narys knygoje apžvelgė laikotarpį nuo žilos senovės iki XXI amžiaus pradžios. Gilų įspūdį skaitytojui palieka blaivybės organizacijų veikla nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1940 metais. „Buvo sustabdytas alkoholio vartojimo didėjimas, augo sveika, dvasiškai stipri jaunoji abstinentų karta. Vieni jų tapo kovotojais už laisvę, kiti – gerais specialistais, mokslininkais, treti – dorais valstiečiais, darbininkais, tarnautojais“, – pastebi autorius.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija