„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.6 (175)

2015 m. birželio 19 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Airijos referendumo rezultatų vertinimai

Mindaugas Buika

Tradicinės šeimos gynėjų plakatas,
raginantis balsuoti prieš
homoseksualų „santuokos“ įteisinimą

Žmoniškumo pralaimėjimas

Daugelį šokiravusi žinia, kad katalikiškoje Airijoje, kur dar visai neseniai netgi skyrybos buvo nelegalios, surengtame referendume dauguma nubalsavo už homoseksualų „santuokos“ įteisinimą ir atitinkamą valstybinės konstitucijos reformą, susilaukė atitinkamo atgarsio tarptautinėje ir nacionalinėje Katalikų Bažnyčios hierarchijoje. Čia aiškiai suvokta, jog reikia dar aktyviau darbuotis naujosios evangelizacijos baruose, kad būtų įveiktos fatališkos sekuliarizmo pasekmės. Dabar jau beveik dvidešimtyje pasaulio šalių įstatymiškai įtvirtintos tokios pačios lyties asmenų sąjungos, tačiau Airija buvo pirmoji, kurioje šis klausimas buvo pateiktas tautos apklausai – gegužės 22 dieną surengtam referendumui. Nors jo rezultatai daugelį nustebino, tačiau geriau susipažinę su padėtimi analitikai tikėjosi, kad, toje formaliai katalikiškoje valstybėje dirbtinai dėl vadinamųjų pedofilijos skandalų nusmukdžius Bažnyčios autoritetą ir esant masyviai didžiosios laicistinės žiniasklaidos propagandai bei beveik absoliučiam politikų pritarimui, bus balsuota (gal ne tokiu ryškiu skirtumu) „už“. Iš tikrųjų net 62 proc. referendumo balsavime dalyvavusių rinkėjų parėmė siūlymą legalizuoti homoseksualų „santuokas“ (sostinėje Dubline pasisakančių „taip“ buvo netgi daugiau negu 70 proc.). Reaguodamas į tokius rezultatus Vatikano valstybės sekretorius italas kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), kuris yra artimiausias popiežiaus Pranciškaus bendradarbis Šventojo Sosto struktūrose, be užuolankų viename interviu žiniasklaidai padarė visiškai teisingą išvadą: „Čia reikia kalbėti ne tik apie krikščioniškų principų, bet apie žmoniškumo pralaimėjimą“. Jis patvirtino, kad šį liūdną faktą reikia priimti kaip realybę su atnaujintu ryžtu evangelizuoti sekuliarizuotą Vakarų pasaulį.


Visų pirma pareigos, o po to teisės

Seime, inicijuojant socialdemokratams, ruošiamas naujas išpuolis prieš Bažnyčią ir Lietuvos tikinčiuosius. Iš spaudos publikacijų ir pasisakymų per televiziją aišku, kad to puolimo vedlys yra socialdemokratas Algirdas Sysas. Yra parengtas vadinamasis politinių partijų susitarimas dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos. Toks aptakus pavadinimas slepia turinio esmę. Vėl bandoma tautai primesti antihumaniškas, antikrikščioniškas ir nesuderinamas su bendražmogiška morale gyvenimo nuostatas. Trumpai kalbant, norima įteisinti eutanaziją, abortus ir iškrypėlišką šeimos modelį.

Pastaruoju metu pasaulyje, Europoje ir pas mus vis garsiau kalbama apie žmogaus teises, bet visiškai nutylimos pagrindinės pareigos. Jeigu gatvėje mūsų žmonių paklaustume, kokios yra mūsų pagrindinės pareigos, tai neabejoju, kad daugiau kaip 90 procentų į šį klausimą neatsakytų arba prifantazuotų įvairiausių nebūtų dalykų. Šiandien didžioji tautiečių dauguma yra pamiršusi, arba abejoja, kad esame Aukščiausiojo kūriniai, apdovanoti materialiuoju kūnu ir metafizine substancija, kuri vadinama siela. ji yra esminė žmogaus ypatybė, nes ji yra nemirtinga ir pašaukta amžinajam gyvenimui. Taigi galima sakyti, kad siela yra žmogaus gyvybė ir apsprendžia žmogų, kaip asmenį. Ji yra ir atskaitinga savo Kūrėjui.


Dvasinė pagalba ligoniui – maldos terapija

Knygos „Neišvengiama akistata“ viršelis

Niekas negali neigti, kad sunki liga yra vienas svarbių mūsų gyvenimo įvykių. Jos labiausiai bijomasi. Supratimo stoka ir didžiulė baimė gali sukelti dvasinių sunkumų. Nustatyta, kad žmonės, sergantys lėtinėmis ar gyvybei pavojingomis ligomis, privalo įveikti milžinišką kliūtį, kurią sudaro atsiradęs suvokimas, kad pasveikti yra mažai vilties. Todėl sergantieji pasineria į svarstymus, ką gyvenimas jiems reiškia, kas buvo pasiekta ir kas dar nepadaryta. Tai gali sukelti baimę ir įtampą, pasireiškiančią dvasiniu skausmu.

Dvasinės bėdos kartais klaidingai gali būti palaikytos fiziniais negalavimais. Labai gaila, kad tai dažnai taip ir lieka neatpažinta, kai vyrauja nekontroliuojami pokyčiai. Paprasčiausias pavyzdys yra dvasinis skausmas. Dažnai dvasinių ligonio negalių jo šeimos nariai ir medikai visiškai nepaiso arba joms gali būti skiriama per maža dėmesio, nes artimieji įsitikinę, kad šį darbą atliks kas nors kitas. Dvasinių negalių priežastys gali likti neišaiškintos, todėl nebus surasta ir teisingų sprendimų. Štai taip griaunamas ligonio dvasingumas.


Nors rūkančiųjų Europoje mažėja, tabaką vis dar vartoja kas ketvirtas Europos gyventojas

Europos Komisija paskelbė „Eurobarometro“ apklausą dėl europiečių požiūrio į tabaką. Apklausos rezultatai rodo tabako vartojimo mažėjimą visoje Europoje. Iš viso, palyginti su 2012 metais, jo naudojimas sumažėjo 2 proc. (nuo 28 proc. iki 26 proc.). Tabako vartojimas įvairiose šalyse iki šiol labai skirtingas, mažiausiai jo vartojama Švedijoje (11 proc.) ir Suomijoje (19 proc.), daugiausiai – Graikijoje (38 proc.) ir Bulgarijoje (35 proc.), Lietuvoje rūkančiųjų skaičius atitinka ES vidurkį – 26 proc., o palyginus su 2012 metais, rūkalių sumažėjo 4 proc.

Vidutinis amžius, kada europiečiai pradeda rūkyti, išlieka 17,6 metų (Lietuvoje – 19,1 metų). Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis sakė: Skaičiai rodo, kad kova su tabaku dar nelaimėta, ypač kai kalbame apie jaunimą. Negalima taikstytis su tuo, kad europiečiai, būdami paaugliais, ir toliau skatinami rūkyti. Pagrindinis Tabako gaminių direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad šie pavojingi gaminiai nebūtų pernelyg patrauklūs jaunimui. Todėl ja draudžiamos aitrų tabako skonį slepiančios skonio medžiagos, plonos ir mažesnės negu 20 cigarečių pakuotės ir pateikiami privalomi vaizdiniai ir tekstiniai įspėjimai apie grėsmę sveikatai, užimantys 65 proc. pakuotės paviršiaus.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija