„XXI amžiaus“ priedas apie gyvybės apsaugą Nr.4 (309)

2018 m. balandžio 20 d.


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Šventumas meilės ir gailestingumo darbuose

Mindaugas Buika

Popiežiaus Pranciškaus paraginimas
„Gaudete et exsultate“

Jėzus tapatinasi su kenčiančiais

Naujasis apaštalinis popiežiaus Pranciškaus paraginimas „Gaudete et exsultate“ („Būkite linksmi ir džiūgaukite“) apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje yra labai aktualus ir gyvybės gynėjams. Mat šiame neseniai paskelbtame dokumente, kuris buvo pasirašytas kovo 19 dieną Šv. Juozapo iškilmėje, kada buvo minimos penktosios dabartinio pontifikato inauguracijos metinės, nuosekliai paliečiama gyvybės sakralumo tema. Apaštalinio paraginimo trečiojo skyriaus, kuriame susitelkiama į Kristaus Kalno pamokslo palaiminimus, kaip nuorodos keliui į šventumą, antrojoje dalyje aptariama ir evangelinė Paskutiniojo teismo scena. Joje Išganytojas, sakydamas: „Buvau išalkęs ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte, buvau keleivis ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, buvau kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35–36), aiškiai pabrėžia, kad gyvybės gynimas ir gailestingumo darbai yra sąlyga patekti į amžinybę – Dievo ir šventųjų bendrystę. Taigi šventumas nėra neapibrėžtas mistinis išskirtinio dvasinio elito žavesys, bet kiekvienam prieinamo konkrečios veiklos, gerumo ir gailestingumo liudijimo kito žmogaus kančios akivaizdoje rezultatas. Taip aiškindamas Šventasis Tėvas remiasi savo pirmtako šventojo Jono Pauliaus II mokymu, kuris išreikštas jo apaštaliniame laiške „Novo Millennio Ineunte“, skirtame kaip tik prasidėjusiam krikščionybės trečiajam tūkstantmečiui. Jame ir šiandienos žmonės kviečiami atnaujintai kontempliuoti Jėzų Kristų, kuris panorėjo tapatintis su kenčiančiais, kaip nurodoma minėtoje Šv. Mato evangelijos ištraukoje. Taigi čia kalbama ne tik apie įprastą gailestingumą, bet ir apie patį Išganytojo slėpinį, kurio suvokimas ir sekimas yra svarbiausias šventumo bruožas. Popiežius Pranciškus pabrėžia, kad Paskutiniojo teismo verdiktui keliami reikalavimai yra bekompromisiniai, jiems negalima pateikti kokių nors „jeigu“ ar„bet“ sąlygų. „Mūsų Viešpats labai aiškiai nurodo, kad šventumas negali būti suprastas ir išgyventas be šių reikalavimų įvykdymo, kadangi gailestingumas yra plakanti Evangelijos širdis“, – aiškina Šventasis Tėvas.


Blaivybė paauglių akimis: mistika, pašaipa ar žavesys?

Simonas Dailidė lankydamas mokyklas
kalbasi su paaugliais apie blaivią
gyvenseną, dalijasi savo patirtimi

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas 25 metų Simonas DAILIDĖ pavasarinio turo metu numatė aplankyti 50 mokyklų. Jaunas vyras kalbasi su paaugliais apie blaivią gyvenseną, savanorystę, autoritetus, dalijasi savo patirtimi. Stovyklas jaunimui organizuojantis sveikuolių lyderis pastebi, kad po susitikimų su moksleiviais gerokai pakyla jų motyvacija jungtis prie sveikos gyvensenos judėjimo.

Susitinki su paaugliais ir kalbi blaivybės tema. Ar tai jiems įdomu? Dabar juk daug kam šis žodis kelia šypseną.

Mokytojai po susitikimo dažnai prieina padėkoti ir stebisi, kad praėjo pamoka, kartais dvi, o moksleiviai ramiausiai sėdi, klauso, klausia.

Dažnai susitikimo pradžioje paklausiu, kur ir ko čia atėjo, ką jiems sakė mokytojai. Tai sulaukiu atsakymų: „Paskaita“, „Kažkas apie blaivybę“, „Liepė eiti į salę“, „Kažkas vietoj pamokos“. Visada stengiuosi padaryti, kad tai nebūtų vien monologas. Ir kartais net visą pamoką diskutuojame įvairiausiomis temomis, tomis, kurios jiems įdomios. Tikiu, kad po susitikimo pamatę žmogų, kurio gyvenimas nėra nuobodus ir kuris nebijo pasakyti, kad nevartoja alkoholio, jų galvose visai kitaip atrodo ta mistifikuota ir neretai pašiepiama „Blaivybė“.


Šiauliai renkasi gyvybę

Audris Narbutas

Nors ir džiugiai švenčiame atkurtos Lietuvos 100-metį, tačiau kartu susiduriame su rimtais iššūkiais mūsų šaliai. Tam, kad, prabėgus dar vienam šimtmečiui, ateities kartos galėtų švęsti lygiai taip pat džiugiai, kaip tai darome mes, būtina jau šiandien imtis rimtų reformų. Dalį jų gali įkvėpti ir Šiaulių miestas. Viena tokių sričių yra demografinė politika, arba šiuo konkrečiu atveju gimstamumas.

Kodėl dera domėtis demografine padėtimi?

Trumpas atsakymas būtų todėl, kad ji yra pagrindinė iš mūsų problemų. Netgi plačiai nagrinėjama emigracija yra nulemta ne ko nors kito, o būtent Vakarų visuomenių senėjimo. Daugelis Vakarų (ir ne tik) visuomenių yra patekusios į „demografinės žiemos“ padėtį, kai visuomenė vis labiau sensta. Ilgainiui tai virsta tokiais dalykais kaip pensinio amžiaus ilginimas ar vis didesnės išlaidos socialinėms paslaugoms, nes mums natūraliai senstant, prireikia ir didesnių išlaidų gydymui, pensijoms ir kitoms reikmėms, tada būtina privilioti žmones, kurie galėtų dirbti ir mokėti mokesčius, reikalingus šioms paslaugoms teikti. Tokią padėtį Vakaruose lėmė seksualinė revoliucija, padariusi didžiulę neigiamą įtaką gimstamumui: abortai, propaguojamas seksas be įsipareigojimų, vartotojiška kultūra, o ne tradicinės šeimos vertybės. Masiškai sumažėjęs gimstamumas nulėmė, jog daugelis Vakarų šalių ėmė vykdyti (ir tebevykdo) imigraciją skatinančią politiką, o mažiau ekonomiškai išsivysčiusios tapo žmonių donorais. Šalys, kurios neturėjo tokių ekonominių raumenų, pateko į dvigubus spąstus, kurių vienoje pusėje yra seksualinė revoliucija ir sumažėjęs gimstamumas, o kitoje emigracija. Tai, kad šiandien ne vienam lietuviui yra patrauklios gyvenimo užsienyje sąlygos, labai ženkliai priklauso nuo to, kad Vakarų šalių vyriausybės ėmėsi imigracijos skatinimo politikos. Šiauliai yra visų šių didžiulių procesų atspindys.


Kai turi laisvę rinktis: suteikti ar atimti gyvybę?

Sigita Kriaučiūnienė

Suprantu, kad tema yra labai asmeniška ir jautri, bet gal šios mintys pasieks tą, kuriai rašau. Tai – moteris, kuriai dabar sunku, nes reikia padaryti sprendimą: pasilikti kūdikį ir gimdyti, ar ne. Gal ji labai jauna, gal netekėjusi, gal bijo nuvilti tėvus... Gal tai – vienos nakties nuotykis, gal aistros nesuvaldymas, o gal jau yra trys ar penki vaikai ir dar vieno nebeturės jėgų auginti, išlaikyti viena. O gal tiesiog pavargo nuo gyvenimo ir norisi tiesiog būti taip, kaip supranta, kad reikia būti.

Nežinomybė ir nesaugumas gąsdina be proto, svarstymai kankina, norisi pasielgti teisingai, baisu padaryti klaidą, kelias iki gydytojo kabineto tampa pačiu ilgiausiu keliu gyvenime. Kodėl ji pasirinko tokį kelią, žino tik ji viena. Bet aš esu tikra, kad ne todėl, jog jai lengva ir gera gyventi, nes laimingas žmogus kuria, dovanoja, dalina save kitiems, linki aplinkiniams laimės ir su palaiminga šypsena pasitiktų naują gyvybę, globotų ją. Ji tam tiesiog neturi jėgų dabar.


Kai Dievas džiaugiasi, kad žmogus kančioje ir ligoje nepraranda tikėjimo

Inesė RATNIKAITĖ

Šiaulių respublikinės ligoninės
kapelionas kun. Darius Marcinkevičius

Vasario 12 dieną Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, minint Pasaulinę ligonių dieną, Šiaulių respublikinės ligoninės Moters ir vaiko klinikos koplyčioje 10 val. aukojo šv. Mišias. 12 val. antras šv. Mišias Šiaulių ganytojas aukojo didžiojoje konferencijų salėje. Tiek po pirmųjų, tiek po antrųjų šv. Mišių Jo Ekscelencija bendravo su medicinos personalu, lankė ligonius palatose, dovanojo jiems 2018 metų nuotraukų kalendorių „Švč. Mergelę Mariją menantys ženklai“.

Vyskupui talkino Šiaulių respublikinės ligoninės kapelionas kun. Darius Marcinkevičius.

Ligoninės kapelionas apie krikščionio pareigą krikščioniui

Apie Ligonio patepimo sakramentą bei jo suteikimo praktiką pasakojo Šiaulių respublikinės ligoninės kapelionas kun. Darius Marcinkevičius.


Blaivybės puoselėtojai

Šauklys blogybių liūne skęstančioje visuomenėje

Kun. Algimanto Keinos 5-osioms mirties metinėms

Metų pradžioje, sausio 16 dieną, sukako penkeri metai nuo Bažnyčios ir Tautos patrioto, vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjų propaguotojo kun. Algimanto Keinos (1937 02 21–1962 04 18–2013 01 16) mirties. Siūlau pluoštelį atsiminimų.

Saulėtą 1980 m. liepos 5 d., sekmadienio rytą, 34 vilniečių grupė lengvųjų automobilių kolona nuvykome į Valkininkus dalyvauti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaiduose. Žmonių buvo daug, pilna bažnyčia ir šventorius. Mus pasitiko Valkininkų parapijos klebonas kun. A. Keina. Atlaidai buvo skirti vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės idėjų sklaidai. Tam skirtą pamokslą pasakė vyskupas tremtinys Julijonas Steponavičius. Po pamaldų šventoriuje klebono iniciatyva buvo surengta antialkoholinė jaunimo šventė.


Įvertintos Seimo pastangos gerinti piliečių sveikatą

Dabartinės Seimo kadencijos reitingas
alkoholio ir tabako kontrolės srityje

Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (NTAKK) parengė naujosios Seimo kadencijos alkoholio ir tabako kontrolės politikos reitingą, skelbiamą nuo 2012 metų. Įvertinus 142 esamų ir buvusių šios kadencijos Seimo narių balsavimus, aukščiausiai įvertinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija (8,8 balo iš 10 galimų) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija su 7,9 balo. Toliau rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija (7,1), Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija (6,3), Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ (6,0), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (5,5), Mišri Seimo narių grupė (4,6) ir Liberalų sąjūdžio frakcija (1,8).

NTAKK sudaromas politikų reitingas parodo, kaip nuosekliai Seimo nariai ar frakcijos palaiko visuomenės sveikatą apsaugančias alkoholio ir tabako kontrolės politikos priemones, kurios pagal apibendrintus mokslo tyrimus ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas gali turėti teigiamą poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai.

 
 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija