Katalikiškų tradicijų puoselėtoja
 |
Bronius ir Zofija Vadeišai
džiaugiasi vaikaite |
Švč. Mergelės Marijos pagerbimo
maldos nuo senų laikų kalbamos ir Salako bažnyčioje, aplinkiniuose
kaimuose: Nariūnuose, Zaguriškėje, Baliniuose, Drobiškėse ir kitur.
Nariūnų kaimas buvo didelis, tad žmonės pamaldoms rinkdavosi net
keliose vietose. Nariūnų kapinių koplytėlėje buvo papuošiamas
altorėlis su Marijos paveikslu. Vaikai kviesdavo žmones į gegužines
pamaldas, mušdami pagaliu į pakabintą geležies gabalą. (Laikrodį
retai kas teturėjo.) Vaikai nepasidalydavo, kuriam būti varpininku,
tad buvo sudaroma eilė. Jiems patikdavo gegužinės pamaldos, nes
čia susitikdavo su kaimynų vaikais. Nedaug tokių pramogų vasarą
vaikai teturėdavo, nes namuose buvo aibės darbų: vieni ganydavo
gyvulius, kiti padėdavo ravėti daržus, pririnkdavo kiaulėms žolės,
prinešdavo krosnims kūrenti malkų. Vaikų bedarbių tuomet nebūdavo,
tuo pačiu jokių problemų dėl jų nebuvo. Nors bemaž kiekvienoje
pirkioje buvo pulkai.
Melsdavosi pas Baliukus, pas Misevičių, Igną Miškinį. Vaikus žavėdavo
pastarojo padaryti nepaprastai gražūs angeliukai. Zaguriškio kaime
melsdavosi pas būsimo kunigo Broniaus Gimžausko tėvus. (Tokioje
aplinkoje augdamas Broniukas gal ir nusprendė pasirinkti kunigystės
kelią.) Grybiškėse gegužines pamaldas rengdavo pas Gaidelius,
Biveinius, Drobiškėse pas Joną Gaidelį.
Gal nustebsite, bet gegužinės pamaldos ir šiais laikais vyksta
Biržūnų kaime. Jas rengia energinga, šviesos ir gėrio bei Dievo
meilės ir senų tradicijų puoselėtoja, mano mokslo draugė Zofija
Naruševičiūtė-Vadeišienė.
Nariūnų kaimo ūkininkų Uršulės ir Petro Naruševičių šeima buvo
darni, tikinti, griežtai besilaikanti Dievo ir Bažnyčios įsakymų.
Pamaldūs tėvai kartu su vaikais kalbėdavo vakarines maldas. Sekmadieniais
vaikus vesdavosi į bažnyčią. Salako ir aplinkinių kaimų mergaitės
eidavo adoruoti. Tvarkydavomės pačios, nereikėdavo mūsų ieškoti
ir vedžioti.
Zofija turėjo brolius Boleslovą ir Juozapą. Tėvų įskiepyta meilė
Dievui, Bažnyčiai juos lydi visą gyvenimą. Visų trijų šeimos yra
tikinčios, pavyzdingos.
Zofija ištekėjo už Boleslovo Pumėno į Čepeliškių kaimą. Susilaukė
šešių atžalų. Šeima buvo darni, tėvai mylėjo savo vaikus, mokė
juos darbo ir tikėjimo tiesų. Kai mirė vyras, vaikai jau buvo
paaugę, padėdavo nudirbti ūkio darbus. Užaugę jie išsiskirstė
kas sau. Motina liko viena.
Atsitiktinai Zofija sutiko panašaus likimo draugą. Tai buvo Bronius
Vadeiša iš Biržūnų kaimo, našlys, trijų vaikų tėvas. Po kurio
laiko, pasitarę su savo vaikais, jiedu susituokė. Dukra Rima padrąsino
motiną, žadėdama sutuoktuvių dieną už ją pasimelsti. Zofija šių
dukros žodžių niekada nepamirš. Jau dešimt metų Vadeišos gyvena
drauge. Abiejų vaikai mylimi. Atėjo į pasaulį jau 15 vaikaičių.
Neseniai Zarasų kraštas išspausdino sveikinimą Zofijai jos 70-mečio
proga. Švelnius, gražius žodžius jubiliatei skyrė mylintys vaikai,
vyras, vaikaičiai.
Z.Vadeišienė yra ne tik pavyzdinga motina, bet ir pavyzdinga katalikė.
Nei vasarą, nei žiemą ji neapleidžia šv. Mišių. Savo namo verandoje
įrengė altorėlį su Marijos paveikslu. Jau daugelį metų gegužės
mėnesį Biržūnų moterys ir vaikai čia renkasi į gegužines pamaldas.
Buvome pakviesti ir mes su vyru bei klebonas kun. D.Tubys. Pasijutome
tarsi sugrįžę į jaunystės metus. Kažin ar surasime kitą tokį kaimą,
kur būtų tęsiamos šios tradicijos.
Popiežius Jonas Paulius II išleido keliauti po pasaulį Švč. Mergelės
Marijos statulą, pavadinęs ją Paslaptingąja Rože. Statulai atkeliavus
į Salaką, klebonas pervežė ją į Vadeišų sodybą. Visą savaitę žmonės
čia meldėsi. O išlydint statulą Zofija surengė iškilmingą procesiją.
Apsirengusi tautiniais drabužiais, ji ir kitos moterys pėstute
nešė statulą į Salako bažnyčią. Zofija aplanko ir Vilniaus Kalvarijas.
Grįžusi dalijasi įspūdžiais su draugėmis.
Valerija ŠEDUIKIENĖ
Zarasų rajonas
© 2003 "XXI amžius"
