Be bičių neįsivaizduoja gyvenimo

Anykštėnai Albina ir Albertas Žarskai vis kartu – ir džiaugsme, ir varguos, ir darbuos kasdieniniuos… Autoriaus nuotrauka

Tylioje Šventosios gatvėje Anykščiuose Alberto ir Albinos Žarskų sodyba išsiskiria iš kitų. Pasitinka prie vartelių dailus medinis koplytstulpis. Vos žvilgtelėjęs į kiemą suprasi, kad sodybos šeimininkų pomėgis – bitininkystė. Po obelimis - keletas avilių, prieangyje pora miniatiūrinių aviliukų „dėl grožio“ padėta.

Bites „įpiršo“ kolega

Su bitelėmis Albertas draugauja gal tris dešimtmečius. Tuomet dirbo Utenos 2-ojoje vidurinėje mokykloje fizikos ir matematikos mokytoju. Jo kolega biologijos mokytojas Rudokas buvo puikus bitininkas. Jis dovanojo bičių, pamokė, kaip su jomis elgtis. Tiesa, tuomet Albertas bičių turėjo nedaug, laikė keletą avilių kolektyvinio sodo sklype.
Gyveno Utenoje, turėjo daug darbų, ypač kai teko vadovauti Aukštesniajai žemės ūkio mokyklai. Čia lituaniste dirbo ir jo žmona Albina. Dar Albertui teko Utenos krašte steigti kolektyvinius sodus, vadovauti Sodininkų draugijai. Kai abudu Žarskai išėjo į užtarnautą poilsį, persikėlė į Anykščius, Alberto gimtinę.

Ūkininkas ir bitininkas

Savo sodyboje Anykščiuose Albertas turi tik kelis avilius. Iš viso dabar laiko dvylika šeimų. Ketina plėsti iki dviejų dešimčių. Laiko bites savo malonumui, nesiekia pelno, svarbu, kad atsiperka išlaidos cukrui. Daug medaus išdalija giminėms, draugams. Bityną laiko prie Niūronių miško, kur gyvena brolienė.
A.Žarskus valdo aštuoniolika hektarų žemės, kurią susigrąžino gimtinėje, prie Pagojės kaimo. Prieš trejus metus dar sėjo javus, tačiau kai krito grūdų supirkimo kainos, žemę išnuomojo. Dabar ketina laukus apsėti medingais augalais ir ten nuolat bites laikyti. Jo ūkio specializacija – bitininkystė.

Vienas kitam padėdami

Albertui bitininkauti padeda žmona. Ir Bitininkų draugijoje sulaukia jos paramos. Albina mėgsta gėles – pilna jų kambariuose, vasaros metą gėlynai puošia sodybą. Daug augina prieskonių, kvapniųjų augalų, kitų žolelių prisirenka. Užtat visokiausių arbatų išsiverda, valgių prisigamina. Albertas mėgsta daryti gardžius gėrimus su medumi. Rudeninėse žemdirbių šventėse Anykščių kultūros rūmuose ne vienam teko paragauti Žarskų gamybos gėrimų ir valgių. Pasak A.Žarskaus, medus yra ir vaistas, ir maistas, tik svarbu turėti saiką…

Gausi bitininkų šeima

A.Žarskui patikėta vadovauti Anykščių bitininkų draugijai, kuriai priklauso 99 bitininkai. Rajone jų yra daugiau, bet ne visi nori draugijai priklausyti. Kada jos nariams buvo skiriamas pigesnis cukrus, tuomet į draugiją žmonės stojo masiškai. Kaip sakė A.Žarskus, tikrai daugiau bitininkų galėtų stoti į draugiją.
Juk organizuojama įvairių seminarų, išvykų, susitikimų. Draugijos nariams pigiau parduodami vaistai bitelėms gydyti. Beje, yra čia bitininkų iš Panevėžio, Molėtų, Utenos rajonų.
Draugijos veikloje dalyvauja ir gana stambių bitynų savininkai. Antai Gintaras Cibas iš Ažuožerių laiko 130 šeimų, po 120 šeimų prižiūri Vilmantas Tunkevičius, Vilhelmas Kaunietis, Jonas Bešys. Nenusileidžia ir moterys – Zita Tunkevičienė laiko 100 bičių šeimų. Molėtų rajone Juozas Šarskus prižiūri 191 šeimą. Panevėžio rajono gyventojas Gintaras Balžekas sėkmingai susitvarko su 200 bičių šeimų. Utenos rajone Romas Cibas laiko 100 šeimų. O štai Šilinės kaime, Gedimino Skardžiaus valdose, yra net 400 bičių šeimų!
Kai vyksta kursai, stengiamasi apsilankyti pas tuos bitininkus, kurie gali daug papasakoti, patarti. Tokie kursai organizuojami ir šiemet kovo-rugsėjo mėnesiais. Paskaitas skaito bitininkystės žinovai Straigys, Šimkus, J.Balžekas, J.A.Balžekas ir kiti. Teoriniai-praktiniai seminarai buvo organizuoti ir 2002-aisiais, vyko konkursas „Geriausi Anykščių rajono bitynai“.

Po vienuolyno stogu

Praėjusią vasarą rajono bitininkų šventė buvo organizuota Troškūnuose. Prieglobstį restauruotame buvusiame bernardinų vienuolyne pasiūlė parapijos klebonas – Anykščių dekanas kan. Saulius Filipavičius. Jis ir pats mėgsta bitininkauti, yra šios draugijos garbės narys.
Šventę padėjo organizuoti A.Žarskuvienė, buvusi mokytoja. Ji nutarė per šventę surengti „pamokas“. Istorijos pamoka patikėta anykštėnų svečiui J.A.Balžekui, kuris pateikė įdomių faktų iš bitininkystės istorijos. Geografijos pamokoje Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas anykštėnas Sigitas Uselis pasakojo apie keliones į Vokietiją, Austriją, Skandinavijos šalis. Tikybos pamoką vedė kan. S.Filipavičius. Būta ir dainavimo, fizinio lavinimo „pamokų“.
Birželį visi vėl rinksis į Troškūnus, nes bitininkų šventė jau tampa tradicine. Ketinama pakviesti bitininkų delegacijas iš Ukmergės, Rokiškio, Molėtų. Dalyviai turės pateikti kokį nors produktą su medumi.
Pasak Žarskų, žmonės dabar susirūpinę, vis skuba, bėga, pamiršta poilsį, šventes. Toks bitininkų susibėgimas turėtų visus atitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Reikia suvažiuoti su šeimomis, atsivežti vaikus, vaikaičius. Tegu mokosi jaunimas, kaip reikia kultūringai linksmintis, bendrauti, kaip reikia gerbti vieniems kitus, mylėti biteles ir žmones…

Vytautas BAGDONAS
Anykščiai

© 2003 "XXI amžius"