Gyvendamas Šveicarijoje audžia lietuviškus raštus

Bronius VERTELKA

Vytautas Mikštas - garsus audėjas Lietuvoje

Jonaviškio išaustas Lietuvos himnas

Dumsių seniūnijoje yra Venecija, Šveicarija, Londonas ir Paryžius. Šveicarijoje gyvena Vytautas Mikštas. Tai bene vienintelis vyras Lietuvoje, kuris ne tik audžia, bet pasiruošia šiam procesui be kitų pagalbos.

Audimas - kaip rūkoriui cigaretė

„Jeigu nesėdu kokią dieną prie staklių, tada jaučiuosi taip, kaip prisiekęs rūkorius nesutraukęs cigaretės. Myliu tą darbą, nors jis yra be galo kruopštus ir reikalaujantis nervų“,- teigė Šveicarijos gyventojas. Jis aiškino: audžiant lovatiesę, per jos plotį yra trys tūkstančiai gijų. Šaudykle nukirtus nors vieną, turi būtinai sustoti, kitaip imtų austi broką.

V.Mikštas namuose laiko trejas audimo stakles. Pirmosioms jau gerokai per 100 metų. Šias stakles Vytautui dovanojo uošvė. Antrosioms staklėms -20 metų, jos yra naujos konstrukcijos, su aparatu. Trečiosios dar nesumontuotos. Jomis norėtų austi paveikslus. Yra norinčiųjų savo namuose turėti austinių Švč. Marijos, Kristaus, Dariaus ir Girėno paveikslų. Už tokias stakles Vytautas nemažai sumokėjo, tačiau kiti darbai neleidžia save visą joms atiduoti. Nesudėtos jos stovi jau šeštus metus. Būtina pažymėti, jog visos trys audimo staklės yra rankinės. V. Mikštas juokaudamas kalbėjo: „Visam laikui audimo atsisakysiu tuomet, kai mano vaikaitis išeis į pensiją“.

Konkurentų neturi

Provincijoje gyvenantis vyras audžia servetėles, staltieses, lovatieses, juostas bei kitus dailiuosius dirbinius. Iš jo austų audinių siūdinasi tautinius rūbus kultūros centrų ir bažnyčių kolektyvai. Jis vienas, be niekieno pagalbos, apmeta rietimą, susiveria siūlus, pritrina šeivas. Tokio kito audėjo neteko girdėti.

Šveicarijoje austi gaminiai žinomi daugelyje užsienio šalių. Kaip dovaną jų išsivežė pradėję dirbti Europos Parlamente. Užsieniečiai mėgsta austus iš lino. Danas, pamatęs austą iš šilko, purtė galvą. Linas kuo daugiau plaunamas, tuo labiau blizga. Šilkas, atvirkščiai, blunka.

Vyriškis sugeba išausti viską pagal pateiktą piešinį. Jis dirba tiktai gavęs užsakymą. Vytauto austa lovatiesė - be siūlės, vientisa. Tokią galima klojėti šiokiadieniais ir per išeigines, tik ją reikia apversti.

Prieš Atėnų olimpines žaidynes gavo užsakymą iš sporto sirgalių. Jie pageidavo išausti žodį „Lietuva“ dviejų metrų ilgio ir vieno metro aukščio audinyje. Ant geltono šilko pagrindo tai išaudė žalio šilko raidėmis. Vytautas paties išaustą transparantą regėjo žiūrėdamas rungtynes Atėnuose televizoriaus ekrane.

Dėl teksto tariasi su kalbos specialistu

Kiekvienais metais per Jonines į Jonavą suvažiuodavo saviveiklininkai iš įvairių užsienio šalių. Jiems dovanodavo V. Mikšto suvenyrinių audinių su Jonavos bažnyčios atvaizdu. Šiemet tokio užsakymo Vytautas nesulaukė.

Kitokį, nei buvo audžiamas Lietuvos himnas, jį norėjo turėti Vytautas. Tokią mintį nešiojo porą metų. Užsukdavo į tautodailės parduotuves, pas audėjas. Vytauto austas himnas išėjo įspūdingas: Vytis - viršuje, apie jį - ąžuolo lapai, kurie simbolizuoja tautos stiprybę. Tautiškumą simbolizuoja aplink audinį tautiškas raštas, jo apačioje - Gedimino stulpai. Nėra perkeltų žodžių. Padaryta tiksliai kaip vadovėlyje. Gaminį visi vertino palankiai.

Audėjas aiškino: norint išausti, piešinys turi būti perkeltas tokio pat dydžio ant milimetrinio popieriaus. Kol Vytautas darė himno piešinį, prabėgo savaitė. Dar porą savaičių pralėkė perkeliant jį ant popieriaus. Visą savaitę sugaišo prie kortų. Korta- tai viena audinio eilutė. Tokių buvo apie 500- išėjo jų didžiulė krūva. Kortos įdedamos į aparatines stakles ir tik tada audžiama. Per dieną Vytautas sugebėjo išausti vieną dirbinį su Lietuvos himnu.

V. Mikštas priima užsakymus austi tekstus. Ar jie yra teisingai rašomi, kartais jis kreipiasi į lietuvių kalbos specialistą.

Pomėgį austi perėmė iš savo mamos

Daugiau nei prieš 64 metus vasario 16-ąją gimęs Švenčionių krašte, V.Mikštas pasakojo, jog jo mama buvo ūkininkė, kartu ji mokėjo austi. Pirmą kartą pamėginti austi Vytukas išbandė būdamas šešerių metų. Nuo to laiko mama vydavo jį nuo staklių, sakydama, jog tai nevaikiškas darbas.

Vytauto žmona buvo mokytoja ir ji mokėjo austi. Pats Vytautas dešimt metų dirbo kolūkio pirmininku Utenos rajone. Į tokias pareigas jis buvo išrinktas 21 metų. Prieš jį buvęs pirmininkas rusas gėrė. Vytautą traukė žemė, bet nepatiko sovietinė tvarka: kolūkiečiai buvo vergai. Dirbo daug, bet už tai mažai gaudavo.

Vytautas veržėsi arčiau Kauno, norėdamas čia įsikurti, nes augo vaikai. Žmona Jonavos rajone negavo mokytojos darbo. Kauno meno gaminių įmonėje ji įsidarbino namudininke. Ir vyras ėmė jai padėti ten, kur susiję su audimu. Tuo metu Vytautas dirbo ūkio valdytoju. Po kelerių metų metė šį darbą ir perėjo dirbti į Kauno meno gaminių įmonę.

Atgimimo metais V. Mikštas įkūrė savo individualią įmonę „ Audimas“. Ją ir dabar turi.

Vienatvę praskaidrino moteris

Pasitaiko, jog suabejojama, kad tokį moterišką darbą atlieka vyras. Kartą pas Vytautą užsuko vieno laikraščio žurnalistai. Pirmiausia jie paprašė parodyti, kaip jis audžia. Vytautas sutiko lengvai. Pamatę, kaip jis audžia, svečiai ėmė atsiprašinėti. Mat girdėję gandą, kad Vytautas tik vaizduoja audėją, nors iš tikrųjų jis išpardavinėja žmonos išaustus dirbinius.

Prieš devynerius metus Vytautas neteko žmonos. Vėžys ją nuvarė į kapus. Su Aldona gyventus metus Vytautas prisimena kaip laimingiausius. Brangaus žmogaus netekties skausmą jis malšina audimu.

Ne viena moteris savo širdį siūlė dar išvaizdžiam vyrui. Kaip tai vyko, jau atskira istorija. Linutę Vytautas sutiko Kaune visiškai atsitiktinai. Dabar ji dirba mokytoja Lentvaryje. Ten turi butą. Savaitgaliais atvyksta į Šveicariją. Išėjusi į pensiją, visam laikui grįš pas Vytautą.

Didžiają savaitės dalį Vytautas praleidžia vienas, tačiau jo namuose švaru ir tvarkinga. Zootechniko diplomą turintis vyras laiko įvairių paukščių. Jų nelesina kombinuotaisiais pašarais. Paukščiams duoda įvairių miltų, žolės. Taip užsiaugina ekologiškos mėsos. Pats Vytautas yra puikus kulinaras. Savo sugebėjimus parodo atvykstantiems savo vaikams, į kelionę jiems įdeda šviežienos.

Įdomu tai, jog V. Mikšto jauniausioji dukra Jūratė, dirbanti architekte, yra gera audėja. Austi moka ir baldininkės specialybę turinti Audronė. Tiktai sūnaus Gedimino nesuviliojo audimas.

Šveicarija, Jonavos rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"