„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2005 m. rugsėjo 16 d., Nr. 4 (14)

PRIEDAI









Puodžių karalius

Rūta JONUŠKIENĖ

Lietuvos puodžių karalius
Vytautas Valiušis (dešinėje)
su vieninteliu gyvu tokį titulą
turinčiu Broniumi Radecku iš Kuršėnų
(nuotrauka iš V.Valiušio albumo)

Molio puodų ir puodynių karalystėje
Audronės DRISKIUVIENĖS nuotrauka

Šiaulių rajone, Kuršėnuose, vasarą vyko tarptautinis keramikų sambūris - šventė „Kuršėnai - puodžių sostinė“. Renginio metu atgaivinta tradicija rinkti Lietuvos puodžių karalių. Iki šiol Lietuvoje buvo išrinkti keturi puodžių puodžiai. Iš jų iki šiol savojo amato patirtį kitiems perduoda tik vienintelis Bronius Radeckas. Šių metų Lietuvos puodžių karaliumi trejų metų kadencijai tituluotas Utenos rajone, Leliūnuose, gyvenantis nenuilstantis ir visada kūrybinių minčių bei idėjų kupinas tautodailininkas Vytautas Valiušis, kurio gyvenimas neįsivaizduojamas be kūrybos, be nuolatinio molio, ugnies ir žmogaus širdies virsmo puodų ir puodynėlių muzika, skambančia tūkstančių žmonių namuose.

Viskas pasiekiama darbu

„Vytautai, ką tau reiškia būti karaliumi? Juk šimtai žmonių svajoja apie garbę, titulus, didelius pinigus - apie tą šlovės karūną, kurią, matomą ar nematomą, daug kas norėtų užsidėti ant savo galvos?“ - klausiu puodžių Vytautą Valiušį, kuris visai nekarališkai žvitriai sukinėjasi tarp šimtų puodų savo Keramikos muziejuje. Paskui pakviečia į didžiules dirbtuves, kur pūpso krūvos įvairiaspalvių vazonų ir vazonėlių, o kiek nuošaliau stiebiasi juvelyriškai nužiestos grakščios it lelijų stiebai juodos ir baltos žvakidės, kurias savo gimtadienio proga tautodailininkas ketina išdėlioti žalioje sodo pievelės galerijoje ir sau bei savo bičiuliams surengti vienos dienos parodą.

„Žymus Lietuvos keramikas, Dailės akademijos profesorius Juozas Adomonis mane kartą yra pagyręs taip, kad labiau jau pagirti nebeįmanoma. Jis pasakė: „Tu žiedi kaip Dievas“, - prisimena Lietuvos puodžių karaliumi tituluotas leliūniškis V.Valiušis. - Tačiau viskas pasiekiama tik darbu, darbu ir darbu... Juk, galima sakyti, aš ir gimiau ant molio krūvos. Pirmosiose vaikystės nuotraukose su mama ir tėvu, irgi puodžiais, sėdžiu visas moliuotas tarp puodynių ir molio krūvų. Molis man iki šiol – ir duona, ir darbas, ir kūryba, ir žaislas, ir amžinas nerimas. Net ligoninėje gulėdamas po pagalve turiu pasidėjęs molio gabalą...“

Toji aistra kurti ir rinkti senųjų amatininkų darbus „peraugo“ į Keramikos muziejų, bene vienintelį tokį Lietuvoje. Šalia senų puodynėlių, buities rakandų, menančių senojo Lietuvos kaimo buitį, gražiai dera šiuolaikiniai liaudiškąją tradiciją išsaugoję ąsočiai, puodynėlės, vazos, ištapytos vingriausiais ornamentų raštais.

Geriausias tarp geriausių

„Lietuvos puodžių karaliumi tapti nebuvo lengva, - prisipažino V.Valiušis. - Kuršėnuose puodus žiedžia kas antra šeima, miestelis turi tvirtas tradicijas, beveik visi ten yra molio fanatikai, kurių bet kuo nenustebinsi. Be gabių kuršėniškių, sambūryje-plenere dėl geriausiųjų vardo varžėsi 30 dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos bei Švedijos“.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas vadinamųjų keramikos princų - pretendentų į Lietuvos puodžių puodžiaus karūną V.Valiušio, vilniečio Leono Šulčiaus, kuršėniškių Algimanto Tamošausko, Virginijos Šufinskienės ir aštuoniolikmečio tauragiškio Mindaugo Turalevičiaus darbams. Vertinimo komisija atsižvelgė į dalyvavimą parodose, pasirodymus kūrybiniuose pleneruose, darbų meninę vertę. Visi sambūrio dalyviai Kuršėnuose surengė asmenines pastarųjų penkerių metų kūrybos parodas. V.Valiušio darbai išsiskyrė iš kitų savo profesionalumu ir originalumu.

Tautodailininkas iš Utenos rajono varžytuvėse nužiedė pačią aukščiausią 48 centimetrų vazą ir žvakidę, pelnė plačiausios ir aukščiausios puodynės žiedėjo titulą. Lietuvos puodžių karaliumi Vytautą Valiušį karūnavo vienintelis iš keturių ankstesnių puodžių karalių gyvas Kuršėnų miesto garbės pilietis Bronius Radeckas, papuošęs titulo paveldėtoją originalia kuršėniškio keramiko Sauliaus Barasos moline karūna.

Lietuvos puodžių karaliaus garbės vardo liudijime, pasirašytame garbingos vertinimo komisijos, rašoma: „ Šiaulių rajono savivaldybė ir Garbės vardo suteikimo komisija 2005 metais Lietuvos puodžių karaliaus garbės vardą suteikia tautodailininkui Vytautui Valiušiui.

Tegu šis garbingas apdovanojimas būna padėka Jums už tai, kad tęsiate senąsias puodžių tradicijas, rengiate reikšmingas savo darbų parodas, kuriate puikius ir originalius keramikos meno kūrinius“.

Apsiverkė kaip vaikas

„Mane labiausiai jaudino senų kuršėniškių išskirtinis dėmesys. Tik amatininkas, valgantis savo rankomis uždirbtą duoną, gali suprasti kitą amatininką... Kai man ant galvos uždėjo molinę karūną, o Kuršėnų senoliai, patys puikiai žiedžiantys puodus, atnešė man lauko gėlių, apsiverkiau kaip mažas vaikas, - prisipažįsta tautodailininkas. - Didelė garbė man, tikram aukštaičiui, tapti Puodžių karaliumi Žemaitijoje. Karūną, žinoma, laikysiu savo muziejuje Leliūnuose, bet jeigu Žemaitija ir Aukštaitija susivienys, tai užkariausime pusę Europos“, - juokauja Lietuvos puodžių karalius V.Valiušis.

Karaliaus karūna papuoštas, gražioje karietoje kartu su ankstesniu karaliumi B.Radecku pasodintas, V. Valiušis pervažiavo visą Kuršėnų miestelį. Visi jam plojo, sveikino, linkėjo sveikatos ir kūrybinės ugnies. O Vytautas, jau keliolika metų į burną neimantis nė lašo jokio alkoholinio gėrimo, savąją šampano taurę skyrė dievams, lėmusiems jam nelengvą, bet labai įdomų Lietuvos kaimo puodžiaus kelią - nuo žaidimų molio krūvoje iki kūrybinių ir profesinių aukštumų.

Kuršėnai-Leliūnai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija