|
Jo atminimas gyvas žmonių širdyse ir
medžiuose
Vytautas BAGDONAS
 |
|
Vitoldas Dagys (kairėje)
1994-ųjų vasarą
su akademiku Alfonsu Merkiu
|
Vitoldas Dagys Maleišių sodžiuje (Anykščių r.)
gimė, augo, čia ir gyvenimo saulėlydžio neseniai sulaukė. 85-erių
metų sulaukęs, svajojo sulaukti ir 90-mečio. Tačiau atgulė amžinajam
poilsiui į Svėdasų kapines šalia savo tėvelių.
Nuo mažens Vitoldas talkino tėvams prie ūkio darbų.
Antrojo pasaulinio karo metais buvo pašauktas į Raudonąją armiją.
Fronte kovoti neteko, nes baigėsi karas ir laimingas kareivis grįžo
namo. Kolūkiniais metais teko darbuotis daugiau kaip dešimtį metų
brigadininku, mat buvo gabus ir mokytas jaunuolis. Paskui dirbo
fermos vedėju, vėliau beveik dvi dešimtis metų laiškanešiu. Po
kolūkio griūties Vitoldas susigrąžino jam priklausančią žemę ir
ryžosi ūkininkauti. Tėvui padėjo iš miesto sugrįžusi gimtinėn dukra.
Nors senolio jau nebėra tarp gyvųjų, bet jo žemė
nedirvonuoja, toliau prižiūrima, o išpuoselėta sodyba vis dar veria
akį.
V.Dagys visuomet su pasididžiavimu pasakodavo,
kad yra sodinęs medelius kanauninko Vaižganto gimtajame Maleišių
kaime. Tuo metu, kai 1933 metų balandžio mėnesį Vaižgantas mirė,
Vitoldas mokėsi Kunigiškių pradžios mokykloje, pavadintoje Vaižganto
vardu.
Po Vaižganto mirties mokykloje vyravo liūdna nuotaika,
visi gailėjo mylimo rašytojo. Vieną dieną mokiniai kartu su mokytoju
patraukė į Maleišius. Jie sutvarkė Tumų sodybos vietą (pastatų jau
nebebuvo likę) ir aplinkui pasodino ąžuoliukų, liepaičių, klevų.
Mergaitės sukasė darželį, prisodino gėlių. Paskui dažnai Vitoldas
su draugais čia atbėgdavo, medelius ir gėles laistydavo, pasisėmę
vandens iš čia pat esančio šulinio. Medeliai augo, greit tapo išlakiais
medžiais. Vėliau šalia tų medžių buvo pastatytas skulptoriaus Bernardo
Bučo sukurtas Vaižganto biustas.
Netoliese gyvenęs V.Dagys visuomet ateidavo į
talką, kai reikėdavo apgenėti jau suaugusius medžius, išpjaustyti
nudžiūvusias šakas.
1989 metų rudenį, minint J.Tumo-Vaižganto 120-ąsias
gimimo metines, Maleišiuose palei kelią, vedantį Tumų sodybvietės
link, buvo pasodinta 120 liepaičių. Kartu su kitais čia dirbo ir
V.Dagys.
Svėdasų krašte nuo 1991-ųjų vasaros rengiami tradiciniai
Vaižganto skaitymai, kuriuos organizuoja Svėdasų seniūnija kartu
su Lietuvai pagražinti draugijos Centro taryba. Kiek dar leisdavo
jėgos, Vitoldas ateidavo į Vaižganto gimtinę ir čia bendraudavo
su renginio dalyviais. Kartą sodietis kalbėjosi su akademiku Alfonsu
Merkiu, kuris buvo vienas Vaižganto skaitymų iniciatorių, Vaižganto
įkurtos Lietuvai pagražinti draugijos atgaivinimo puoselėtojų. V.Dagys
akademikui papasakojo apie medelių sodinimą Tumų sodybvietėje. Per
savo ilgą gyvenimą V.Dagys pasodino daug medžių. Žalumoje skendi
Dagių sodyba, kiek tolėliau už jos gražus beržynėlis, taip pat
sodintas Vitoldo. Kolūkiniais metais buvo organizuojamos talkos
sodinti parką, medelius prie kelių, fermų, technikos kiemo, kultūros
namų. Visuomet tarp talkininkų galėjai regėti ir Vitoldą.
Palei kelią netoli nuo Vitoldo namų augo keletas
aukštaūgių medžių. Vienas pradėjo pūti, vos besilaikė, todėl kolūkiniais
metais tas medis buvo nupjautas. Liko didžiulis kelmas. Vitoldui
parūpo į tą kelmą įkišti netoliese augusio liaunučio ąžuoliuko stiebelį.
Ir štai ąžuoliukas įleido šaknis, pradėjo augti. Tai sukeldavo Vitoldui
didelį džiaugsmą. Dabar nebėra senojo Vitoldo Dagio, o ąžuoliukas
jau nebemažas, žaliuoja, džiugina visų akį
Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2007 XXI amžius
|
