Kilni tarnystė

Dr. Aldona Vasiliauskienė

2007 m. savo 90-metį atšventusi Juzefa Vyšniauskaitė ir Daugailių klebonas mons. Petras Baltuška Nuotraukos iš asmeninio Juzefos Vyšniauskaitės albumo

Kunigo Adomo Vyšniausko kunigystės 50-mečio jubiliejus. Iš kairės: sėdi kun. Juozapas Čepėnas, jubiliatas – kun. Adomas Vyšniauskas ir kun. Antanas Remeikis; stovi: kun. Pranciškus Sabaliauskas, kun. Gediminas Šukys ir klierikas Juozas Čepėnas. 1961 m., Daugailiai

Barstyčiuose, netoli Žemaičių Kalvarijos, XIX amžiaus riboje ūkininkai Vyšniauskai išaugino penkis vaikus: dukras – Domicelę, Rozaliją, Anelę – ir sūnus – Juozapą ir Adomą. Adomas (gimęs 1887 m. vasario 10 d.) pasuko kunigystės keliu. Sunkiomis sąlygomis labai stropiai mokydamasis persitempė – sušlubavo sveikata. Tad trejus metus pasimokęs Petrapilio dvasinėje akademijoje grįžo į Lietuvą. 1911 metais įšventintas kunigu dirbo kapelionu lenkų mokykloje Panevėžyje. 1918 metais buvo paskirtas į Raguvėlę, 1928 metais – į Alantą, o 1940 m. gruodžio mėnesį – į Daugailius. Čia 1967 m. vasario 13 dieną mirė, palaidotas Daugailių parapijos kapinėse. Praėjusiais metais minėjome kun. Adomo Vyšniausko 120-ąsias gimimo ir 40-ąsias mirties metines.

Juozapas Vyšniauskas vedęs Kazimierą Indriekaitę likosi ūkininkauti. Šeima susilaukė trijų vaikų – Alfonso, Juzefos ir Stanislovo. Juozapui mirus, našlė Kazimiera ištekėjo už Malakausko ir sulaukė dar trijų vaikų: Vladislavos, Zitos ir Kazimiero. Taigi augo 6 vaikai. Šeima turėjo 18 ha žemės, tad visi vaikai buvo spaudžiami prie darbo, tačiau rūpintasi ir jų mokslu.

1917 m. sausio 22 dieną gimusi Juzefa turėjo vos pusantrų metų, kai mirė tėvelis. Paaugusi talkino ūkio darbuose, Barstyčiuose baigė tris klases, išmoko austi. Daug džiaugsmo suteikdavo dėdės kunigo apsilankymas. O kartą kun. A. Vyšniauskas pakvietė mergaitę pasisvečiuoti į Alantą. Šešiolikametė Juzefa pas dėdę kunigą atvyko tik pasisvečiuoti, tačiau pasiliko visam laikui. Jos gyvenimas susietas su tarnyba dviems kunigams: savo dėdei Adomui Vyšniauskui ir kun. Gediminui Jonui Šukiui. Atvykusi į Alantą Juzefa talkino tetai – buvo jai puikia padėjėja, pagalbininke. Dėdė klebonas, matydamas Juzefos pastangas ir gabumus, išsiuntė ją į penkių mėnesių šeimininkavimo kursus Utenoje. Čia mergaitė mokėsi maisto gaminimo, audimo, žemės ūkio ir kitų darbų. Alantoje Juzefa talkino tetai Anelei šeimininkaujant klebonijoje šešerius metus, aktyviai įsijungė į pavasarininkų veiklą. Juzefa džiaugėsi gera, rūpestinga ir švelnia teta. Juzefą kartais palepindavo ir dėdė klebonas, atveždamas didelių saldainių.

1940 m. gruodžio mėnesį kun. A. Vyšniauskas buvo perkeltas į Daugailius. Kartu su dėde į Daugailius persikėlė ir Juzefa su teta. Teta, sulaukusi 73 metų, mirė. Po jos mirties Juzefa liko šeimininkauti viena. Juzefa prisimena, kad Daugailiuose sovietai ne kartą kleboną kvietė tardymui, gąsdino, buvo išvežę į Dusetas (tuo metu ten buvo susitelkusi sovietinė valdžia). Sovietams nacionalizavus bažnytinius pastatus Daugailiuose, klebonas kun. A. Vyšniauskas su giminaitėmis šeimininkėmis buvo priverstas palikti kleboniją ir apsigyveno Vėriškėse (šalia Daugailių) pas Varatinskius. Čia gyvendamas klebonas netoli bažnyčios pasistatė namelį ir ten išgyveno 7 metus, paminėjo kunigystės 50-metį, čia 1967 m. vasario 13 dieną iškeliavo į amžinybę. Palaidotas Daugailių parapijos kapinėse, jo kapą puošia dukterėčios Juzefos Vyšniauskaitės pastatytas paminklas.

Daugailiuose Juzefa ne tik šeimininkavo, bet ir giedojo bažnyčios chore. Prisimena, kad tuo metu vargonininku dirbo Steponas Dailydėnas. Mišios lotyniškai buvo giedamos keturiais balsais. Į keturbalsį chorą gražiai įsiliejo ir Juzefos sodrus altas.

Klebonui kun. A. Vyšniauskui į pagalbą 1959 m. liepos 3 dieną buvo atsiųstas kun. Gediminas Jonas Šukys, kurio 85-ąsias gimimo metines šįmet minime. Daugai-liuose kun. G. J. Šukys dirbo septynerius metus. 1966 m. lapkričio 4 dieną buvo paskirtas Zarasų klebonu. Mirus dėdei klebonui kun. A. Vyšniauskui, Juzefa, kun. G. J. Šukio prašoma, atvyko į Zarasus šeimininkauti klebonijoje. Zarasuose Juzefą žavėjo graži gamta, pušynai. Ji įsijungė į bažnytinį chorą, laisvalaikiu siuvinėjo, mezgė šalikus, bičiuliavosi ir bendravo su siuvykloje dirbusia Bronyte Valaikiene, ūkinių prekių parduotuvės pardavėja Lina bei kitomis miestelio moterimis. Klebonas kun. G. J. Šukys 1978 m. balandžio 6 dieną buvo paskirtas Surdegio administratoriumi. Kleboną iškėlus į Surdegį, vėliau (1981 m. spalio 13 d.) į Dusetas, kartu kėlėsi ir šeimininkė Juzefa Vyšniauskaitė. 1996 m. gegužės 17 d. klebonas kun. G. J. Šukys buvo paskirtas Dusetų altaristu.

Čia jis gyveno iki mirties – iki 2002 m. liepos 28 dienos. Palaidotas senosiose Utenos kapinėse, tėvų kape. Kun. G. J. Šukys labai domėjosi muzika. Yra parašęs liturginių giesmių, Mišių ir kitų kūrinių, dažnai pasirašinėjo Akmenėlio slapyvardžiu.

Visą gyvenimą kunigams šeimininkavusi Juzefa, mirus kunigui G. Šukiui, neilgai trukus vėl sugrįžo į Daugailius. Čia ji gyvena kadaise brolio kun. Adomo Vyšniausko statytame namelyje, kurį per visą sovietmetį, o ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, globojo ir remontavo ten gyvenantis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius (2004), monsinjoras (2006), Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas mons. Petras Baltuška. Juzefa džiaugiasi klebono globa.

„Nežinau, kiek man dar leis Dievulis krutėti“, – sako Juzefa ir dėkoja Dievui, kad sulaukusi 91 metų dar gali vaikščioti, pasimelsti bažnytėlėje. Gimtojoje Žemaitijoje – Barstyčiuose – seniai bebuvo – nebėra nė kur nuvažiuoti – tėviškės namai parduoti, broliai mirę.

Galima pasidžiaugti Juzefos išsaugotomis vertingomis ir retomis dvasininkų nuotraukomis (vieną jų čia ir spausdiname), jos nuoširdumu, pasiaukojimu dvasininkijai ir palinkėti sveikatos bei Dievo Palaimos gausos.

Daugailiai, Utenos rajonas

© 2008 „XXI amžius“