Įminusi vytelių meno paslaptis

Bronius VERTELKA

Pynėja iš vytelių ramygalietė Danutė Ulienė su Trimituojančiu angelu

Tautodailininkės Danutės Ulienės kūriniai – išradingai nupinti dirbiniai iš vytelių

Ramygalietei Danutei Ulienei Kaziuko mugė Vilniuje – metinė šventė. Danutės darbus pirkėjai tikrai vertina – taip išradingai nupintų dirbinių mugėje daugiau beveik nebūna. Sykį užsienietis nupirko visus jam labai patikusius Danutės rankų darbo kryželius.

Į mugę Danutė vyksta kiekvienais metais. Jai patinka Tymo kvartalo šurmulys. Yra į ką čia akis paganyti – gabūs amatams mūsų tautiečiai. Įprasta, kad Danutė mugei ima rengtis prieš kelis mėnesius. Į Vilnių dažniausiai vyksta kartu su dukra ir žentu. Vyras Romas lieka tvarkytis namų ūkelyje (mieste laiko arklį, turi melžiamą karvę). Nėra pasitaikę, kad iš mugės žmona grįžtų neišpardavusi dirbinių. Vadinasi, ne veltui dirbo.

Vienodų dirbinių Danutė nepina – vis kažką nauja sugalvoja. Kūrybinės fantazijos ji nestokoja. Užtat tokie darbeliai namuose neužsibūna – yra jų JAV, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje. O kiek dar iškeliavo nežinomais adresais. Įspūdingas Danutės kūrinys, papuošęs ispano verslininko kavinės interjerą, sulaukė jos lankytojų didžiulio susižavėjimo.

Daugelį metų savo darbus D. Ulienė parduodavo Kauno meno dirbinių įmonės Panevėžio cechui ir privačiai įmonei „Karklas“. Pinti taip, kaip pačiai norisi, pradėjo įstojusi į Tautodailininkų sąjungą.

Pynimo iš vytelių amatą Danutė perprato jau gyvendama Ramygaloje. Vaikus augino pati, todėl neleido jų į darželį. Neradusi širdžiai artimo darbo, sumanė pinti. Netrukus įrodė, ko verta.

Grįždama į savo gyvenimo praeitį, Danutė Ulienė pasakojo, kad nuo mažens mėgo piešti. Iš paveikslėlių persipiešdavo šv. Juozapą, Švč. Mergelę Mariją, kitus šventuosius. Darbelius vis mamai dovanodavo. Popieriuje atgimdavo tėvų sodybos, gimtojo Dementonių kaimo vaizdeliai. Tėvai augino aštuonis vaikus, Danutė buvo ketvirta. Šeimoje nebuvo pertekliaus, bet ir nebadavo. Pakako to, ką turėjo. Tėvas buvo be galo griežtas ir teisingas, mama – giliai tikinti.

Danutės piešiniai išsibarstė tėvams keliantis gyventi į Vadoklius. Kur buvo gimtinės sodyba, dabar – daržai. Retai Danutė nuvyksta į Vadoklius, bet su broliais, seserimis susiskambina. Tarp jų išliko nuoširdūs santykiai. Jeigu ko prisireikia, vieni kitiems neatsisako padėti.

D. Ulienės kūrybą pirmiausia įvertina jos šeima. Vyras Romas irgi meniškos sielos žmogus, jis gražiai piešia, rašo eiles. Savo dirbinius ramygalietė demonstruoja kasmetinėse Panevėžio krašto tautodailininkų parodose, kurios rengiamos Aukštaitijos sostinės Dailės galerijoje. Savo kūrybą ji ne kartą eksponavo Ramygaloje. Danutė pina iš vytelių ir pagal užsakymą, bet būtinai nusipiešia būsimo darbo eskizą. Vaikus užauginusi ir tapusi tautodailininke, D. Ulienė gali atsidėti vien kūrybai.

Ramygala,

Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“