Tinkamai įvertinti

Bronius VERTELKA

Gegužės 1 dieną pasvaliečiui Stasiui Vaičekoniui sukaks 96 metai

Pasvalyje, Joniškėlio gatvėje gyvena Pasvalio garbės piliečiai Stasys ir Veronika Vaičekoniai. Pirmasis šį vardą 1992 metais gavo Stasys – už pasiaukojamą ilgametį pedagoginį darbą. Šiemet kovo 26 dieną vykusiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje vienbalsiai nutarta Pasvalio krašto garbės pilietės vardą suteikti Veronikai Vaičekonienei – už krikščioniškų vertybių puoselėjimą ir liudijimą, didelę ir prasmingą paramą Pasvalio parapijos bendruomenei. Vietos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios remontui sutuoktiniai Veronika ir Stasys Vaičekoniai paaukojo 80 tūkstančių litų (savo vaikų jie neturi).

Atvejis, kad vienos šeimos vyras ir žmona būtų garbės piliečiai, – tikriausiai vienintelis Lietuvoje. Pavyko pasikalbėti tik su Stasiu. Jo žmona Veronika, kuriai kovo 31-ąją sukako 88 metai, gydosi Pasvalio ligoninėje. Tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute ji baigė geografijos specialybės studijas ir daugelį metų dirbo pedagoginį darbą Pasvalyje.

Nors Stasiui gegužės 1-ąją sueis 96 metai, tačiau jis neblogai laikosi, sveikai protauja, bet skundėsi prastoku regėjimu. Vaičekonių namai, kurie stovi beveik ant Lėvens kranto, buvo pervežti iš kaimo. Kai juos perstatinėjo, meistrų darbą prižiūrėjo pats Stasys. Jis moka padaryti visus žmogaus buičiai reikalingus baldus, nuo mažens drožia. Faktą iš savo vaikystės, kad paties pasidaryta medine pelyte klasėje gąsdino vaikus, sunkiai beprisimena – jam tai pasakojo, bet galėjo taip būti. Už tokį pajuokavimą Stasys mokytojo buvo paklupdytas į kampą.

Į Pasvalio gimnaziją Stasys kasdien ėjo penkis kilometrus iš gimtojo Ragujų kaimo. Nebaigus mokslų saleziečių draugija pasiūlė vykti mokytis į Turiną (Italija). Kelionę organizavo kun. Antanas Skeltys. Užsienyje Stasys mokėsi ketverius metus, įgijo darbų mokytojo profesiją. Pasvalietis turėjo galimybę likti dirbti Italijoje, tačiau gavo pakvietimą atlikti tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Tarnavo aviacijoje. Tarnaudamas išmoko fotografuoti, iš paukščio skrydžio darydavo žemės nuotraukas, žemėlapius. Po armijos dirbo Klaipėdos knygyne „Spaudos fondas“ fotolaborantu. Po metų pradėjo dirbti Panevėžio amatų mokykloje. Paskui dirbo Ukmergėje, Vilniuje, bet ilgiausiai – Pasvalyje.

Stasiui santuokos sakramentą 1943 metais suteikė Pasvalio dekanas Krikščiūnas. Jo žmona Veronika, irgi kilusi iš to paties Ragujų kaimo, vienas kitą gerai pažinojo. Stasio tėvas buvo nagingas kalvis, Veronikos tėvas turėjo malūną. Susituokę Stasys ir Veronika visą laiką sugyveno gražiai, tarp jų nebuvo kilę kivirčų ar šeimyninių nesusipratimų. Stasys sako, jog taip gyventi liepė tikėjimas. Susikabinę rankomis, jie visada eidavo kartu į bažnyčią. Pasimelsti į šventovę Stasys nueina ir dabar, tačiau Veronikai sveikata jau nebeleidžia.

Visą gyvenimą Stasys nerūkė, bet retkarčiais saikingai išgerdavo. Valgiui neišrankus, tačiau stengiasi maitintis sveikai. Tvarkytis namuose senoliams ateina padėti socialinė darbuotoja Vanda Kiekšienė, beje, buvusi Stasio Vaičekonio mokinė. Ji turi aukštesnįjį medicininį išsilavinimą, todėl gali pagelbėti ir sušlubavus sutuoktinių sveikatai. Ilgaamžis S. Vaičekonis, paklaustas, kaip vertina savo metus, sakė, jog gyventi tik įpusėjęs. Buvo fiziškai susilpęs artėjant 70-mečiui, tačiau po truputį vėl atgavo jėgas. Ir dabar negulinėja – kiek įstengia, rūpinasi namų aplinka.

Pasvalys

Autoriaus nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“