Gyvas þmoniø ðirdyse

Jolita ÞURAUSKIENË

Danutei Ðilinienei áteiktas jos vyro, kario savanorio paþymëjimas, ðalia VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Ðaulys

Neseniai Danutæ Ðilinienæ pasiekë Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisijos laiðkas. Jame raðoma, kad Vorkutos sukilimo aktyvistui, þiauriai kankintam Vladimiro kalëjime Justinui Ðilinui po mirties suteiktas kario savanorio statusas.

Ðio svarbaus dokumento J. Ðilinas nebesulaukë. Prieð penkerius metus, lapkrièio 7 dienà, amþinojo poilsio jis atgulë Svëdasuose (Anykðèiø rajone). Ðià þinià, jog vyrui suteiktas kario savanorio statusas, þmona Danutë Ðilinienë sutiko su aðaromis akyse. „Didþiuojuosi Justinu, pasiðventusiu patriotu. Jis gyvens mano širdyje, kol pati uþgesiu“, – kalbëjo naðlë. J. Ðilinas gyvas artimøjø, giminiø, paþástamø, bendraþygiø atsiminimuose. Vyras uþ antisovietinæ veiklà buvo nuteistas 25 metams. Kalëjo Vorkutos, Irkutsko, Mordovijos lageriuose, Vladimiro kalëjime. Sunkiomis sàlygomis jis sugebëjo prieðintis okupaciniam reþimui, pats nepakluso ir skatino kitus nepaklusti okupacinei sovietiniø gulagø tvarkai, priþiûrëtojø savivalei, kovojo ir kitus skatino kovoti uþ savo teises. Muðamas, kankinamas, laikomas karceriuose, niekuomet neatsisakë savo ásitikinimø, nesutiko bendradarbiauti su KGB. Jam teko patirti daug smurto, persekiojimø ir kanèiø. J. Ðilino, 1955 metø Vorkutos sukilimo aktyvisto, nuotrauka patalpinta albume „Naikintos, bet nenugalëtos kartos kelias“, apie já raðo ir bendražygis Edvardas Burokas, naujai išleistoje knygoje „Pûtëme prieð vëjà“ antroje dalyje „Sukilimas“. „E. Buroko knygoje raðoma, kaip kankino Justinà. Jam buvo apvilkti ir tramdomieji marðkiniai, ir ant kablio buvo pakabintas. Baisûs dalykai buvo daromi“, – prisiminimais dalijosi þmona, kuri gyvenimo keliuose patyrë nemaþai sunkumø bei sovietinës valdþios nemaloniø. Jo tëvelis Dovydas Ðilinis tarnavo Lietuvos kariuomenës Vytenio pulke, turëjo puskarininkio laipsná. Karys savanoris pasiprieðino sovietinei okupacijai, kartu su kitais laisvës ir nepriklausomybës trokðtanèiais tautieèiais dalyvavo 1941 metø birþelio sukilime. Todël buvo areðtuotas, tardomas, kalinamas Lietuvoje ir sovietiniuose kalëjimuose. „Tëveliui po mirties taip pat  buvo suteiktas kario savanorio statusas“, – sakë D. Ðilinienë. Daþnai naðlæ aplanko VO „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Ðaulys, kuris atveþa nuotraukø ir laikraðèiø ið ávairiø renginiø, pabendrauja.

Ukmergë
Autorës nuotrauka

© 2009 „XXI amþius“