„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2011 m. birželio 3 d., Nr. 3 (41)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mokykloje įsižiebusi meilė neišblėso šešis dešimtmečius

Vytautas BAGDONAS

Svėdasiškiai Stasė ir Jonas
Beleckai jau šeštą dešimtmetį
dalijasi šeimyninio gyvenimo
akimirkomis

Ateinančių metų sausio mėnesį svėdasiškiai Stasė ir Jonas Beleckai švęs šešiasdešimties bendro gyvenimo jubiliejų – deimantines vestuves. Mokykloje įsižiebusi meilė per tuos dešimtmečius nė kiek neišblėso. Dviese kartu buvo lengviau įveikti visus sunkumus, dalintis rūpesčiais ir džiaugsmais, auginti vaikus.

Likimas atbloškė į Svėdasus


Per gyvenimą su Dievu širdyje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Skapiškio bažnyčios šventoriuje
prie kan. N. Kasperiūno pastatyto
Liurdo ir jo kapo (iš dešinės):
Stasė Šlapelienė, Bronė
Adomavičienė, Jonas Uziela,
Elena Stuokienė, Paulinas
Kaluina, Henrikas Jaseckas

Jonas Uziela, pasiramsčiuodamas lazdele, kas rytą skuba į Skapiškio (Kupiškio r.) Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnytėlę šv. Mišioms. O iki namų 90-metį baigiančiam bažnyčios choristui geras puskilometris... Nuo penkerių metų pradėjęs kasdien lankyti bažnyčią, joje, sako, randąs viską – ne tik dvasios, bet ir kūno stiprybę. Jubiliatas teigia: „Kas aš būčiau, jei manęs neglobotų Dievas...“


Širdyje išliko motinos atminimas

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Algirdas Blauzdys
prie tėvų ir sūnaus kapo
Asmeninio albumo nuotrauka

Į aštuntą dešimtį įkopęs ukmergiškis Algirdas Blauzdys – puikus pavyzdys jaunajai kartai. Motinos dienos proga, pučiant stipriam vėjui, Algirdas dviračiu įveikė per 100 kilometrų ir Traupio miestelyje aplankė kapinėse amžinojo poilsio atgulusį brangiausią žmogų.

Gyvenimas nelepino

Pašnekovas mintimis nuklydęs į vaikystę mena tik gražius ir pasiaukojančius savo motinos darbus. „Būdama silpnos sveikatos, ji sugebėjo nugalėti nuovargį ir rūpintis trimis vaikais. Ypač jai buvo sunku, kai areštavo tėvą, o man, vyriausiajam, buvo tik dvylika metų“, – sako A. Blauzdys. Šeima gyveno prie miško, turėjo 30 ha prastos žemės. A. Blauzdys prisimena, kad aplinkinių sodybų jaunuoliai atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje ir slapstėsi miškuose. Pradžioje jie ginklų neturėjo, o vėliau, kai juos ėmė gaudyti ir kankinti, su okupantais ėmė kovoti ginklu.


Vytautų klubo Garbės prezidentas

Vytautas NARAŠKEVIČIUS,

Kauno Vytautų klubo Tarybos narys

Vytautas Aleksandras Juodka
(kairėje) su bičiuliais prie
Vytauto Didžiojo paminklo Kaune

Lietuvos Vytautų klubo Garbės prezidento Vytauto Aleksandro Juodkos vadovaujami Lietuvos Vytautai šventai vykdo pareigą gerbti ir mylėti Lietuvą, lietuvius, neleisti žeminti Lietuvos. Mes, Vytautai, dažnai tik prisidedame, padedame jam palaikyti, plėsti ryšius su besikeičiančiomis valdžiomis, savivaldybėmis, meno ir mokslo įstaigų vadovais, kariškiais, bendražygėmis birutietėmis. Ir taip beveik 19 metų.


Ilgaamžiškumo paslaptis

Rūta Averkienė

Šimtametis Pranas Čaplikas

Vienas seniausių Varėnos rajono gyventojų, Masališkių kaime gyvenantis Pranas Čaplikas per Šv. Velykas sulaukė daug svečių. Tądien artimieji patį seniausią giminės atstovą sveikino su šimtmečio jubiliejumi. Senolis džiaugiasi, kad jo pasveikinti suvažiavo trisdešimt pačių artimiausių: prie stalo šalia jubiliato ir jo žmonos Anelės susėdo trys sūnūs, septyni vaikaičiai su antrosiomis pusėmis ir septyni provaikaičiai.


Dėkoja Dievuliui už kiekvieną pragyventą dieną

Vida URBONIENĖ

Skaistgirio seniūnė Virginija
Kaikarienė sveikina jubiliatą
Juozą Jaroševičių

Jurdaičių socialinės globos namų gyventojas Juozas Jaroševičius palabintas suklūsta – svečiai iš  gimtojo Pasvalio rajono, kurgi jų nelauksi. Šimto metų jubiliejų švenčiantis senolis tiesia ranką svečiams. Ne tik pasvaliečiai atskubėjo pasveikinti senolį, bet ir visas būrys svečių iš Joniškio, Skaistgirio seniūnė Virginija Kaikarienė. Seniūnei ypač didžiulis džiaugsmas. Bene pirmas senolis per jos darbo dešimtmečius pasitinka tokį garbingą gyvenimo jubiliejų. Džiaugsmu švyti ir Jurdaičių socialinės globos namų direktorė bei visas kolektyvas – tokios šventės jie dar neturėję.


Ilgą gyvenimą nugyvenusi

Gintarė Martinaitienė

Šimtametė Elena Matijošaitienė
sulaukė valdžios sveikinimų
Dariaus Pavalkio nuotrauka

Gegužės 14 dieną savo šimtmetį šventė Elena Matijošaitienė. Garbaus jubiliejaus išvakarėse valdžios sveikinimų sulaukusi jubiliatė juokavo, kad tikrasis gimtadienis dar už dienos, todėl negali pasakyti, kaip jaučiasi šimtamečiai.

Elena Matijošaitienė gimė, užaugo ir iki šiol gyvena Barzdų seniūnijoje. Kartu su vyru, kuris amžinybėn iškeliavo prieš 21 metus, užaugino dukrą Zuzaną ir sūnų Vytautą, sulaukė šešių anūkų. Dukra įsikūrusi Marijampolėje, o senolė gyvena su sūnumi – marti mirė prieš keletą metų. Guvumo bei sveikatos jubiliatei tikriausiai pavydėtų daugelis. Neseniai ji ir valgyti gamino, o laikraščius be akinių skaito lig šiol. Tiek pati jubiliatė, tiek jos sūnus pripažino, kad garbaus jubiliejaus nelabai tikėjosi sulaukti, bet kad Dievas jau taip lėmė, – labai smagu. Be to, ir Elenos vyras mirė sulaukęs 87-erių – tad ji ne viena ilgaamžė. Kad ir kokio gražaus amžiaus E. Matijošaitienė sulaukė, ilgą gyvenimą nugyveno, puikuotis ar tik pasidžiaugti skiriamu dėmesiu – ne jai. Vos prisėdus prie stalo tuoj nuo pečių nusimetė jubiliejinę juostą, o supratus, kad fotografija bus įdėta ir į laikraštį, tuoj atrėžė, kad visai nereikia čia jos fotografuoti. „O kam? Visai nenoriu aš į laikraštį papulti“, – tikino jubiliatė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija