Didelis sodietės pasaulis

Bronius VERTELKA

Sodybos šeimininkė Meilutė Uzdraitė

Rankomis sukurtas grožis

M. Uzdraitės sodybos fragmentas

Žalieji vartai

Žumbo kaime gyvenančios Meilutės Uzdraitės sodyba – viena gražiausiai tvarkomų Karsakiškio seniūnijoje. Svetingi namai šalia Žumbo upelio. Nemažą plotą aplink juos  apeina 68 metų sodietė, turinti fizinę negalią.

Pagalbininkai – Dievo siųsti

Tvarkyti  aplinką M. Uzdraitei padeda Genovaitė ir Valentinas Pauliukai. Greta M. Uzdraitės sodybos yra jų privatus miškas. Čion Pauliukai važinėjo senokai, taip  užsimezgė pažintis. Netekus brolių (vienas žuvo autoavarijoje, kitą pakirto insultas) Meilutei pasidarė labai sunku. Per dvejus metus, kai buvo viena, sodybą sugebėjo apvogti, ir šiaip joje gyventi buvo neramu.

Kartą sekmadienį grįžus iš bažnyčios ji pamatė, kad Pauliukai pamiškėje kūrena ugnį. Kažkokios traukos jėgos vedama, ji atėjo prie laužo, atsisėdo ant pušies kamieno ir pakalbėjo su Valentinu. Pavakary, Pauliukams važiuojant per kiemą, Meilutė jiems pasakė: „Jeigu negausiu žmogaus, kuris man padėtų, parduosiu namus arba išeisiu į kokią valdišką prieglaudėlę“. Pauliukai pasižiūrėjo vienas į kitą ir sako: „O gal mes pamėginkim“.

Vieną šeštadienį Meilutė išgirdo per tiltą atvažiuojančią mašiną. Nuo to laiko Pauliukai jau penkti metai neaplenkia M. Uzdraitės sodybos. Panevėžyje gyvenantys Genovaitė ir Valentinas atvyksta padėti: parūpina šieno gyvuliams (Meilutė laiko karvę, šiųmetį veršiuką ir telyčią) malkų, padeda buityje. Užmokesčio neprašo. Meilutė nežino jų ketinimų, bet pati pamąsto, jog pačiai senatvėje neblogai būtų prie šių gerų žmonių prisiglausti.

Pagarba grožiui – nuo vaikystės

Aplink sodybą – 2 hektarai žemės, o labiausiai išpuoselėtai vietai  skirta maždaug 15 arų. Čia stovi  dvi panevėžiečio J. Voverio ir vienas J. Matulio iš Stumbriškio drožtos medžio skulptūros.

Grožis į Uzdrų sodybą atėjo patarus Lėvens girininkijos girininkui, šviesaus atminimo Povilui Juškevičiui. Jis visad visus ragino puoselėti grožį. Paaugliai, sodinę mišką, namo būtinai kažkokį  medelį parsinešdavo. Meilutės tėvui, dirbusiam miškų ūkyje, girininkas liepdavo: „Neškis, Uzdra, ir sodinkis“. Taip apie sodybą daugėjo medžių. Miškų ūkis  rengdavo gražiausių sodybų konkursą. Uzdrų namai nuolat buvo tarp prizininkų. Tai buvo ir didelis moralinis skatinimas. Puoselėti savo kiemą tapo tarsi liga. Pamažu į jį atėjo grožis. Niekas nenurodinėjo, ką ir kur sodinti. Daržai keliavo tolyn, medeliai augo priekyje. Pamačius, kad augalui netinka vieta ar jį užgožia, vėl persodindavo. Padėjo ir nuojauta. Jeigu gėlė atrodė per aukšta, ją persodindavo toliau, o mažesnę perkeldavo arčiau.  Visi medeliai ar gėlės – lietuviški, pripratę prie mūsų klimato. Bandė auginti atvežtinius, bet šie neprigijo. Turi kelias rūšis tujų, kadagių. O gėlių – nuo senovinių iki dabartinių. Grožį Meilutė kuria sau, kad atsisėdus kieme būtų malonu akiai. Kitą kartą atrodo negali, sveikata prastoka, bet tvarkytis sodyboje jėgų visada atsiranda. Ir pinigų, ir noro. Tad 1932 metais statyti namai  atrodo kaip neseniai suręsti.

Judėjimas ir darbas – kaip vaistai

M. Uzdraitė beveik 30 metų išdirbo „Ekrano“ gamykloje kontroliere. Tada turėjo butą Panevėžyje. Sunku buvo, bet dabar šiokią tokią pensiją  gauna.

Stengiasi padėti Bažnyčiai, jai aukoja. Pernai ją pakvietė į bendras Kūčias Karsakiškio kultūros centre, kurias organizavo seniūnija su bažnyčia. Meilutė prisidėjo Žumbo, Sukniškio ir Pelėdiškio kaimams statant naują kryžių, dalyvavo jį šventinant. Gražios buvo iškilmės. Kai Pauliukai važiuoja į Karsakiškio bažnyčią (Genovaitė yra choro dalyvė), paima ir Meilutę.

Sodietė nestokoja planų puošiant sodybos aplinką. Ketina pasodinti įdomesnių augalų. Tad tvarkymuisi  pabaigos nematyti.

Žiemą Meilutei didelis vaistas – gyvuliai. Nori nenori, bet reikia keltis. Vis juda, kruta. Mėgsta ir skaityti. Yra sukaupusi apie 5 tūkstančių gerų knygų biblioteką. Net sovietiniais laikais, kai jų būdavo sunku gauti, įsigydavo.

Žumbo kaimas,
Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“