„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2011 m. lapkričio 4 d., Nr. 5 (43)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Po senelių globos namų pastoge...

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Direktorius klebonas
kun. Antanas Gutkauskas
ir jo pavaduotoja Rita Morkūnė

Kalbamas Rožinis

Tokiuose kambariuose gyvena senukai

Taip šiandien atrodo Rietavo
parapijos senelių globos namai

Poilsiui skirtas kambarys

Sakoma, jeigu sulaukęs senatvės nebepajėgi apsitarnauti, neturi artimųjų, po kurių pastoge galėtum prisiglausti, arba jeigu net tavo artimiausieji, tavo mylimiausieji giminaičiai šnairuodami bodisi tavąja senatve, vienas kelias – belstis į senelių globos namus... Tiesa, senelių globos namai kartais vadinami prieglaudomis, ubagynais ir pan. Tai visada buvo lyg ir gyvenimo saulėlydžio, pažeminimo vieta, norint įbauginti seną žmogų, kad šis verčiau liktų  „vergauti“ jo neapkenčiančių žmonių aplinkoje...

Apie vieną tokį „ubagyną“ ir noriu papasakoti. Maždaug prieš keturiolika metų Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje kunigu-klebonu dirbęs kun. Česlovas Degutis (dabar Klaipėdos dekanato Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas), lankydamas Rietavo parapijos ir jam pavaldžių parapijų tikinčiuosius, ligonius, teikdamas jiems dvasinius patarnavimus, pastebėjo, kad provincijų užkampiuose, ypač vienkiemiuose, gyvena daug suvargusių, ligotų, apleistų, artimųjų nebeturinčių senukų, kurių gyvenimas vienumoje itin vargingas. Mylėdamas suvargusius žmones, tuometinis Rietavo parapijos klebonas kun. Č. Degutis ryžosi pačiam sunkiausiam darbui – įkurti prie Rietavo bažnyčios senelių globos namus. Pradėta nuo teisiniais aktais bažnyčiai priklausiusių dviejų itin apleistų pastatų: sovietmečiu buvusios prekybinės bazės – parduotuvės ir taros supirktuvės. Viskas buvo apleista, apgriuvę, pastatai paskendę sąšlavynuose... Net pačiam klebonui kun. Č. Degučiui atrodė, kad šis sumanymas neįgyvendinamas. Pasitikėdamas Dievo pagalba, palaikomas parapijiečių, jis vis dėlto ryžosi savo sumanymui. Bet gerų norų ir parapijiečių pagalbos neužteko. Suaktyvėjus verslams, kun. Č. Degučio prašymu savo indėlį į senų pastatų atnaujinimą įnešė ir nemažai verslininkų. Pagaliau kun. Č. Degutis ryžosi užmegzti ryšį ir su užsieniu. Pavyko. Ypač daug padėjo vokiečiai. Su jais dabar sieja  nuoširdi draugystė, suartinusi ir Rietavo savivaldybę. Didžiulėje ir gražioje iškaboje „Rietavo parapijos senelių globos namai“ įrašyti visi rėmėjai, prisidėję prie itin gražiai įrengtų senelių globos namų, rūmais vadinamų. Tai Lietuvos Respublikos vyriausybė, Nyderlandų fondai, Medenas Lendringsenas, Serebecko miestas, Bjerkreimo komuna (Norvegija) ir Plungės rajono savivaldybė. Vėliau šio garbaus kunigo darbus entuziastingai tęsė ir kiti kunigai klebonai, vadovavę Rietavo parapijai.

Kaip atrodo Rietavo parapijos senelių namai dabar? Rietaviškiai sako, kad jie reprezentaciniai. Puošnūs savo aplinka, turtingi vidumi, su visais patogumais senelių poilsiui, laisvalaikiui, dvasiniam tobulinimuisi, mankštai, sveikatingumui palaikyti ir pan. Rietavo savivaldybė šiuos senelių namus yra  pripažinusi gražiausia ir tvarkingiausia įstaiga. Baldais, įranga bei kitais seneliams būtinais daiktais aprūpino rėmėjai iš Vokietijos. Šiuo metu globos namų direktorius – jaunas, bet be galo darbštus, energingas, gražiausių sumanymų kupinas, mylintis ir gerbiantis senukus Rietavo Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Antanas Gutkauskas. Jis džiaugiasi savo darbščia ir pareiginga pavaduotoja soc. darbui Rita Morkūne, turinčia ilgametę socialinio darbo patirtį, besirūpinančia ūkine veikla. Rūpestingai, atsakingai, su didele meile senukams savo pareigas atlieka gydytoja Regina Šiurienė, virėjos ir visas šių globos namų personalas. Senukai maitinami keturis kartus per dieną. Šiuo metu čia gyvena 36 įvairaus amžiaus žmonės iš Rietavo, Plungės, Mažeikių, Šiaulių, Kėdainių. Priėmimas vyksta panašia tvarka, kaip ir priimant į visus kitus globos namus. Kadangi šie senelių globos namai yra parapijos ir bažnyčios nuosavybė su visa žeme ir namai yra tarsi licėjus, kuriame kartu vyksta ir katalikiškas gyvenimas, nepriimami tikėjimui priešiškai nusiteikę žmonės. Pagrindinį sielovadinį darbą atlieka šių namų kapelionas kun. Gediminas Jazbutis. Jis rengia dvasinius užsiėmimus seneliams, veda individualius užsiėmimus. Be to, čia yra ir koplyčia, kuriai vyskupo dekretu suteiktas Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios Dievo Motinos titulas. Globos namuose daug ir nuoširdžiai meldžiamasi, vyksta Dievo Motinai skirti atlaidai. Tie senukai, kurie sunkiai vaikšto ir nebepajėgia nueiti į šalia parapijos esančią Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, gali šv. Mišias stebėti bei jose dalyvauti televizoriaus pagalba. Gegužės mėnesį meldžiamasi į Švč. Mergelę Mariją, birželio mėnesį – į Švč. Jėzaus Širdį.  Organizuotai švenčiama Kūčių vakarienė, šv. Kalėdos su Kalėdų Seneliu, šv. Velykos ir t. t.  Visą spalio mėnesį buvo kalbamas Rožinis. Kiekvieną trečiadienį vienas iš Rietave dirbančių kunigų drauge su senukais pietauja. Šiuose namuose veikia senelių taryba, kuri sprendžia savas problemas, taigi trečiadienio susitikimuose su kunigu jos aptariamos. Senukai gali naudotis internetu, gana turtinga biblioteka, svečių kambariu, pasivaikščiojimui skirta erdvia patalpa, kurioje žydi gėlės, puikus interjeras, daug įvairių įrengimų mankštai, sportui, mąstymui lavinti ir pan. Kambariuose irgi yra visi būtini patogumai. Prie kiekvieno kambario yra tualetas, dušas. Nereikia eiti kur nors toliau arba stovėti eilėje. Šie senelių globos namai – ne koks nors sovietų laikų internatas, kur buvo reikalaujama itin griežtos disciplinos, formalizmo, vienodumo ir t.t. Čia gyventojai gali atsivežti ir nuosavų daiktų – siuvinių, nėrinių, paveikslų, statulėlių, ir jais padabinti savo kambarius, kurie primintų paliktus namus...

Paklausus šių senelių globos namų direktoriaus kun. A. Gutkausko, ar nebaugina vis dar nesibaigianti krizė, kuri gali iššaukti bankrotą, kunigas gana optimistiškai atsakė: „Krizė nėra malonus dalykas, bet šis laikotarpis – menas išgyventi. Tam ir dedame visas pastangas. Be to, viskas yra Dievo rankose. Juo pirmiausia reikia pasitikėti ...“ Ir čia pat, drauge su pavaduotoja R. Morkūne, pasidžiaugė, kad pavyko parašyti projektą Rietavo senelių globos namų infrastruktūros modernizavimui, todėl bus gauta Europos Sąjungos parama. „Jau kitais metais pradėsime globos namų modernizavimą: planuojame sujungti administracinį pastatą su netoliese esančiu senelių gyvenamuoju pastatu, apšiltinsime pastatus, uždengsime naują stogą, atnaujinsime kambarius ir t.t.  Be to, padeda ir parapijiečiai. Jie kiekvieną rudenį mūsų namams padovanoja sodo gėrybių, įvairių daržovių. Mūsų senukai nuoširdžiai meldžiasi, prašydami ūkininkams derlingų metų.

...Palikdamas Rietavo parapijos senelių globos namus, jų gyventojų veiduose mačiau ne ilgesį, o šypsnį ir optimizmą kuo ilgiau čia gyventi, būti visiems drauge bendraujant, meldžiantis ar smagiai leidžiant ilgus rudens vakarus...

Rietavas
 Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija