„XXI amžiaus“ priedas pagyvenusiems žmonėms, 2016 m. rugsėjo 9 d., Nr. 3 (62)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Krekenavos šviesuolis

Mokytojui Vincui Steponavičiui – 90

Vincas Steponavičius
sulaukė 90-mečio

„Kai žemė vis labiau ima kvepėti obuoliu, susimąstau: ką gero padariau, ką nuveikiau? Visko būta. Ne viską galiu pateisinti. Beliko prisiminimai – tai buvo tuomet... O dabar? Tik akys sužvilga ir širdis skausmingiau, smarkiau suspurda, taip buvo, o?..“ – rašė krekenaviškis mokytojas Vincas Steponavičius savo kūrybos rinktinėje „Gyvenimo keliu“. Kas gi yra tas GERAS gyvenimas? Gyvenimas sau ar kitiems? Kai skaitome mokytojo Vinco Steponavičiaus biografiją, atsiminimus, poeziją, straipsnius, suvokiame, kad gero gyvenimo sau šis žmogus turėjo nedaug, o kitiems – su kaupu, todėl kitaip vadinti nei Mokytoju jo nepavyksta. Daug metų išdirbęs Krekenavos vidurinėje mokykloje (dabar gimnazijoje) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju buvo ne tik savo srities žinovas, bet ir jauno žmogaus ugdytojas, siekęs parodyti pasaulio ir Lietuvos grožį, atverti literatūros gelmę, mokęs pamatyti gerąją žmogaus pusę, skatinęs nesitaikstyti su blogybėmis, bet pats visada likęs kuklus. Krekenava be Mokytojo Vinco Steponavičiaus giedro veido būtų ne Krekenava. Kas lėmė tokio Žmogaus augimą? Sveikindama Mokytoją garbingo jubiliejaus proga poetė Saulutė-Genovaitė Markauskaitė kaip visa ko pradžių pradžią įvardijo vaikystę, tėvus, namus, kai Vincas, tuomet dar Vincukas, augo su keturiomis seserimis Čižiūnuose (Trakų r.). Daug ir sunkiai teko dirbti, bet gražiai bendravo šeima! Vaikams nuo mažens buvo skiepijama pagarba lietuvybei, nuolankumas ir pasitikėjimas Dievu, mokoma praktiškumo. O Vincukas buvo kitoks – fantazuotojas – ir jam norėjosi „arklio su sparnais“, kad galėtų nuskristi į Vilnių ir išvaduoti Vilniaus kraštą iš lenkų. Meilė Tėvynei ir vėliau lieka jam svarbiausia. „O gimtoji žeme manoji, / Duok man širdį ir žodį poeto, / Kad galėčiau tave apdainuoti, / Tavo žmones, kur siekia ir kuria, / Duok man skrydį galiūno erelio, / Kad galėčiau tave pakylėt / Lig žvaigždžių, iki motinos saulės...“ – eilėraštyje ,,Prašymas“ atsiskleidžia kilnieji siekiai. Tačiau ne viename eilėraštyje prisipažinta, kad gyvenimas buvo „erškėčiais klotas“, kad „nekrito mana“, kaip ir Maironis, dažnai buvo vienišas, o „audros siautė jautrioj širdyj“, kuri sugėrė neteisybę, jautė skausmą, atpažino meilę, siekė didžiųjų tikslų... Bet visada šalia buvo Kūrėjas, juo buvo pasitikima: „Tebūna taip, tik Tau, Kūrėjau, panorėjus, / Ir Žemėj bus karams, nelaimėms pabaiga“. Tai nebuvo tik poeto-šauklio pozicija, o tikrasis Mokytojo gyvenimas – nuoširdus, nesumeluotas, santūrus, jautrus ir dėmesingas. Argi įmanoma kurti nejaučiant? Argi įmanoma mylėti Lietuvą būnant neatsakingam, neišmanėliui, apsileidėliui, girtuokliui? Įvairūs klausimai rūpėjo pedagogui, todėl ne vieną pamokomą žodį yra skelbęs spaudoje. Ypač glaudžiai bendradarbiauta su laikraščiu „Tėvynė“, dalyvauta Tėviškės pažinimo draugijos veikloje. Šilčiausius jos pirmininko dr. Kazio Račkausko linkėjimus ir sveikinimus perdavė Mokytojui buvusi mokinė poetė S. G. Markauskaitė.

Štai toks šviesus mūsų Mokytojo V. Steponavičiaus portreto eskizas, nes išsamus portretas nutapytas Mokytojui dorai ir prasmingai gyvenant. Todėl liepos 16 dieną su garbingu 90-uoju gimtadieniu Mokytojo Vinco Steponavičiaus sugužėjo pasveikinti nemažas pulkas iš visos Lietuvos – įvairiuose kampeliuose gyvena buvę mokiniai, bendradarbiai, bičiuliai.... Be nuoširdžiai pasakytų poetės S. G. Markauskaitės žodžių, Mokytoją sveikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Sakalauskienė, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laima Auglienė, Krekenavos bendruomenės ,,Tiltas“ pirmininkė Sigita Rudienė, dailininkė kraštietė Gražina Vytartaitė su vyru, buvę kolegos ir mokiniai, Krekenavos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojai ir gyventojai. Subtiliai skambėjo ir buvusios kolegės, fizikos mokytojos Valerijos Pušnytės sukurtos eilės...

Ar begalime abejoti šio žmogaus gyvenimo prasmingumu? Džiaugiamės Mokytojo buvimu tarp mūsų ir su mumis, linkime jam Dievo palaimos, dvasinės stiprybės ir sveikatos.

Krekenaviečių vardu –

Rima Balčiuvienė

Panevėžio rajonas

„XXI amžiaus“ redakcija su garbingu 90 metų jubiliejumi irgi sveikina ilgametį laikraščio skaitytoją ir autorių Vincą Steponavičių. Nuoširdžiausi linkėjimai Jam!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija